Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-07-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-28520-155/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
2YT-28520-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21881-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
UAB „J. I.“
Kategorijos
  • 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-28520-155/2017Proceso Nr. 2-68-3-21881-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 12.9.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje UAB „J. I.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. pateikė antstoliui A. N. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolio veiksmais, kai šis areštavo ir priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių asmeninėje jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjo teigimu, šiais veiksmais yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Tuo atveju, jeigu pagal antstolio patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, pareiškėjas prašo atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas skunde iš esmės remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti. Nurodė, kad šiuo atveju antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo išieškomos iš skolininko lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima būtų naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas prašo skundą tenkinti.

A. A. N. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26701-430/2016 dėl 887,26 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo UAB „J. I.“ naudai. Skolininkui buvo siunčiamas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau per raginime nustatytą terminą skolininkas raginimo neįvykdė, todėl skolininko atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, įskaitant ir skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, areštą. Antstolis nesutinka su skolininko skundo motyvais, jog tokie jo veiksmai yra neteisėti. Šis patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 688 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. Šios areštuotos lėšos nepriskirtinos prie LR CPK 739 str. priskirtinų lėšų, iš kurių negalima išieškoti ir skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad iš šių lėšų negalima atlikti išskaitymų. Be to pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl jo pragyvenimas yra užtikrinamas valstybės. Todėl antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00897 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-26701-430/2016 dėl 887,26 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo UAB „J. I.“ naudai. Skolininkui buvo siunčiamas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau per raginime nustatytą terminą skolininkas raginimo neįvykdė, todėl skolininko atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje (Alytaus pataisos namuose), todėl vadovaudamasis LR CPK 688 str. 2017-04-07 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiuntė jį vykdyti Alytaus pataisos namams. 2017-05-29 skolininkas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl lėšų išieškojimo (arešto) iš jo asmeninės sąskaitos, esančios Alytaus pataisos namuose, taip pat grąžinti išieškotas lėšas. Pareiškėjas skunde remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nurašyti (nuskaičiuoti) iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti. Šį skundą antstolis atsisakė patenkinti ir persiuntė nagrinėjimui teismui.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant teismų praktika.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia antstolio veiksmų neteisėtumą tuo, kad antstolis areštavo ir išieškojo iš jo sąskaitos įkalinimo įstaigoje nesilaikant LAT 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuluotų išaiškinimų.

Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, šiuo atveju antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas antstoliui būtų pateikęs išieškotų lėšų įkalinimo įstaigoje kilmę patvirtinančius dokumentus. Skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ginčijamu antstolio patvarkymu būtų nukreiptas išieškojimas į minėtoje teisės normoje numatytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui A. L., įrodinėjančiam, kad antstoliui nukreipus išieškojimą į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje, areštavus minėtą sąskaitą, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir t.t., kurios nėra garantuojamos ir užtikrinamos valstybės lėšomis, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas net neįrodinėjo ir konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai skunde nurodė, jog jam apribojama teisė įsigyti būtiniausių produktų.

Pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-023 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas-skolininkas A. L. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Alytaus pataisos namų jo sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolio 2017-04-07 patvarkymą, kurio pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, remdamasis CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo A. L. teiginiai, kad antstolis 2017-04-07 patvarkymu išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą (į sąskaitą pataisos namuose), neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolis A. N. priimdamas minėtą ginčijamą patvarkymą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis A. N. šiuo nagrinėjamu jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo A. L. 2017-05-29 skundo dėl antstolio A. N. veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė