Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui G. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A., būdamas UAB „D“ direktoriumi, 2017 m. gegužės 31 d. leido dirbti darbuotojui – montuotojui R. K., gim. (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų statybvietėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atlikinėti pagalbinių patalpų durų montavimo bei apdailos darbus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. K. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 str. 1 d. 2 p., leisdamas atlikti nelegalų darbą.

Teismo posėdžio metu apklaustas D. A. savo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino ir parodė, kad R. K. jo įmonėje turėjo įsidarbinti nuo birželio 1 d., gegužės 31 d. jis atvyko apsižiūrėti, ar jam tinkamas darbas. Jis pranešė apie 11 val., kad jam darbo vieta tinka. Duomenis perdavė buhalterei, kad tą žmogų įdarbintų, tačiau dokumentai nespėjo suvaikščioti. R. K. pirmą dieną darbo funkcijų neatliko, jis tik apžiūrėjo darbo vietą, yra filmuota medžiaga. Jam buvo pasakyta, kad pirmą darbo dieną ateiti su darbo drabužiais ir saugos priemonėmis. Pirmą dieną jis žiūrėjo, kaip klijuoti juostas, palaikė jam (D. A.) duris, jis atliko mokinio funkciją, susipažinimas vyko apie 2 val. Jis (D. A.) turi patirties, kai pirmą dieną įdarbini žmogų, o kitą dieną jis neateina į darbą, paskui sunku jį atleisti. Ta diena buvo jam (R. K.) kaip bandomasis laikotarpis. Žino apie bandomąjį laikotarpį, kaip jis yra įformintas Darbo kodekse. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

2017 m. birželio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 11.30 val., Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai atliko planinį patikrinimą daugiabučių gyvenamųjų namų statybvietėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „D.“ darbuotojai D. A. bei R. K. atlikinėjo pagalbinių patalpų durų montavimo bei apdailos darbus, tačiau patikrinus UAB „D.“ apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie R. K. draudimą duomenų nėra. R. K. paaiškino, kad į objektą atvyko pirmą dieną, dirba nuo 8 val. ryto, atlieka montavimo darbus. Dėl darbo tarėsi su vadovu D. A., darbo sutartį pasirašė šiandien (2017 m. gegužės 31 d.), pilnam etatui dirbti.

VSDFV Vilniaus skyriui apie darbuotojo R. K. įdarbinimą draudėjas UAB „RSB“ elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė 2017-05-31 d. 17,28 val., t.y. po atlikto VDI patikrinimo, nurodant draudimo pradžią nuo 2017-06-01. Pagal 2017-03-31 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą, UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. yra D. A..

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad R. K., paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbo montuotojo darbą, sukurdamas bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo – paslaugos teikimo atliekant montavimo darbus, siekiant gauti pelno. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad UAB „D.“ vadovas D. A. 2017 m. gegužės 31 d. leido dirbti darbuotojui – montuotojui R. K. daugiabučių gyvenamųjų namų statybvietėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atlikinėti pagalbinių patalpų durų montavimo bei apdailos darbus, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (b. l. 3-4).

2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo akte nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai patikrino statybvietę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu nustatyta, kad statomų daugiabučių namų pagalbinių patalpų durų montavimo bei apdailos darbus vykdė UAB „D.“ darbuotojai – vadovas D. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus bendrovės Sodros duomenis nustatyta, kad apie R. K. duomenų nėra. (b. l. 6).

Išraše iš VSDFV informacinės sistemos pateiktuose užklausos rezultatuose dėl UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), darytame 2017 m. gegužės 31 d., 11,30 val., tarp nurodytų įmonės darbuotojų nėra R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

2017 m. gegužės 31 d. R. K. paaiškinime nurodyta, kad į statybos objektą (duomenys neskelbtini) atvyko pirmą dieną ryte, dėl darbo turėsi su direktoriaumi „D.“ D. A.. Darbo sutartį pasirašė šiandien, šiam objektui durų montavimo darbams, nuo 08,00 val. iki 12,00 val. buvo atliekamas durų montavimas. Dirbo su savo nuosavais darbo drabužiais. Dėl darbų saugos yra instruktuotas. Darbo sutartis pasirašyta pilnu etatu (b. l. 8).

Byloje esančioje UAB „D.“ darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registravimo žurnalo kopijoje nurodyta, kad R. K. su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017-06-01 (b. l. 10-11).

2017 m. gegužės 31 d. UAB „D.“ pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nurodyta, kad R. K. draudimo pradžios data yra 2017-06-01 (b. l. 12).

Byloje esančioje UAB „D.“ 2017 m. gegužės 31 d. darbo sutarties su R. K. kopijoje nurodyta, kad R. K. priimamas dirbti UAB „D.“ montuotojo pareigoms. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad nustatomas išbandymo laikotarpis – trys mėnesiai. Sutarties 15 punkte nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. birželio 1 d. (b. l. 13-14).

ANK 95 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas yra apibrėžtas DK 98 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir, be kita ko, darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 2 p.).

D. A., būdamas UAB „D.“ vadovu, 2017 m. gegužės 31 d. darbo sutartimi priėmė į darbą R. K., sutartyje nurodydamas, kad darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. birželio 1 d., tačiau jis 2017 m. gegužės 31 d. leido R. K. dirbti daugiabučių namų statybvietėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo darbo pradžią. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K., 2017 m. gegužės 31 d. realiai dirbo, t. y., paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai atliko montuotojo darbą, savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos. D. A., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad R. K. 2017 m. gegužės 31 d. atliko tik mokinio funkciją, jam buvo bandomasis laikotarpis, tačiau paties R. K. paaiškinime tokios aplinkybės neminimos, minima tik kad nuo 8 iki 12 val. buvo atliekamas durų montavimas, jis dirbo su nuosavais darbo drabužiais, būdamas instruktuotas dėl darbų saugos. 2017 m. gegužės 31 d. darbo sutartyje yra nustatytas išbandymo laikotarpis – trys mėnesiai, tačiau sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2017 m. birželio 1 d., vadinasi, 2017 m. gegužės 31 d. R. K. negalėjo dirbti išbandymo laikotarpio sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad DK 105 str. 2 d. nustatyta, kad išbandymo laikotarpiu taikomi visi darbo įstatymai, vadinasi, D. A. bet kokiu atveju turėjo pareigą prieš vieną darbo dieną iki R. K. darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tai nustatytu laiku nebuvo padaryta, tokiu būdu D. A. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius, nurodytus DK 98 str. 1 d. 2 p., už ką atsakomybė numatyta ANK 95 str. 1 d. Šios aplinkybės įrodytos ir 2017 m. birželio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, 2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktu, 2017 m. gegužės 31 d. išrašu iš VSDFV informacinės sistemos, R. K. paaiškinimu, darbo sutarties kopija.

D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – nusižengimas truko labai trumpą laiko tarpą – vieną dieną, nelegaliai dirbo vienas asmuo, kuris vėliau buvo įdarbintas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl teismas vertintina, kad padarytas administracinis nusižengimas žymesnės žalos valstybei nepadarė. Taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka anksčiau nebaustas, neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą. Būtent tokių aplinkybių visuma vertinama teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-1244-211/2015, ATP-225-851/2016, ATP-534-851/2016). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti mažesnį baudos dydį nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Teismo vertinimu tokios nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju – tiek nubausti, tiek auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 str., 34 str. 5 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., skirti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17068733512.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).