Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės E. D. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje - T. D., atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei,

atsakovo R. A. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje - A. A., atstovui advokatui Arūnui Koskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui R. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės E. D. ieškinys atsakovui R. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, kuriame nurodyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu T. D. 2012-05-29 įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. dviejų kambarių, 42,48 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimai turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovas R. A. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena ieškovei priklausančioje nuosavybėje ir tokiu būdu varžo ieškovės šeimos teises ir teisėtus interesus. Apie atsakovo šeimyninę padėtį ieškovė žinių neturi. Atsakovas į žodinius prašymus išsikraustyti iš buto nereaguoja, toliau naudojasi ieškovės šeimai priklausančia nuosavybe. Pažymėjo, kad ieškovė niekada neleido atsakovui neatlygintinai naudotis turtu po nuosavybės teisės į jį įgijimo. Teismo prašo priverstinai iškeldinti atsakovą iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2014-01-08 Šiaulių apygardos teismas paliko galioti 2013 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams S. A., E. D., T. D., antstoliui Tomui Ubartui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. A. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Minėtoje byloje Šiaulių apylinkės teismas atmetė A. A. ieškinį ir konstatavo, kad E. D. yra sąžininga ginčo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgyjėja. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui gyventi ginčo bute. Teismo prašė ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė, atsakovas, tretieji asmenys, apie posėdį jie informuoti tinkamai, yra atstovaujami advokatų. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki teismo posėdžio negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. D. pirkimo pardavimo sutartimi, registro Nr. 40/57348, 2012-05-29 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (6-11 b. l.), kuris nuo 2012-05-30 įregistruotas registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (12 b. l.). Butas perduotas pirkėjui šalims pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, kuri taip pat laikoma ir daikto priėmimo-perdavimo aktu (8 b. l., pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p.). Iš 2012-06-12 Gyvenamosios patalpos savininkui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas R. A. (14 b. l.). LITEKO duomenimis, atsakovo sutuoktinė A. A. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiek žodžiu, tiek raštu reikalavo, kad atsakovas išsikeltų iš jos nuosavybės (15 b. l.), tačiau atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs ieškovės reikalavimo. Pagal ieškovės atstovės prašymą ši civilinė byla 2012-12-10 nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-7958-79/2012 pagal A. A. ieškinį atsakovams S. A., E. D., T. D., Tomui Ubartui, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu (51-52 b. l.). Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2014-01-08 Šiaulių apygardos teismas paliko galioti 2013 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo A. A. ieškinys buvo atmestas ir E. D. buvo pripažinta sąžininga buto įgyjėja.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 str. 2 d. inter alia reglamentuota, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę byloje turi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2014-01-08 nutartis palikusi minėtą sprendimą nepakeistą civilinėje byloje, kurioje inter alia buvo sprendžiama ir dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo. Teismas 2013-07-08 sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą ir pripažino buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartį teisėta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstais vertina minėtoje byloje teismo nurodytus motyvus ir išvadas, jog E. D. yra teisėta ginčo buto savininkė, įgijusi nuosavybės teises į butą teisėto sandorio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, susiję su pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumu, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovės reiškiami reikalavimai kvalifikuotini kaip negatorinis ieškinys.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kaip jau minėta, buto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas buvo įvertintas teismine tvarka. Tai, kad ieškovė yra buto savininkė taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, kadangi registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti (CK 4.262 str.).

Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių, 42,48 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovės E. D. šeimai, vadinasi, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš šio buto. Tai, kad atsakovas gyvena ginčo bute be ieškovės sutikimo patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovas butu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.). Darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ir kitą nustatytiną negatorinio ieškinio faktą – ieškovės, kaip savininkės teisės yra pažeistos. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju abi negatoriniam ieškiniui keliamos sąlygos byloje yra įrodytos. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas pilnai.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 143,00 Lt žyminio mokesčio (4 b. l.) ir 1500,00 Lt (72 b. l.) išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 46,25 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priverstinai iškeldinti R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1643,00 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt trijų litų, 00ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46,25 Lt (keturiasdešimt šešių litų, 25 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.