Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-672/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-08-31Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-31
Bylos Nr.
1-26-672/2011
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00390-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-26-672/2011Proceso Nr.1-51-1-00390-2009-1Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.3.;1.1.4.2.; 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.;2.3.6.4.2.;2.3.6.4.6. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 31 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam P. J., jo gynėjui advokatui V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, UAB „Mekrana“ direktorius, vedęs, gyvenantis Mažeikių r., Laižuvos k., teistas: 2000-09-25 Mažeikių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (galiojusio iki 2003-05-01) 310 str. 1 d. 10 mėn. laisvės atėmimo, 1500 litų bauda su ½ turto konfiskavimu, remiantis LR BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2008-12-29 Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 199² str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt.) bauda, 2009-03-06 bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2009 m. gruodžio 5 d. apie 07.15 val., kelyje Šiauliai-Gruždžiai-Naujoji Akmenė, Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato automobilyje „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui D. G. ir Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. D. prie pavarų perjungimo svirties tarp priekinių automobilio sėdynių, padėjo penkias vieno šimto litų nominalo kupiūras Nr. AF 4001105, Nr. AG 8520039, Nr. AF 3440322, Nr. AG 5905490 ir Nr. AD 3205762, už tai, kad jie nesurašytų bei neperduotų registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolo, kad P. J. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės ir dėl to buvo sulaikytas, t.y. kad nebūtų vykdomi Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660, 65.5 ir 65.12 punktų bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, 4 punkto reikalavimai, ir taip tiesiogiai davė 500 Lt kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus.

Teismo posėdžio metu P. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėnesį jis automobiliu darbo reikalais anksti ryte važiavo į Joniškį. Akmenės rajone, tuoj už degalinės jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė dokumentų. Jis mašinos dokumentus vežiojasi dėtuvėje, todėl juos paėmė ir su visu maišeliu padavė vienam iš policininkų. Jis apžiūrėjo ir pasakė, kad tai ne jo dokumentai, pakvietė į tarnybinį automobilį. Jis atsisėdo policijos patrulių automobilyje ant galinės sėdynės, abu policijos pareigūnai sėdėjo priekyje. Kadangi jam 2006 m. buvo atimta teisė vairuoti, jis suprato, kad reikės mokėti baudą, išsitraukė iš kišenės piniginę, klausė, kiek jam reikės sumokėti. Išsitraukė dalį piniginėje buvusių pinigų, juos laikė rankoje. Policininkai kažką tarpusavyje susišnibždėjo ir D., kaip vėliau jis sužinojo pavardę, jam liepė greit šokti iš mašinos, jis nesuprato kodėl, tada greit iš mašinos policijos pareigūno buvo ištrauktas lauk, jam surakintos už nugaros rankos. Betraukiant jį lauk iš mašinos, ant galinės sėdynės iškrito piniginė, jis dar spėjo ją sugriebti, o rankoje buvę pinigai, jam įsikibus į priekinę sėdynę, nukrito kažkur tarp priekinių sėdynių, kupiūros neišsisklaidė, nepabiro viena po kitos, liko gulėti krūvelėje. Vienas iš pareigūnų tuos pinigus patraukė arčiau. Netrukus atvažiavo dar vienas policijos automobilis, tai buvo, kaip vėliau sužinojo, tyrėjai T. ir K.. T. apžiūrinėjo patrulių mašiną, paėmė pinigus, klausė, iš kur mašina, o jam atsakius ir pajuokavus, kad ne fermoj dirba, K. jam kumščiu sudavė į veidą, liepė kalbėti tiesą, ėmė grasinti, kad pasodins. Jam net neleido iš savo mašinos paimti savo piniginės su dokumentais. Parvežus jį į policijos komisariatą, jam atidavė asmens kortelę, jis buvo apklaustas. Jis, nors ir vairavo be vairuotojo pažymėjimo, tačiau kyšio nesiruošė duoti ir jo nedavė. Pinigus, kurie liko nukritę patrulių mašinoje, jis buvo pasiruošęs sumokėti baudą. Patruliai jam nieko neaiškino, nesakė paimti tuos pinigus, nors jis keletą kartų klausė, kokia bus bauda. Savo automobilyje jis laikė ir vežiojosi giminaičio K. N. asmens dokumentus, nes jis prieš keletą dienų taisė jo automobilį, N. gal kur juo važiavo ir, matyt buvo pamiršęs savo dokumentus iš jo mašinos pasiimti. Jis pats neatkreipė dėmesio, kad policininkams padavė ne savo dokumentus. Anksčiau jis niekada nėra turėjęs jokių reikalų su policininkais D. ir G., nėra su jais susipykęs ar konfliktavęs, bet šie gal supyko ant jo, kai jis pajuokavo, todėl ir duoda parodymus ne jo naudai.

Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas, kur buvo sustabdytas policijos patrulio, kur sėdėjo policijos patrulių automobilyje, kur buvo nukritę pinigai (I t., b.l. 176-182).

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. žiemos metu anksti ryte jis patruliavo su kolega G., kai kelyje link Joniškio, už degalinės sustabdė įtartinai važiavusį lengvąjį automobilį Pežo. Paprašius, vairuotojas pateikė dokumentus, bet jis pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra ne to vyriškio. Tada J., kaip vėliau paaiškėjo pavardė, nusivedė į tarnybinį automobilį ir kolega G. tuoj suprato, kad pateikti dokumentai yra ne to asmens. Jiems reikėjo išsiaiškinti, ar automobilis nėra vogtas, bet J. pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, prašė neskambint į budėtojų dalį ir padėjo prie stabdžio tarp priekinių sėdynių keletą kupiūrų po 100 litų, sakė, kad gal susitarsim, jis Mažeikiuose taip daro ir visi pinigus paima. Jam buvo pasakyta, kad bauda vietoje nemokama ir, kad čia yra kyšio davimas, buvo siūlyta pasiimti duos pinigus, tačiau J. pinigų neėmė, todėl jie liepė jam lipti lauk iš mašinos. Kad nepagriebtų padėtų pinigų, J. buvo uždėti antrankiai ir pranešta policijos budinčiajam, kad atvyktų operatyvinė grupė, nes žmogus padavė ne savo dokumentus ir davė kyšį, kad nebūtų surašomi dokumentai už pažeidimą, t.y. už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Atvažiavus operatyvinei grupei – T. ir K., buvo apžiūrėtas tarnybinis automobilis, jame rasta 500 litų, kuriuos buvo padėjęs J., apžiūrėtas J. automobilis. Tyrėjai apklausinėjo ir J., kas jis toks esąs, kieno dokumentai. Jis nematė, kad J. kas nors būtų sudavęs smūgius ar netinkamai su juo elgęsis. Parvežus J. į komisariatą, su juo dirbo kriminalistai, G. surašė protokolą už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas D. G. teismui paaiškino, kad 2009 metų pabaigoje, datos konkrečiai neprisimena, patruliavo kartu su D., kai anksti ryte kelyje naujoji Akmenė – Gruzdžiai, už degalinės sustabdė lengvąjį automobilį, kadangi jo važiavimas pasirodė įtartinas. D. paprašė vairuotojo dokumentų, kai dokumentus pateikė, jiems kilo įtarimas, kad asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra ne automobilį vairavusio vyriškio, t.y. ne J.. Parsivedus vyriškį į tarnybinį automobilį, jie klausė, kas toks esąs, sakė, kad N.. Paklausus, kokie apribojimai jam taikomi kaip vairuotojui, jis atsakyti negalėjo. Tada jie su D. nutarė asmenybės nustatymui skambinti į policijos budinčią dalį, kai J. pasisakė, kas esąs ir sakė, neturi vairuotojo pažymėjimo, kad nereikia rašyti jokių protokolų, niekam neskambinti ir ėmė dėti tarp sėdynių, prie rankinio stabdžio apdailos pinigus po 100 litų. Kiek ten jų buvo, jis nežiūrėjo, nelietė, neskaičiavo, tik siūlė tuos pinigus paimti, paaiškino, kad tai gali būti kaip kyšio davimas. J. sakė, kad Mažeikiuose taip sumoka ir važinėja be jokių problemų, todėl pasakius dar kartą paimti pinigus, jis jų neėmė, jokios kalbos apie baudos sumokėjimą nebuvo. Siekiant apsaugoti įvykio vietą, jie liepė J. iš mašinos išlipti, išlipus, jam uždėjo antrankius ir vėl pasodino į tarnybinį automobilį. Jie iškvietė operatyvinę grupę, atvažiavo T., apžiūrėjo tarnybinį automobilį, pinigai buvo ten, kur juos buvo padėjęs J.. Paskui atvažiavo tyrėjas K., jis kažko J. klausinėjo, tačiau jis nematė, ar K. sudavė J. į veidą. Vėliau J. buvo pristatytas į komisariatą, kur su juo dirbo kiti pareigūnai.

Liudytojas T. T. teismui paaiškino, kad 2009-12-05 jis budėjo operatyvinėje grupėje, kai anksti ryte iš PK budinčio gavo pranešimą, kad reikia vykti į įvykio vietą. Jis PK pasiėmė dokumentus, tarnybinį automobilį ir važiavo keliu Šiauliai-Gruzdžiai- Naujoji Akmenė, kol pastebėjo stovintį patrulių automobilį, kiek toliau stovėjo automobilis Pežo. Jam G. trumpai papasakojo, kad J., t.y. ant galinės sėdynės sėdėjęs vyriškis pateikė ne savo asmens dokumentus, o paskui jiems davė pinigus kaip kyšį. Jis apžiūrėjo tarnybinį automobilį, užfiksavo, kad tarp priekinių sėdynių, ant rankinio stabdžio svirties buvo padėta 5 kupiūros po 100 litų. Pinigai buvo padėti krūvelėje, neišsisklaidę. Ant automobilio priekinės panelės buvo padėti asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas N. vardu. Kiek vėliau į įvykio vietą atvažiavo tyrėjas K., jis trumpai pabendravo su patruliais, vėliau kalbėjosi su J., bet apie ką buvo pokalbis, jis negirdėjo. Su J. jis beveik nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino, parvežus į PK, jį apklausinėjo tyrėja B.

Liudytoja E. B. teismui paaiškino, kad ji J. pateikė įtarimą dėl kyšio davimo, jį apklausė įtariamuoju. Prisimena, kad kaltės dėl kyšio davimo J. neprisipažino, sakė, kad tai jo pinigai ir jis juos norėjo duoti patruliams kaip vietoje sumokant baudą, nes važiavęs be vairuotojo pažymėjimo. Aiškino, kad pinigai jam iškrito iš rankos lipant iš mašinos. Apklausiant J., ji nematė jokių sužalojimų ant veido. Vėliau, grąžinus bylą tyrimui papildyti, J. ir toliau neigė savo kaltę, paaiškino, kaip viskas įvykę, kur jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kaip lipo iš automobilio, kur nukrito piniginė, kur – pinigai.

Liudytojas M. K. teismui paaiškino, kad jis įvykio ryte kaip tik baigė savo budėjimą operatyvinėje grupėje, kai jam PK budintysis pranešė apie įvykį, kad kažkoks vairuotojas automobilyje davė pinigų patruliams. Jis nuvažiavo į įvykio vietą kelyje link Šiaulių, kur jau buvo tyrėjas T., o patrulių tarnybiniame automobilyje sėdėjo patruliai D. ir G., jie papasakojo, kad sulaikytas vyriškis patikrinimo metu padavė kito asmens dokumentus, be to, davė jiems kyšį. Ant galinės sėdynės sėdėjo vyriškis, jis klausė, kaip jo pavardė, pasisakė, kad P. J., tačiau išlipti iš mašinos atsisakė. Paklausus, kur yra jo asmens dokumentai, sakė, kad jo mašinoje, tačiau jis mašinos neapžiūrinėjo, jokių veiksmų įvykio vietoje neatliko. Vėliau, pristačius J. į komisariatą, jo automobilyje buvo rasti jo asmens dokumentai. Trumpo pokalbio metu J. neigė davęs pinigus patruliams, jokių veiksmų su J. jis neatlikinėjo, jam į veidą nesudavė.

Liudytojas K. N. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sesers vyras. J. kaip tik prieš įvykį buvo atvaręs savo mašiną pataisyti, nes jis turi autoserviso įmonę, remontuoja mašinas. J. pasakė, kad jei reikės kokių nors detalių, kad nupirktų pats. Remontui reikėjo pirkti detalių, tai jis su J. mašina važiavo jų pirkti, savo dokumentus buvo įsimetęs į daiktadėžę, paskui juos ten pamiršo. Neprisimena, ar tuo metu jam reikėjo asmens kortelės ir vairuotojo pažymėjimo. Vėliau sužinojo apie įvykį, minėtus dokumentus jam atidavė Akmenės P. J. jo nebuvo prašęs leisti pasinaudoti jo dokumentais.

2009-12-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė 52 kilometras. Apžiūrėjus ten stovintį policijos patrulių automobilį su specialiu ženklinimu ir švyturėliais, VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone tarp priekinių sėdynių šalia rankinio stabdžio svirties esančioje daiktadėžėje rasta padėtos penkios 100 litų nominalo kupiūros - Nr. AF 4001105, Nr. AG 8520039, Nr. AF 3440322, Nr. AG 5905490 ir Nr. AD 3205762. Ant automobilio priekinės panelės rasta asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas, išduoti K. N. vardu. 7 m atstumu nuo policijos automobilio stovi automobilis Peugeot, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 5-11).

Iš scenogramos byloje matyti, kad vykusio pokalbio su policijos komisariato budėtoju, patrulis išarto pranešė, kad yra sulaikytas vairuotojas su svetimais asmens dokumentais, kuris nori juos papirkti (I t., b.l. 41).

P. J. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-12-15 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 128 str. 2 dalį už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta (II t., b.l. 79-80).

BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. To paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Teismas kaltinamojo P. J. parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę pagal pateiktą kaltinimą, vertina kaip jo siekį išvengti atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį, kaip gynybos būdą, todėl juos vertina kritiškai. Teismas remiasi liudytojų D. G. ir V. D., T. T., M. K. duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Kaip teigė pats kaltinamasis, jis su policijos patruliais, sustabdžiusiais jo vairuojamą automobilį ir pranešusiais apie paduotą kyšį budinčiai grupei, nėra pažįstamas, jokių reikalų ar konfliktų su jais nėra turėjęs. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai V. D. ir D. G., specialiai, nesant konkrečių priežasčių būtų pranešę apie nebuvusį įvykį, rašę tarnybinius pranešimus ir apie tai liudiję tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Bylos įrodymais nustatyta, kad P. J., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos, t. y., kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transport priemones jam atimta, jį sustabdžiusiems policijos patruliams pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai V. D. ir D. G., nustatę, kad automobilį vairavo neturintis tam teisės vairuotojas, ketino rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą ir pranešti apie įvykį, tada P. J. pradėjo siūlyti pinigus ir bandė susitarti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nebūtų surašytas, išsitraukęs iš piniginės keletą kupiūrų po 100 litų, akivaizdžiai jas padėjo tarp priekinių sėdynių į dėtuvę ties rankinio stabdžio svirtele, sakydamas žodžius „nereikia jokio protokolo, Mažeikiuose jis visada taip daro ir ten paima". Kai P. J. kelis kartus policijos pareigūnų buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, jis pinigų nepasiėmė, todėl nusikalstami P. J. veiksmai pripažintini baigtu nusikaltimu. Įvertinus liudytojų parodymus apie kyšio davimo aplinkybes ir kaltinamojo parodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis suvokė, jog davė kyšį policijos pareigūnams, vengdamas administracinės atsakomybės. Jo paaiškinimai, kad jis tikėjosi vietoje sumokėti baudą yra atmestini, nes iš jo elgesio nusikaltimo padarymo metu pilnai galima daryti išvadą, kad jis suprato pareigūnų nurodymus paiimti pinigus. P. J. pinigus padėjo tarp priekinių sėdynių į dėtuvę ties rankinio stabdžio svirtele ir nors turėjo galimybę juos atsiimti, kai pareigūnai ne kartą įspėjo jį dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau to nepadarė. Išlaipinus P. J. iš policijos patrulinio automobilio, pinigai liko policijos pareigūnų automobilyje matomoje vietoje iki tol, kol į įvykio vietą atvyko Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono PK policijos pareigūnai ir buvo užfiksuoti, kaip daiktiniai įrodymai. Pats P. J., apklaustas įtariamuoju ir teismo posėdžio metu neneigė, kad šie pinigai yra jo.

Kaltinamojo P. J. veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, pilnai įrodyta, kadangi kaltinamasis, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir padėdamas Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato automobilyje 5 kupiūras po 100 litų, automobilyje esant ir tai matant policijos pareigūnams, taip davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos valstybės paperkamų tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę P. J., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimu žalos padaryta nebuvo, į kaltinamojo asmenybę – turi pastovią gyvenamą vietą, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (I t., b.l. 58); P. J. teistas (I t., b.l. 46-47, 94-99) tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (I t., b.l. 48-52), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (I t., b.l. 62-63). Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką kaip alternatyvią numato laisvės atėmimo bausmę, tačiau esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu, duodant policijos pareigūnams kyšį, kaltinamasis panaudojo pinigus, t.y. penkias kupiūras po 100 litų - Nr. AF 4001105, Nr. AG 8520039, Nr. AF 3440322, Nr. AG 5905490 ir Nr. AD 3205762, todėl šie pinigai, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotini, paimant juos valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 2 d. 2 p.).

P. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., teisma

nusprendžia:

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

P. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti penkias 100 litų nominalo kupiūras Nr. AF 4001105, Nr. AG 8520039, Nr. AF 3440322, Nr. AG 5905490 ir Nr. AD 3205762, paimant jas valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė