- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-602-449/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- Ž. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. nuteistas:
pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,pagal BK 182 str. 1 d. (dėl UAB „O“ naudai panaikintos turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 4 680 Lt, tai atitinka 1 355,42 Eur, PVM) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 182 str. 1 d. (dėl UAB „O“ naudai panaikintos turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 576,53 Lt, tai atitinka 2 1943,15 Eur, PVM) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. (dėl aiškiai netikros 2007-11-28 UAB ,,V“ PVM sąskaitos faktūros, serija VIL Nr.00422, pagaminimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. (dėl aiškiai netikros 2007-11-18 UAB ,,S“ PVM sąskaitos faktūros, serija SKR Nr. 00000418, pagaminimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. (dėl aiškiai netikrų UAB ,,T“ dokumentų pagaminimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 300 str. 1 d. (dėl aiškiai netikrų UAB ,,A“ dokumentų pagaminimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, Ž. L. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią subendrintą bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus bausmių visiško sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė Ž. L. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 140 MGL dydžio (5 271 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Ž. L. pagal BK 184 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. L. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Ž. L., būdamas UAB „O“, įregistruotos 1999-06-17 Juridinių asmenų registre, adr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas XXXXX, direktoriumi, 2008 m. gegužės – lapkričio mėnesiais K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,O“ turtą, o būtent:
10 649,08 Lt grynųjų pinigų, kuriuos jis saugojo kaip UAB ,,O“ kasininkas, tačiau, 2008-11-11 bendrovei ,,O“ iškėlus bankroto bylą, šių pinigų neperdavė bankroto administratoriui;1 635,77 Lt, kuriuos UAB ,,M“ 2008-11-19 pervedė į jo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „N“ banke kaip dalinį atsiskaitymą už prekes, įsigytas iš UAB ,,O“.
Ž. L. UAB ,,O“ vardu imitavo prekių pirkimą iš UAB ,,T“ (įmonės kodas YYYYY, adresas (duomenys neskelbtini)) ir imitavo atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal aiškiai netikrus dokumentus: 2008-09-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000302, 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000325, 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr.00000349, 2008-09-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000386, 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000406, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000110 kvitą, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000115 kvitą, kuriuose buvo nurodomas tariamas prekių pirkimas iš UAB ,,T“ iš viso už 49 668,34 Lt, iš jų 7 576,53 Lt PVM, taip pat buvo nurodomas pinigų – 49 668,34 Lt – sumokėjimas UAB ,,T“, nors faktiškai UAB ,,O“ prekių pagal minėtus dokumentus nepirko, grynųjų pinigų nemokėjo, o šiuos pinigus – 49 668,34 Lt – Ž. L., saugojęs kaip atskaitingas asmuo, pasisavino.
Ž. L. UAB ,,O“ vardu imitavo prekių pirkimą iš UAB ,,A“ (įmonės kodas GGGGG, adr. (duomenys neskelbtini)) ir imitavo atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal aiškiai netikrus dokumentus: 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija AP Nr. 00000472, 2008-10-15 kasos pajamų orderio serija APL Nr. 00000155 kvitą, kuriuose buvo nurodomas tariamas prekių pirkimas iš UAB ,,A“ iš viso už 4 141,92 Lt, iš jų 631,82 Lt PVM, taip pat buvo nurodomas pinigų – 4 141,92 Lt – sumokėjimas UAB ,,A“, nors faktiškai UAB ,,O“ prekių pagal minėtus dokumentus nepirko, grynųjų pinigų nemokėjo, o šiuos pinigus – 4 141,92 Lt – Ž. L., saugojęs kaip atskaitingas asmuo, pasisavino. Tokiu būdu Ž. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „O“ turtą – grynuosius pinigus – 64 459,34 Lt, taip pat iš UAB ,,M“ banko sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą pervestus 1 635,77 Lt, iš viso 66 095,11 Lt.
Ž. L. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Ž. L., būdamas UAB „O“ direktoriumi, 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tyčia, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB ,,S“ 2007-11-18 PVM sąskaitoje faktūroje serija SKR Nr. 00000418 nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ pardavė, o UAB „O“ nupirko prekių už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt pridėtinės vertės mokestis, PVM sąskaitą faktūrą perdavė UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,BAA“ darbuotojai N. D. bei nurodė duomenis iš jos įtraukti į UAB „O“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K AVMI K skyriui. N. D. nežinodama, kad pateiktoje UAB ,,S“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti melagingi duomenys bei šis dokumentas yra netikras, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „O“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „O“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „O“ PVM deklaraciją už 2007 m. lapkričio mėn., jos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 4 680 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „O“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 4 680 Lt mažesnę UAB „O“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. 2007-12-20 N. D. UAB „O“ PVM deklaraciją už 2007 m. lapkričio mėn. pateikė K apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu Ž. L. apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 4 680 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Ž. L. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Ž. L., būdamas UAB „O“ direktoriumi, 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tyčia, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, žinodamas, kad UAB ,,T“ PVM sąskaitose faktūrose: 2008-09-01 serija TV Nr.00000302, 2008-09-04 serija TV Nr.00000325, 2008-09-12 serija TV Nr. 00000349, 2008-09-22 serija TV Nr.00000386, 2008-09-30 serija TV Nr.00000406 nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,T“ pardavė, o UAB „O“ nupirko prekių už 49 668,34 Lt, iš jų 7 576,53 Lt pridėtinės vertės mokestis, PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. D. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „O“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K AVMI K skyriui. N. D. nežinodama, kad pateiktose UAB ,,T“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei šie dokumentai yra netikri, nurodytos prekės faktiškai pirkėjai UAB „O“ parduotos nebuvo, įtraukė jų duomenis į UAB „O“ buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitose faktūrose pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į UAB „O“ PVM deklaraciją už 2008 m. rugsėjo mėnesį, jos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ nurodydama 7 577 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „O“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7 577 Lt mažesnę UAB „O“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. 2008-10-27 N. D. UAB „O“ PVM deklaraciją už 2008 m. rugsėjo mėn. pateikė K apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos K skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu Ž. L. apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 577 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Be to, Ž. L. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Ž. L. laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,V“ (įmonės kodas MMMM, adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrą UAB ,,V“ 2007-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr.00422, kurioje įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, jog UAB ,,V“ parduoda, o UAB ,,O“ perka statybos ir renovacijos darbus už 106 672 Lt, iš jų 16 272 Lt PVM.
Ž. L. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus.
Ž. L. laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,S“ (įmonės kodas VVVVV, adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrą UAB ,,S“ 2007-11-18 PVM sąskaitą faktūrą serija SKR Nr. 00000418, kurioje įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, jog UAB ,,S“ parduoda, o UAB ,,O“ perka medienos gaminius, medienos gaminį – barą už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt PVM. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pats pasirašė UAB ,,S“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip UAB ,,O“ direktorius, gavęs dokumentą, ir tokiu būdu patvirtino parašu dokumentuose įrašytus aiškiai netikrus duomenis.
Ž. L. laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-10-30, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,T“ (įmonės kodas YYYY, adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrus UAB ,,T“ dokumentus: 2008-09-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000302, 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000325, 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000349, 2008-09-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000386, 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000406, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000110 kvitą, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000115 kvitą, kuriuose įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, jog UAB ,,T“ parduoda, o UAB ,,O“ perka prekes (šlifavimo diskus, žalvarinę vielą, respiratorius, suvirinimo elektrodus, tekinimo peilius, besiūlius vamzdžius, gruntą, dažus, darbinius batus, darbinius kostiumus, reduktorius, dujinius degiklius ir kt.) už 49 668,34 Lt, iš jų 7 576,53 Lt PVM, Ž. L. kaip UAB ,,O“ direktorius UAB ,,T“ direktoriui A. L. grynaisiais pinigais sumoka iš viso 49 668,34 Lt. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,T“ netikruose dokumentuose pasirašė ne A. L., o kitas asmuo, kuris tyrimo metu nenustatytas, pats pasirašė UAB ,,T“ kasos pajamų orderių kvituose kaip UAB ,,O“ direktorius, sumokantis pinigus, ir tokiu būdu patvirtino parašais dokumentuose įrašytus aiškiai netikrus duomenis.
Ž. L. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-11-30, K mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,A“ (įmonės kodas GGGGG, adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrus UAB ,,A“ dokumentus: 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija AP Nr. 00000472, 2008-10-15 kasos pajamų orderio serija APL Nr. 00000155 kvitą, kuriuose įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, jog UAB ,,A“ parduoda, o UAB ,,O“ perka prekes (respiratorius, vožtuvus, besiūlius vamzdžius) už 4 141,92 Lt, iš jų 631,82 Lt PVM, Ž. L. kaip UAB ,,O“ direktorius UAB ,,A“ direktoriui E. B. grynaisiais pinigais sumoka 4 141,92 Lt. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,A“ netikruose dokumentuose E. B. pasirašė nesuprasdamas dokumentuose įrašytos informacijos reikšmės, pats pasirašė UAB ,,A“ kasos pajamų orderio kvite kaip UAB ,,O“ direktorius, sumokantis pinigus, ir tokiu būdu patvirtino parašu dokumente įrašytus aiškiai netikrus duomenis.
Ž. L. nuteistais ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Ž. L. laikotarpiu nuo 2007-07-05 iki 2008-10-14, būdamas UAB „O“, įregistruotos 1999-06-17 Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas XXXX, direktoriumi, o laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2008-11-30 faktiniu UAB ,,O“ vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30, K mieste, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 13 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetą“, 13 str. 3 d., kuri numato, jog „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, veikdamas per UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „BAA“ direktorę S. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „O“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y.:
laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,,O“ dokumentus: 2007-10-01 statybos rangos sutartį Nr. XX, 2007-10-01 darbų sąmatą, 2007-10-29 PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 367, atliktų darbų aktą už 2007 m. 10 mėn., 2007-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 371, atliktų darbų aktą už 2007 m. 11 mėn., 2007-12-02 kasos pajamų orderio serija OL Nr. 00000086 kvitą, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų pardavimą UAB ,,AB“ iš viso už 225 172,91 Lt, iš jų 34 348,41 Lt PVM, taip pat parodė pinigų – 112 520,29 Lt – gavimą iš UAB ,,AB“, nors faktiškai UAB ,,O“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynųjų pinigų negavo; siekdamas pateisinti tariamą prekių pardavimą UAB ,,AB“, laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31, UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrą paslaugų pirkimo iš UAB ,,V“ (įmonės kodas MMMM, adresas (duomenys neskelbtini)) 2007-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr. 00422 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų pirkimą iš UAB ,,V“ už 106672 Lt, iš jų 16 272 Lt PVM, nors faktiškai UAB ,,O“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nepirko, grynųjų pinigų nemokėjo;laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31 UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,,O“ dokumentus: 2007-10-31 rangos sutartį Nr. YY, 2007-11-30 atliktų darbų priėmimo aktą, 2007-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369, kasos pajamų orderio kvitus: 2007-11-12 serija OL Nr. 00000087, 2007-11-23 serija OL Nr. 00000088, 2007-11-23 serija OL Nr. 00000089 bei duomenis apie iš UAB ,,U“ (kodas UUU, reg. adr. (duomenys neskelbtini)) sąskaitos (duomenys neskelbtini), banke AB DN, 2007-12-20 ir 2008-01-22 pervestus atitinkamai 60 000 Lt ir 64 500 Lt į UAB ,,O“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „H“, ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė paslaugų pardavimą UAB ,,U“ iš viso už 324500 Lt, iš jų 49 500 Lt PVM, taip pat parodė pinigų – 324 500 Lt – gavimą iš UAB ,,U“, nors faktiškai UAB ,,O“ paslaugų pagal minėtus dokumentus nepardavė, grynųjų pinigų negavo, o į sąskaitą gautus pinigus Ž. L. pasiėmė grynaisiais pinigais bei nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB ,,U“ atstovui;laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-10-30 UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus prekių pirkimo iš UAB ,,T“ (įmonės kodas YYYY, adresas (duomenys neskelbtini)) dokumentus bei netikrus pinigų sumokėjimo šiai įmonei dokumentus: 2008-09-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000302, 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000325, 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000349, 2008-09-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000386, 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000406, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000110 kvitą, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000115 kvitą ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių pirkimą iš UAB ,,T“ iš viso už 49 668,34 Lt, iš jų 7576,53 Lt PVM, taip pat parodė pinigų – 49 668,34 Lt – sumokėjimą UAB ,,T“, nors faktiškai UAB ,,O“ prekių pagal minėtus dokumentus nepirko, grynųjų pinigų nemokėjo;laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-10-30 UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus prekių pirkimo iš UAB ,,A“ (įmonės kodas GGGG, adresas (duomenys neskelbtini)) dokumentus bei netikrus pinigų sumokėjimo šiai įmonei dokumentus: 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija AP Nr. 00000472, 2008-10-15 kasos pajamų orderio serija APL Nr. 00000155 kvitą ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių pirkimą iš UAB ,,A“ už 4 141,92 Lt, iš jų 631,82 Lt PVM, taip pat parodė pinigų – 4141,92 Lt – sumokėjimą UAB ,,A“, nors faktiškai UAB ,,O“ prekių pagal minėtus dokumentus nepirko.
Laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31 UAB ,,O“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrą medienos gaminių pirkimo iš UAB ,,S“ (įmonės kodas VVVV, adresas (duomenys neskelbtini)) 2007-11-18 PVM sąskaitą faktūrą serija SKR Nr. 00000418 ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių pirkimą iš UAB ,,S“ už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt PVM, nors faktiškai UAB ,,O“ prekių pagal minėtą dokumentą nepirko. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30 UAB ,,O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas kai kurias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas. Apelianto nuomone, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, prieštarauja teisingumo principui.
Apeliantas taip pat nurodo, kad neginčija to, jog padarė nusikalstamas veikas, taip pat pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jų padarymo, nuoširdžiai gailisi. Tačiau pažymi, kad nusikalstamos veikos buvo nulemtos ne išankstinių nusikalstamų ketinimų, tačiau paprasčiausio negebėjimo tinkamai tvarkytis versle, tvarkingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuteistas pagal BK 183 str. 2 d. už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį UAB „O“ didelės vertės turtą, tačiau su tokiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu apeliantas sutinka tik iš dalies.
Apeliantas nurodo, kad jis neginčija aplinkybės, kad iš UAB „O“ gavo 10 649,08 Lt grynųjų pinigų. Tačiau, Ž. L. nuomone, nepagrįstai jo veiksmai buvo kriminalizuoti, taip pat nepagrįstai kvalifikuoti kaip svetimo turto pasisavinimas. Jis nurodo, kad jo vadovaujamai bendrovei UAB „O“ buvo paskolinęs pinigų. Todėl UAB „O“ skolos grąžinimas (10 649,08 Lt) turėtų būti vertinamas ne kaip turto pasisavinimas, o kaip prievolinių įsipareigojimų įvykdymas. Visi skolos faktą pagrindžiantys dokumentai yra UAB „O“ buhalterinės apskaitos ir finansiniuose dokumentuose, todėl teismas nepagrįstai jų netyrė ir nevertino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis pasisavino 1 635,77 Lt, kuriuos 2008-11-19 UAB „M“ pervedė į jo asmeninę sąskaitą. Ž. L. nurodo, kad UAB „M“ minėtą pinigų sumą į jo sąskaitą pervedė vykdydama UAB „O“ skolą pagal trišalį susitarimą. Minėta suma UAB „O“ apskaitoje buvo apskaityta kaip paskolos grąžinimas. Minėtą skolą bendrovė Ž. L. grąžindavo, tiesiogiai nurodant klientams už UAB „O“ suteiktas paslaugas ir prekes, pervedant ne bendrovei, tačiau kreditoriui, t. y. jam. Tai pagrindžiantys dokumentai, taip pat ir trišalis susitarimas, yra UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pilnai prisipažįsta ir neginčija aplinkybės, jog UAB „T“ sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „O“, o atsiskaitymas už 49 668,34 Lt buvo apskaitytas pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus. Tačiau, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtas pinigines lėšas jis pasisavino, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, nuo 2008-10-15 UAB „O“ vadovu buvo kitas asmuo – E. B., vadovavęs įmonės veiklai. Aplinkybę, kad jis nesisavino įmonės lėšų patvirtino buvęs UAB „T“ vadovas.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuteistas ir pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pripažįsta, sutinka, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netvarkingai, pažeidžiant tam tikras apskaitos vedimo taisykles.
Apeliantas nurodo, kad UAB „U“ sąskaitos faktūros, nurodytos skundžiamame nuosprendyje, buvo išrašytos už būsimus, o ne už faktiškai atliktus darbus. Vėliau šios sąskaitos faktūros buvo anuliuotos, nes vėlavo subrangovų paieška, o pinigai bendrovei grąžinti. Tačiau, jeigu faktiškai būtų vykdę darbus ir jie būtų įvykdyti, sąskaitos anuliuotos nebūtų. Ž. L. pripažįsta, kad sąskaitas faktūras išrašė „į priekį“, nors realiai tie pinigai dar nebuvo gauti. Pažymima ir tai, kad apeliantas jokios naudos negavo, pinigai buvo pervesti, bet jie vėliau buvo grąžinti. Minėtą aplinkybę patvirtino ir UAB „U“ atstovas. K. J., UAB „U“ atstovas, baudžiamojoje byloje Nr. XXX, apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2007 m. surado UAB „O“, kuriai atstovavo direktorius Ž. L.. Jį pažįsta asmeniškai. Su UAB „O“ atstovu Ž. L. buvo susitarę, kad UAB „O“ faktiškai atlikinės darbus. Su Ž. L. sutarė, kad UAB „O“ atliks vamzdžių konstrukcijų pagaminimo darbus. UAB „O“ faktiškai jokių darbų neatliko, nes nesurado darbininkų ar kitų subrangovų, kurie atliktų vamzdžių konstrukcijų pagaminimo darbus. UAB „O“ direktorius Ž. L. vis žadėjo pradėti atlikinėti paslaugas, tačiau delsė. Jis paprašė priimti UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369, surašytą 2007-11-12, kurioje bendra paslaugų kaina yra 324 500 Lt. Jis minėjo, kad jam reikalingi pinigai medžiagų pirkimui, paprašė atsiskaityti už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. 2007 m. lapkričio mėn. UAB „U“ grynais pinigais atsiskaitinėjo su UAB „O“, taip pat 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio mėnesiais pervedinėjo pinigus bankinėmis operacijomis. Nesulaukę, kol UAB „O“ pradės atlikinėti paslaugas, UAB „U“ darbininkai patys pradėjo gaminti vamzdžių konstrukcijas, jas vėliau sumontavo AB „MN“ teritorijoje, o UAB „O“ jokių paslaugų pagal 2007-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369 neatliko. Su Ž. L. buvo sutaręs, kad UAB „O“ atliks kitus darbus už 324 500 Lt sumą, tačiau UAB „O“ jokių paslaugų neatliko, todėl UAB „U“ apskaitoje ūkinė operacija pagal 2007-11-12 PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369 yra anuliuota. Šioje byloje liudytojas teisme parodė, kad nuo 2001 m. ar 2002 m. yra UAB „U“ direktorius. Jo vadovaujama firma vykdė darbus MN. Dėl papildomų darbų nespėjo laiku atlikti darbus ir ieškojo subrangovų. Jis bendravo su Ž. L. kaip UAB „O“ vadovu. Sudarė sutartį su UAB „O“ ir pervedė avansą už darbus, bet kilo sunkumų, nes minėta firma darbų neatliko. Pateiktus Ž. L. dokumentus pateikė buhalterijai ir juos įtraukė į apskaitą, nors žinojo, kad dokumentai netikri, nes darbai nebuvo atlikti. Neprisimena, ar buvo grąžintas avansas. Finansinėje ataskaitoje minėta aplinkybė taip pat aiškiai atsispindi. Sąskaitos buvo išrašytos, o vėliau pinigai šioms bendrovėms buvo grąžinti. Šiuo tikslu buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Atkreiptinas dėmesys, kad sandoriai buvo panaikinti tiek UAB „U“, tiek UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje. Apelianto nuomone, liudytojo parodymai patvirtina, kad finansinė operacija ir apskaitos dokumentai buvo anuliuoti.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis taip pat nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., 222 str., 182 str. 1 d. dėl nusikalstamų veikų, susijusių su 2007-11-18 PVM sąskaita faktūra serija SKR Nr. 00000418, kurioje, teismo vertinimu, yra įrašyti aiškiai netikri duomenys apie tai, jog UAB „S“ parduoda, o UAB „O“ perka medienos gaminius, medienos gaminį – barą už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt PVM. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sandoris dėl baro pagaminimo buvo fiktyvus. Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pažįstamas iš Š – R. J. buvo atvažiavęs į V, turėjo įgaliojimą. Sutarė, kad jis padarys barą šiek tiek pigiau. Atvažiavo darbininkai, jis pats dalyvavo statant barą. Atvažiavę turėjo UAB „V“ įgaliojimą. Darbininkai padarė barą, yra nuotrauka, kurioje atvaizduotas. Liudytoja D. L. parodė, kad jos vyras Ž. L. 2007 m. – 2008 m. dirbo firmoje „O“. Ji dirbo savo darbus, jis dirbo savo darbus. Su juo turėjo bendrą reikalą tik dėl baro. Ji užsakė pas Ž. L. paslaugą, užsakė barą. Atvažiavo, surinko tą barą ir viskas. Ž. L. atliko paslaugą, o ji pervedė pinigus, atsiskaitė už atliktą paslaugą. Apelianto nuomone, liudytoja patvirtino, kad baras yra tose pačiose patalpose, kuriose jis buvo surinktas. Ž. L. nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siūlyta tyrėjui pasidomėti, ar yra baras, bet į jo siūlymą nebuvo atkreiptas dėmesys. Teismas į šiuos argumentus taip pat neatsižvelgė.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad visos išdėstytos aplinkybės parodo, jog jis tyčia nesiekė daryti nusikalstamas veikas, o jas padarė dėl negebėjimo tinkamai tvarkytis versle, tvarkingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą, neatsakingumo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė ir dėl to jam paskyrė pernelyg griežtą bausmę, kuri aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms ir prieštarauja teisingumo principui.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinė teisė į teisingą teismą reiškia, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga, neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Apeliaciniame skunde dėstoma ir apie tai, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 str. 1 d. nustatyta, jog teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 str. 2 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-315/2013). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 45/2007). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009, Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-315/2013).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas, buvo padarytos apie 2007 – 2008 m., t. y. apytikriai prieš aštuonerius metus. 2007 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2012-08-02 atskirtas iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. XXX. Tik 2013-11-27, atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis joje priimtas praėjus daugiau nei 8 m. po nusikalstamų veikų padarymo. Ž. L. nuomone, tokios trukmės procesas, apimantis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl nebuvo užtikrinta jam garantuota teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė, proceso nevilkino, dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, dėl neapibrėžtai ilgą laiką trunkančio baudžiamojo persekiojimo buvo priverstas ilgą laiką gyventi nežinioje, todėl, Ž. L. nuomone, teismas turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.?
Apeliaciniame skunde dėstoma apie bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 redakcija Nr. XII-1554). Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, jog padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, jog šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2012 ir kt.).
Šalies argumentai
Ž. L. nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jų padarymo, nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad nusikalstamos veikos buvo nulemtos pernelyg rizikingų ir neatsakingų verslo sprendimų. Neturėjo jokio išankstinio tikslo nusikalsti. Tačiau visiškai supranta, kad jo veiksmai buvo nusikalstami, taip pat suvokia padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę. Apelianto nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Jis nurodo, kad nesutiko tik dėl teisinio nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto prisipažino pilnai. Padarytos nusikalstamos veikos yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, panaikino jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą teismo salėje. Teismas, skirdamas kitą kardomąją priemonę, nurodė, kad kardomoji priemonė – suėmimas skiriamas siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Apelianto nuomone, teismo nurodyti pagrindai ir motyvai dėl kardomosios priemonės pakeitimo yra teisiškai nepagrįsti, be to, padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, todėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas turėtų būti panaikinta ir jam paskirta iki tol buvusi švelnesnė kardomoji priemonė. Švelnesne kardomąja priemone lygiai taip pat bus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. Jo nuomone, švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taip pat užtikrino jo dalyvavimą teismo procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Jis aktyviai dalyvavo teisminiame procese, nepraleido nė vieno teismo posėdžio bei siekė, kad visapusiškai ir objektyviai būtų ištirti visi bylos įrodymai, tinkamai vykdė paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, todėl, apelianto nuomone, teismas neteisėtai jam paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę, be to, nenurodė siekiamų tikslų, o tik formaliai nurodė pagrindą bei padarė esminį BPK 119 str. nuostatų pažeidimą. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad procesinėmis priemonėmis negali būti siekiama nubaudimo, perauklėjimo ir panašių tikslų, kurių siekiama skiriant bausmes ar poveikio priemones. Laikoma, kad procesinių tikslų siekiama, jei kardomosiomis priemonėmis siekiama garantuoti, kad kaltinamasis nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, o šiuo atveju ir nuosprendžio įvykdymui. Tačiau teismas nuosprendyje to nepažymėjo, o rėmėsi tik vienu pagrindu, kurio motyvas vertintinas formaliu. Apelianto nuomone, teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas tik vieną iš pagrindų ir jį nepakankamai motyvuodamas, priėmė nemotyvuotą, kaip to reikalauja BPK 122 str. 6 d. nuostata, bei teisiškai nepagrįstą sprendimą. Teismo nurodytas pakankamai formalus motyvas, kad bausmės įvykdymas turi būti užtikrintas ir tai, jog jis galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, grindžiančių jo ketinimą bėgti ar slėptis, kai tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad tokia teismo prognozė būtų pagrįsta. BPK 121 str. 4 d., 122 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant kardomąsias priemones turi būti atsižvelgta į nuteistojo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, t. y. paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Taikyti kardomąsias priemones nėra privaloma. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 4 d. nurodyta, kad kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi turėti teisę kreiptis į teismą skųsdamasis, jog neteisingai sulaikytas, o teismas nedelsiant turi priimti sprendimą ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Ž. L. nuomone, suimant jį teismo posėdžių salėje, teismas, pasitarimų kambaryje priimdamas nuosprendį, organizavo ir konvojaus atvykimą į teismą, tokiu būdu teismas akivaizdžiai suformavo išankstinę nuostatą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, o galbūt ir dėl bausmės skyrimo, taip pažeisdamas nuosprendžio surašymo pasitarimo kambaryje tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. L. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pakeisti, taikyti BK 54 str. 2 d., 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Ž. L. taip pat prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo posėdyje nuteistasis Ž. L. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo Ž. L. gynėjas prašo nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą patenkinti, Ž. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras prašo nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino Ž. L. kaltu. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis Ž. L. padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.
Nuteistasis Ž. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija, jog padarė nusikalstamas veikas, pilnai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei prašo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pakeisti, taikyti BK 54 str. 2 d., 3 d. ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad jis ginčija ir savo kaltę, nurodo, jog tyčia nesiekė padaryti nusikaltimų, juos padarė dėl nesugebėjimo tinkamai tvarkytis versle, tvarkingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą, neatsakingumo, taip pat nuteistasis ginčija ir nusikalstamų veikų kvalifikaciją, nurodo, jog buvo padaryti BK bei BPK pažeidimai. Nuteistasis Ž. L. nurodo, kad su nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., kvalifikacija sutinka tik iš dalies, teismas nepagrįstai jo veiksmus kriminalizavo, nuteistojo nuomone, jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip prievolinių įsipareigojimų įvykdymas, dėl išrašytos UAB „T“ sąskaitos faktūros, taip pat ir tai, kad atsiskaitymas už 49 668, 34 Lt buvo apskaitytas pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus pilnai pripažįsta ir to neginčija, tik nesutinka su tuo, jog šias pinigines lėšas jis pasisavino, jo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, be to, tuo metu UAB „O“ vadovavo kitas asmuo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad UAB „U“ sąskaitos faktūros buvo išrašytos už būsimus, o ne už faktiškai atliktus, darbus, šios sąskaitos faktūros ir apskaitos dokumentai buvo anuliuoti. Nurodo ir tai, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad sandoris dėl baro pagaminimo buvo fiktyvus. Visus šiuos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su išnagrinėtų įrodymų vertinimu bei pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų kvalifikavimu, teisėjų kolegija atmeta.
Kad Ž. L. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą (UAB „O“) turtą, apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtines prievoles, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „O“ buhalterinę apskaitą, taip pat pagamino netikrus dokumentus patvirtina teisme išnagrinėti įrodymai, tai – liudytojų V. L., A. M., A. L., A. B., K. J., N. D., A. D., R. B., A. D., A. U., B. B. J., S. M., V. S., E. B. parodymai, specialistų išvados ir kiti rašytiniai bylos duomenys, taip pat iš dalies ir paties Ž. L. parodymai.
Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ž. L. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad įmonė jam buvo skolinga, todėl jam 10 649 Lt buvo grąžinami pagal dokumentus, tai iš finansinės ataskaitos turėtų matytis. Jis buvo įmonei skolinęs pinigus ir pagal tarpusavio susitarimus tie pinigai jam buvo grąžinami. Kažkuriuo metu jis buvo UAB „O“ kasininkas ir direktorius, saugojo visus grynuosius UAB „O“ pinigus. Kad 2010 m. gegužės – lapkričio mėnesiais pasisavino 64 459,34 Lt, paneigė buvęs UAB „T“ vadovas. Jis parodė, kad būtų galima pažiūrėti visą UAB „O“ finansinę ataskaitą. Jam niekas nedavė „O“ finansinės ataskaitos. Iš tos specialisto išvados būtų matyti, kas kam skolingas, būtų viskas aišku, kad nepasisavino pinigų.
Nuteistasis parodė, kad buvo atvažiavę žmonės dėl baro, surado juos internetu. Į Vilnių buvo atvažiavęs jo pažįstamas R. J. iš Š, turėjo įgaliojimą. Sutarė, kad jis padarys barą šiek tiek pigiau. Atvažiavo darbininkai, jis pats dalyvavo statant barą. Jie turėjo UAB „V“ įgaliojimą. Darbininkai padarė barą, yra nuotrauka, kad yra tas baras. Žmona taip pat patvirtino, kad baras yra tose pačiose patalpose, kuriose jis buvo surinktas. Buvo siūlyta tyrėjui pasidomėti, ar yra toks daiktas – baras, bet į tai nebuvo kreiptas dėmesys.
Nuteistasis taip pat parodė ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Jis parodė, kad pats netvarkė buhalterinės apskaitos, tam buvo pasamdyta įmonė, jei naujasis šeimininkas iki galo neapmokėjo, tai gal ir buvo „palaida bala“, bet jis nemato, ką apgaulingai sutvarkė.
Nuteistasis Ž. L. parodė ir dėl statybos darbų. Jis parodė, kad avansu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Galbūt kažkur nusižengta, nes išrašyta už būsimus, o ne atliktus darbus. Kitaip jie negalėjo gauti kredito, tiek UAB „AB“, tiek kiti. Buvo išrašytos sąskaitos, bet paskui viskas buvo anuliuota ir tie pinigai grąžinti. Šioje dalyje jis prisipažįsta kaltu. Jie nuskubėjo į priekį išrašydami kreditines sąskaitas. Faktiškai, jei jie būtų vykdę tuos darbus, būtų surastas UAB „O“ dėka subrangovas, darbai būtų padaryti. Ar tai firmai kažkas nepavyko, ar jie vėlavo su subrangovų paieška, tuos sandorius anuliavo. Pripažįsta, kad jis rašė tas sąskaitas į ateitį, bet realiai tie pinigai nebuvo gauti. Naudos iš to neturėjo. Pinigai buvo pervesti, bet jie paskui buvo grąžinti. Tai patvirtino UAB „AB“ atstovas. Nebuvo vykdytos jokios operacijos. Po to iš buhalterinės apskaitos viskas buvo išimta, anuliuota. Finansinėje ataskaitoje tai matosi. Tai patvirtino ir UAB „U“ atstovas. Sąskaitos buvo išrašytos, bet po to viskas buvo grąžinta. Pinigus sugrąžino, buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Visą tą sandorį anuliavo, sandoris buvo panaikintas finansinėje apskaitoje tiek UAB „U“, tiek UAB „O“ buhalterijoje.
Nuteistasis taip pat parodė, kad kai UAB „O“ buvo iškelta bankroto byla, jis jau nebuvo nei kasininkas, nei direktorius. Tie 10 649,08 Lt jam pagal susitarimą buvo grąžinti kaip dalis jo paskolos. Už kažkokias paslaugas tie pinigai buvo gauti ir paimant užrašyti kaip paskolos grąžinimas. Tokių dokumentų jis pateikti negali, viskas matosi UAB „O“ finansiniuose dokumentuose.
L. L. parodė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. UAB „M“ pervedė 1 635,77 Lt į jo sąskaitą už iš UAB „O“ įsigytas prekes, taip pat dengti paskolą. Jis asmeniškai UAB „M“ jokių prekių nepardavė. Buvo trišalis susitarimas, kad UAB „M“ perveda į jo asmeninę sąskaitą pinigus už UAB „O“. Ši suma UAB „O“ apskaitoje buvo kaip paskolos grąžinimas. Trišalio susitarimo teismui pateikti negali. Šie dokumentai turėtų būti buhalterinėje apskaitoje. Nors L. L. pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, tačiau, priešingai, apeliaciniame skunde jis jau nurodo, kad kaltu prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi, nors tuo pačiu, kaip jau buvo nurodyta, iš apeliacinio skundo turinio matosi, jog jis ginčija ir savo kaltę, ir nusikalstamų veikų kvalifikaciją. Tai, kad Ž. L. tikrai padarė jau išvardintas nusikalstamas veikas, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti bylos įrodymai.
Liudytojas V. L. teisme parodė, jog jis ir Ž. L. yra nuteisti kitoje baudžiamojoje byloje. Liudytojas parodė, kad dirbo UAB „AB“ direktoriumi, vėliau vadybininku. UAB „AB“ turėjo komercinių santykių su firma „O“. Buvo atliekami realūs darbai, buvo atsiskaitoma. Su Ž. L. daugiausiai bendravo kiti žmonės. Jis neatsimena, ar bendravo jis su Ž. L., ar buvo pinigai, dokumentai pasirašinėjami. Vyriškis, važinėjantis automobiliu „Audi“, buvo kitas, o ne Ž. L.. Jis neatsimena, kokia buvo atsiskaitymo schema tarp firmų „O“ ir „R“, taip pat neatsimena, ką firmos darė. Nežino, ar jam davė iš nuotraukų atpažinti Ž. L.. Kaip susitiko su Ž. L. M gatvėje, nepamena, ar buvo tas pats asmuo, Ž. L. nepamena. B. pavardė girdėta.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. XX apklaustas V. L. įtariamuoju parodė, kad peržiūrėjęs parodytus UAB ,,AB“ dokumentus, t. y. sutartis su UAB ,,R“, UAB ,,O“, šių bendrovių laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. surašytas darbų sąmatas, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus pasakė, kad faktiškai dokumentuose nurodytos ūkinės finansinės operacijos neįvyko. UAB ,,R“, UAB ,,O“ dokumentus jis pateikdavo pasirašyti UAB ,,AB“ direktoriui A. M., po to vieną dokumentų egzempliorių pateikdavo UAB ,,AB“ buhalterei J. B. bei nurodydavo dokumentuose nurodytas operacijas parodyti UAB ,,AB“ apskaitoje. J. B. apie tai, kad pardavėjų UAB ,,R“, UAB ,,O“ išrašytuose dokumentuose nurodytos ūkinės finansinės operacijos faktiškai nevyko, nieko nežinojo, jai to nesakė. Bendrovės statybinę veiklą organizavo A. M. ir jis. A. M. sakė, kad sandoriai tarp UAB ,,AB“ ir UAB ,,R“, UAB ,,O“ faktiškai nevyksta. A. M. nurodė, kad UAB ,,AB“ tiems patiems darbams buvo išrašiusi dokumentus UAB ,,U“, todėl UAB ,,AB“ buhalterinėje apskaitoje reikia parodyti ir tokių pačių paslaugų įsigijimą. Pirkėjui UAB ,,U“ išrašomuose dokumentuose buvo fiksuojamos didesnės pardavimo paslaugų kainos nei įsigyjamuose iš UAB ,,R“, UAB ,,O“. A. M. buvo sakęs apie tai, kad jiems liks skirtumas tarp dokumentuose nurodytų kainų ir bus galima pinigus panaudoti UAB ,,AB“ veikloje. A. M. sutiko pasirašinėti UAB ,,R“, UAB ,,O“ dokumentus kaip užsakovo atstovas. Ar UAB ,,R“, UAB ,,O“ dokumentai buvo surašyti tomis datomis, kurios nurodytos dokumentuose, nepamena. Už UAB ,,R“, UAB ,,O“ dokumentų surašymą šių bendrovių atstovui jis sumokėjo pinigus. Mokėjo, kiek prisimena, 9 proc. nuo dokumentuose nurodytos galutinės sumos su PVM. Kiek prisimena, UAB ,,AB“ paruošė tik sutartis su minėtomis bendrovėmis. Kokius duomenis reikia įrašyti UAB ,,R“, UAB ,,O“ išrašomus dokumentus jis pateikdavo bendrovių atstovui. Bendrovėms atstovavo vyriškis, kurį pamatęs atpažintų. Duomenis, reikalingus dokumentų išrašymui (apie darbų pavadinimą, kiekį, kainą), perduodavo susitikimo metu. Dažniausiai su UAB ,,R“, UAB ,,O“ atstovu susitikdavo (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie įvažiavimo į įmonės ,,S“ teritoriją. Jį matė kokius 3–4 kartus (8 t., b. l. 95–104).
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad pažįsta Ž. L.. Iki 2008 m. nepažinojo nė vieno direktorius, pažinojo tik V. L.. Finansinius dokumentus gaudavo iš V. L., iš buhalterės. Dokumentų buvo daug ir iš įvairių firmų. Firmos „O“ jo užrašuose nebuvo. Tiesioginio kontakto su kaltinamuoju Ž. L. neturėjo ir jokių dokumentų nėra pasirašęs. K. J. pamena iš firmos „U“. Yra įrodyta, kad dokumentus pasirašinėjo. Jis pasitikėjo V. L.. V. L. jam sakydavo, kad visi darbai vyksta realiai. Buvo daug firmų ir kas ten buvo žino V. L.. Pripažįsta, kad pinigus ėmė ir viskas būdavo su V. L. žinia. Banko kortelė visą laiką būdavo pas V. L.. V. L. pasakydavo, kam reikalingi pinigai. (duomenys neskelbtini) kaime darbų neatlikinėjo. Gal darbus kontroliavo V. L.. Dirbo statybos darbus prie P. S. D. gatvėje nedirbo, kad ten vyko kažkokie darbai, sužinojo, kai jį suėmė. Apie firmą „O“ nieko nebuvo žinoma. Asmeniškai Ž. L. nepažinojo ir jo vadovaujami darbininkai ten nedirbo. Medžiagas imdavo iš daug vietų ir tiekimu rūpindavosi daugiausiai jis, šiek tiek prie to prisidėdavo ir V. L..
Baudžiamojoje byloje Nr. XX apklaustas A. M. įtariamuoju parodė, kad peržiūrėjęs pateiktus dokumentus, susijusius su sandoriais tarp UAB ,,AB“ ir UAB ,,I“, UAB ,,R“, UAB ,,O“, nurodė, kad juose ties jo pavarde yra jo parašai. Dokumentuose nurodyti sandoriai faktiškai nevyko, iš UAB ,,U“ direktoriaus K. J. jokių pinigų negavo ir pinigų UAB ,,R“, UAB ,,O“ direktoriams nemokėjo, jų net nėra matęs. Jis visiškai pasitikėjo V. L. ir jo organizuojama UAB ,,O“ veikla, tikėjosi, kad UAB ,,AB“ sėkmingai vykdys veiklą ir jam, kaip samdomam darbuotojui, ateityje bus pradėtas mokėti normalus atlyginimas. V. L. nurodymu pasirašinėjo netikrus ir jam finansinę naštą atnešusius dokumentus vien dėl patirties trūkumo ir baimės prarasti darbą (8 t., b. l. 105–112).
Liudytojas A. L. teisme parodė, jog jis kartu su Ž. L. yra teistas dėl neteisėtos įmonių buhalterinės apskaitos vedimo. Apie šią bylą nieko nežino. Atrodo, buvo firma „T“. Ž. L. pasiūlė perimti įmonę, kad galėtų pastarasis pasiimti kitą įmonę. Jis sutiko. 2008 m. firma „B“ buvo perrašyta taip pat jam. Tose įmonėse nėra net buvęs ir nežino, kur tos įmonės yra. Po dokumentų pasirašymo iš Ž. L. gavo 1 000 Lt atlygį. Pats Ž. L. susirado jį ir pasiūlė tapti direktoriumi. Sakė, kad nieko nereikės daryti ir galės ką nori daryti su patalpomis. Sakė, kad visi darbuotojai yra atleisti. Ž. L. atvažiavo su tamsiu „Mersedes-Benz“ automobiliu. Dokumentus jam perdavė Ž. L., tai įvyko mašinoje. Dokumentų jis neskaitė, nes jam sakė, kad tai formalumai. Ž. L. buvo davęs asmens dokumentus prieš pasirašant dokumentus. Davė „Sodros“ knygutę. Ž. L. sakė, kad dokumentai reikalingi kažkokiems dokumentams užpildyti. Asmens dokumentus Ž. L. grąžino. Kažkokį lapą į Registrų centrą nešė. Jis dėl abiejų firmų pirkimo bendravo tik su Ž. L.. Liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu susipažinęs su baudžiamosios bylos prieduose esančiais UAB „O“ dokumentais, patvirtinančiais sandorius su UAB „T“, parodė, kad ties jo pavarde yra ne jo parašas. Taip pat ant balto lapo parašų pavyzdžiai yra ne jo ranka rašyti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad jis buvo UAB ,,T“ savininku ir direktoriumi. Tapti įmonės vieninteliu akcininku, t. y. savininku ir direktoriumi, sutiko tik dėl Ž. L. pasiūlyto 2 000 Lt atlygio. Kad jam tokį pasiūlymą pateikė Ž. L. gali pasakyti tiksliai, nes su juo dėl fiktyvaus direktoriavimo UAB ,,B“ jis buvo traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn. Dėl UAB ,,T“ veiklos, t. y. netikro dokumentų priėmimo akto pagaminimo, jis yra traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn byloje Nr. XX, kurioje ikiteisminį tyrimą atlikinėja FNTT K apygardos valdyba. 2008 m. vasarą jis neturėjo darbo ir negaudavo nuolatinių pajamų pragyvenimui, todėl sutiko su Ž. L. pasiūlymu. Jis su perkama įmone nieko nesiruošė daryti, neplanavo vykdyti verslo. Jis UAB ,,T“ veiklos neorganizavo ir nevykdė, nieko šios įmonės vardu nepirko ir nepardavė, jokių pinigų kaip įmonės vadovas negaudavo ir nemokėdavo. Kur buvo įmonės ofisas nežino. Jis neturėjo įmonės antspaudo, registravimo pažymėjimo, nerašė jokių įmonės dokumentų ir jų nepasirašinėjo. Jis pasirašė tik kažkokiuose Ž. L. pateiktuose dokumentuose, kai tapo UAB ,,T“ akcininku ir direktoriumi. Peržiūrėjęs parodytas UAB ,,T“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas pirkėjui UAB ,,O“ dėl įvairių prekių pardavimo, peržiūrėjęs UAB ,,T“ kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos UAB ,,O“ direktorius Ž. L. jam, kaip UAB ,,T“ kasininkui, sumoka 49 668,34 Lt, gali pasakyti, kad šių dokumentų kompiuterinės technikos pagalba nesudarinėjo ir nespausdino, dokumentuose ties jo vardu ir pavarde nepasirašinėjo. Jis jokių prekių UAB ,,O“ nepardavė, grynųjų pinigų negavo (7 t., b. l. 124).
Liudytoja A. B. teisme parodė, jog ji dirbo buhaltere firmoje „E“. V. S. buvo pažįstamas su T. Žino, kad jie planavo bendrą verslą. Buvo kalba, kad UAB ,,T“ buhalterė atostogavo, o ji ten dirbti atsisakė, nes buvo labai apleista buhalterija. Sakė, kad pasikviestų savo buhalterę. V. L. ruošėsi parduoti firmą ir klausė, kokius dokumentus reikia suruošti, ji papasakojo, kokių reikia dokumentų. Jokių dokumentų dėl firmos pardavimo neruošė. Ji viso perdavimo akto nesurašė, tik parodė, kaip tas aktas turėtų atrodyti. Ji padarė rankraštinį variantą. Surašė UAB „T“ patalpose pagal tuos dokumentus, kuriuos ten rado. Ji nežinojo, kas pirks, o ar V. S. jai sakė, kas pirks firmą, neprisimena. V. S. su A. L. kartu nematė, o Ž. L. nėra anksčiau mačiusi.
Liudytoja I. K. teisme parodė, kad dirbo firmoje „T“ vadybininke nuo 2008 m. Dirbti pasiūlė V. S.. Jokių dokumentų nepildė. A. L. nepažįsta ir jo nėra mačiusi. Jokio perdavimo akto nespausdino. E. S. – jos draugas, buvo jos vaikinas. Jo tėvas pasiūlė įsidarbinti. V. S. vieną dieną atėjęs pasakė, kad pardavė tą įmonė. Sakė, kad bus kitas savininkas, jai dėl darbo paskambins, bet niekas neskambino. V. S. atlyginimą mokėjo tik 1 mėnesį. Po to ji su V. S. susipyko. Neprisimena, kaip buvo atleista iš darbo.
Liudytojas K. J. teisme parodė, kad nuo 2001 m. ar 2002 m. yra UAB „U“ direktorius. Jo vadovaujama firma vykdė darbus MN. Dėl papildomų darbų nespėjo laiku atlikti darbus ir ieškojo subrangovų. Jis bendravo su Ž. L. kaip UAB „O“ vadovu. Sudarė sutartį su UAB „O“ ir pervedė avansą už darbus, bet kilo sunkumų, nes darbų minėta firma neatliko. Pateiktus Ž. L. dokumentus, pateikė buhalterijai ir juos įtraukė į apskaitą, nors žinojo, kad dokumentai netikri, nes darbai nebuvo atlikti. Ar buvo grąžintas avansas, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina.
Baudžiamojoje byloje Nr. XX apklaustas K. J. įtariamuoju parodė, kad nors visus pinigus, kurie buvo tariamai sumokėti UAB ,,K“, UAB ,,AB“, UAB ,,O“ panaudojo UAB ,,U“ reikmėms pirkdamas medžiagas, įrankius, įrengimus ir kitas prekes skirtas bendrovės vykdomai laivų remonto ir statybos, metalo gaminių gamybos veiklai, tačiau šių prekių pirkimą vykdė nesurašant apskaitos dokumentų, todėl UAB ,,U“ buhalterinėje apskaitoje anuliavus sandorius su UAB ,,K“, UAB ,,AB“, UAB ,,O“ atsirado jo, kaip atskaitingo asmens, skola. Skolą UAB ,,U“ atlygino grąžindamas pinigus į kasą. Pinigus, kuriuos paimdavo iš UAB ,,U“ kasos ir banko, atsiskaitymui su UAB ,,K“, UAB ,,AB“, UAB ,,O“, panaudodavo UAB ,,U“ reikmėms. 2007 m. surado UAB ,,O“, kuriai atstovavo direktorius Ž. L.. Jį pažįsta asmeniškai. Su UAB ,,O“ atstovu Ž. L. buvo susitarę, kad UAB ,,O“ faktiškai atlikinės darbus. Su Ž. L. sutarė, kad UAB ,,O“ atliks vamzdžių konstrukcijų pagaminimo darbus. Faktiškai UAB ,,O“ jokių darbų neatliko, nes pati nesurado darbininkų ar kitų subrangovų, kurie atliktų vamzdžių konstrukcijų pagaminimo darbus. UAB ,,O“ direktorius Ž. L. vis žadėjo pradėti atlikinėti paslaugas, tačiau vis delsė. Jis paprašė priimti UAB ,,O“ PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr.369, surašytą 2007 m. lapkričio 12 d., kurioje bendra paslaugų kaina yra 324 500 Lt. Jis minėjo, kad jam reikalingi pinigai medžiagų pirkimui, paprašė atsiskaityti už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. 2007 m. lapkričio mėnesį UAB ,,U“ grynais pinigais atsiskaitinėjo su UAB ,,O“, taip pat 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio mėnesiais pervedinėjo pinigus bankinėmis operacijomis. Nesulaukę kol UAB ,,O“ pradės atlikinėti paslaugas UAB ,,U“, patys darbininkai pradėjo gaminti vamzdžių konstrukcijas, jas vėliau sumontavo AB ,,MN“ teritorijoje, o UAB ,,O“ jokių paslaugų pagal 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr.369 neatliko. Su Ž. L. buvo sutaręs, kad UAB ,,O“ atliks kitus darbus už 324 500 Lt sumą, tačiau UAB ,,O“ jokių paslaugų neatliko, todėl UAB ,,U“ apskaitoje ūkinė operacija pagal 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369 yra anuliuota. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta patikslinta 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaracija. Peržiūrėjęs jam parodytus UAB ,,O“ dokumentus parodė, kad juose ties jo vardu ir pavarde yra jo parašai. Sutartį, atliktų darbų priėmimo aktą ruošė ir juos pateikė pasirašyti Ž. L.. Dokumentuose nurodytų paslaugų UAB ,,O“ nesuteikinėjo. Atsiskaitant su UAB ,,O“ bankiniais pavedimais buvo atsiskaitoma 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio mėn. Kadangi UAB ,,O“ jokių paslaugų neatliko direktorius Ž. L. per banką pervestus pinigus jam gražino grynais pinigais. Jam gaunant šiuos grąžinamus grynus pinigus jokie apskaitos dokumentai nebuvo surašomi. Gavęs iš Ž. L. UAB ,,O“ netikrus dokumentus juos pateikė UAB ,,U“ buhalterijos darbuotojoms, nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB ,,U“ buhalterinę apskaitą, atvaizduoti ir deklaruoti pirkimo pridėtinės vertės mokestį. Duomenys iš UAB ,,O“ dokumentų buvo atvaizduoti UAB ,,U“ 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje ir tokiu būdu buvo sumažintas valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ (8 t., b. l. 85–94).
Liudytoja N. D. teisme parodė, jog Ž. L. – buvęs įmonės UAB „O“ direktorius. Ji surašė perdavimo aktą. Akte buvo spausdintas tekstas, taip pat ir ranka rašytas. Spausdintą tekstą atnešė direktorius Ž. L.. Jis buvo padaręs teksto kopijas, o toliau ji surašė savo ranka. Aktas buvo reikalingas, nes Ž. L. norėjo parduoti firmą. Kam pardavė, nežino, naujo direktoriaus nematė. Ji perdavimo akto tekstą atidavė Ž. L..
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad dirba UAB „V“ direktoriumi. Bendrovės veikla yra statybų darbai. Neprisimena, kad jo vadovaujama firma būtų turėjusi verslo reikalų su UAB „O“. K nedaug darbų vykdė. Bendrovė pirkdavo paslaugas, neparduodavo darbų ar paslaugų. Iš Ž. L. jokių paslaugų 2007 m. nepirko.
Liudytojas A. D. teisme parodė, jog jis buvęs UAB „S“ direktorius. Jau 6 m. nevadovauja firmai. PVM sąskaitą faktūrą išrašydavo pagal kvitą. Barus darydavo, darydavo ir kitus nestandartinius baldus. Barui daryti nereikia jokio tarpininko, kadangi tai yra didelis užsakymas. Jo firmos specializacija daugiausiai buvo virtuvės baldai. Barą darė vieną ar du. Dažniausiai darbai buvo K, nes įmonė nebuvo didelė. UAB „O“ PVM sąskaitos faktūros nerašė.
Iš 2009 m. birželio 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad liudytojas A. D. pateikė UAB ,,S“ PVM sąskaitų faktūrų formos pavyzdį (7 t., b. l. 100–101). Teisiamojo posėdžio metu parodžius PVM sąskaitą faktūrą liudytojas A. D. patvirtino, jog ši PVM sąskaita faktūra yra originali, tokio pavyzdžio sąskaitas jie naudoja (7 t., b. l. 101).
Liudytoja D. L. teisme parodė, kad jos vyras Ž. L. dirbo 2007 m. – 2008 m. firmoje „O“. Kur ir ką darė, nelabai gilinosi. Ji dirbo savo darbus, jis dirbo savo darbus. Nesigilino, kas Ž. L. buvo firmoje „O“. Ž. L. stengėsi jos niekada nekišti į savo reikalus. Bendrą reikalą turėjo tik dėl baro. Ji užsakė pas Ž. L. paslaugą. Užsakė barą, tai yra didelis barą kavinei, restoranui. Baras su spintelėmis, su pasidėjimais. Atvažiavo, surinko tą barą ir viskas. Ž. L. atliko paslaugą, o ji pervedė pinigus, atsiskaitė už atliktą paslaugą. 2008 m. birželio 30 d. buvo padarytas 11 000 Lt pavedimas firmai „O“, o 23 361 Lt buvo sumokėta grynaisiais pagal kasos pajamų orderį. Pervedė pinigus iš savo firmos sąskaitos, o ne iš asmeninės sąskaitos. Visi dokumentai yra.
Liudytoja R. B. teisme parodė, kad ji dirba bankroto administratore. UAB „O“ yra išregistruota, kadangi baigėsi bankroto procedūros. Dokumentai yra perduoti į archyvą. Bankroto byla buvo iškelta 2008 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. lapkričio mėnesį įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bankroto procesas vyko 4 metus. Tai yra normali bankroto procedūrų trukmė. Įmonės kreditinis reikalavimas, jų pareikštas pareiškimas prokuratūrai buvo apie 120 000 Lt. Šių laikų mastais tai tikrai nebuvo labai dideli turtiniai reikalavimai, kad įmonė būtų buvusi nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Kai buvo iškeltas bankroto procesas, nė vienas iš įmonės vadovų su jais nebendravo, todėl buvo užklausti duomenys, buvo siųstas įsakymas dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam vadovui. Jei vadovai nebendrauja, duoda užklausimą VĮ Registrų centrui, kokie buvo įmonės vadovai. Tuo metu turėjo duomenų, kad įmonėje buvo 3 vadovai. Kiek pamena, paskutiniam vadovui E. B. teismas priėmė nutartį apriboti 5 metams eiti vadovo pareigas už dokumentų ir turto neperdavimą. Kadangi šioje situacijoje jie neturėjo duomenų apie įmonės turtą, kam ir kada buvo perduotas tas turtas. Pareiškime nurodė tuo metu dirbusių vadovų pareigas, kad ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškintų, kas iš vadovų toje situacijoje yra kaltas, kas iš vadovų prarado tą turtą, ar tas turtas yra parduotas, ar turtas yra realizuotas. Jie tų duomenų neturėjo, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Liudytojas A. D. (A. D.) teisme parodė, kad yra įmonės UAB „M“ vadovas. Bendrovė užsiima laivų remonto veikla. Iš UAB „O“ pirko medžiagas, lentas, metalą, varžtus. UAB „O“ atstovavo Ž. L.. Atsiskaitymas vyko grynaisiais ir pavedimais. Su E. B. nebendravo. Pavedimai į banką buvo daromi į UAB „O“ sąskaitą. Vieną kartą UAB „O“ direktoriaus prašymu pinigai buvo pervesti į asmeninę sąskaitą. Buvo gautas laiškas, kuriame buvo nurodyta sąskaita, laiško kopija yra buhalterijoje. Buvo pervesta apie 2 000 Lt. Metalas buvo perkamas laivų remontui, galėjo būti ir senas metalas.
Liudytojas A. U. teisme parodė, jog su A. V. buvo du UAB „A“akcininkai. Paskui tą įmonę pardavė E. B.. Ž. L. parodė įmonę „V“, kuri padeda parduoti, atlieka pirkimo – pardavimo procedūrą. Įmonė „V“ buvo Registrų centro pastate. Perkant akcijas E. B. turėjo dalyvauti. Ar kartu buvo Ž. L., neatsimena. Apie tos įmonės tolesnį likimą nieko nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad dirbo UAB ,,A“ direktoriumi. UAB ,,A“ veikla buvo vidaus apdailos darbų atlikimas. Prasidėjus krizei nebebuvo darbo. Kadangi UAB ,,A“ veiklos nebevykdė, jis ir A. V. nusprendė parduoti UAB „A“ akcijas. Akcijas nupirkti pageidavo E. B., kuris UAB ,,A“ buvo dirbęs apdailos darbus atliekančiu darbininku. Jis buvo minėjęs, kad sutiktų nupirkti UAB ,,A“ akcijas. Jis pažįsta Ž. L.. Kad nori parduoti UAB ,,A“ akcijas, užsiminė Ž. L., o jis pasiūlė kreiptis į įmonę ,,V“, kuri tvarko dokumentus parduodant akcijas. Įmonė ,,V“ buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir VĮ Registrų centro K filialas (duomenys neskelbtini). Ž. L. buvo pažįstamas su E. B., iš kur jie buvo pažįstami, nežino. Tvarkant UAB ,,A“ akcijų pardavimo klausimus dalyvavo ir Ž. L., o kaip konkrečiai, neprisimena. Kai įmonė ,,V“ buvo parengusi akcijų pardavimo dokumentus, jis nuvyko ir juos pasirašė. Tuo metu su E. B. nebuvo susitikęs. Kaip buvo perduodami UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos dokumentai E. B., jis nematė. Dokumentus turėjo perduoti UAB ,,A“ direktoriumi tuo metu dirbęs A. P. (7 t., b. l. 119–120).
Liudytoja B. B. J. teisme parodė, kad ji 20 m. vadovauja UAB „V“. Visą tą laiką ji registruoja naujas įmones, tvarko kitus teisinius dokumentus, susijusius su įmonių veikla. UAB „T“ yra jos firmos klientas. Pas ją vis vaikščiodavo V. S., kuris jau miręs. Kažkokį mažą procesą yra darę už 130 Lt, gal akcininko ar vadovo keitimą. Buvo atlikta labai smulki procedūra. Jų firma registruoja visus pakeitimus, nes yra komplektas dokumentų, kuriuos reikia paruošti. Tuos dokumentus pristato arba jų įgaliotas darbuotojas, arba ji asmeniškai, priklauso, kiek biure tuo metu dirba žmonių, arba nešasi patys klientai į Registrų centrą. Dėl direktoriaus pakeitimo akcininkas kreipiasi į jos firmą, pareiškia norą keisti įmonės vadovą. Tuomet ruošiamas sprendimas. Firma jį ruošia, nurodo, nuo kada atleidžia senąjį, nuo kada priims naująjį direktorių. Naujasis nebūtinai turi ateiti pas juos, nes jis niekur neturi pasirašinėti. Naujojo vadovo dokumentai irgi nereikalingi. Reikalingi tuomet, jei naujasis vadovas yra užsienietis. Duomenis gali tiesiog pasakyti, kad bus tas ar tas, ar kopiją dokumento pateikti. Jei registruodamas Registrų centras mato neatitikimą, jis neregistruoja, dėl to ji yra rami. Jokie parašai nėra tvirtinami notarine tvarka. Buvo tokia tvarka, kada reikėdavo vadovui eiti pas notarą pasitvirtinti parašą. Surašant dokumentus asmens kodas, gimimo data yra būtinai reikalinga, taip pat daug formų dokumentų, kuriuos būtina užpildyti. Reikia žinoti būsimo direktoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, nes kitaip negalima užpildyti formų. Pas ją firmoje buvo rasta B. dokumento kopija, kuri yra susijusi su firma „T“. Tai juodraštis. Ant kopijos ji savo ranka užrašė buveinės adresą P. Viršuje užrašyta „T“. Kai kreipiasi klientas, ji pasižymi sau, kas reikalinga, ką turi padaryti. Ant dokumento kairėje pusėje skaičiukai, tai greičiausiai yra paslaugų kainos, ką jie norėjo padaryti. Pagal užrašus ant B. dokumento kopijos gali pasakyti, kad buvo keičiamas adresas. Gali būti, kad buvo du kartai po 130 Lt, nes pakeisti vadovą ir pakeisti akcininką kainuoja po 130 Lt. Tokie įkainiai yra nusistovėję visą jos darbo laiką.
Liudytoja S. M. teisme parodė, kad su Ž. L. vadovaujama įmone „O“ buvo sudarę sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jos įmonė įsikūrusi – (duomenys neskelbtini). Tvarko buhalterinę apskaitą nuo pirminių dokumentų. Ką jiems pateikia, tą suveda, ruošia ataskaitas. Įmonės „O“ buhalterinius dokumentus tvarkymui atveždavo Ž. L.. Jų iniciatyva nutraukė sutartį, nes Ž. L. nebemokėjo už paslaugas, buvo nemokus klientas. Apie tai jam pranešė. Žadėdavo atsiskaityti, bet Ž. L. už paslaugas neatsiskaitė. Po sutarties nutraukimo Ž. L. pasiėmė iš jų firmos kažkokius likusius finansinius dokumentus. Dokumentus perdavė ne asmeniškai ji, o jos darbuotoja. Kadangi pinigų nemokėjo, tai jau nieko nebevedė, taip ir buvo tie dokumentai. Apie UAB „O“ direktoriaus pasikeitimus žino, jos darbuotoja kažką minėjo, kad su kažkuo Ž. L. buvo atvažiavęs.
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. XX, Nr. XX apklaustas įtariamuoju V. S., kuris šiuo metu miręs. Jis parodė, kad buvo UAB ,,T“ direktorius. UAB ,,T“ veikla buvo krovinių pervežimas vilkikais. 2008 m. įmonės finansinė padėtis buvo bloga dėl sumažėjusių užsakymų. Nusprendė parduoti UAB ,,T“. Dėl įmonės pardavimo jis kreipėsi į įmonę ,,V“. UAB ,,T“ akcijų pardavimo aplinkybių neprisimena ir negali nurodyti, su kuo bendravo dėl akcijų pardavimo A. L. bei A. L. skyrimo direktoriumi. Nors pasirašė 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių perdavimo akte, kuriame nurodoma, kad jis UAB ,,T“ dokumentus perduoda A. L., tačiau A. L. jis nematė ir jam tiesiogiai dokumentų nepardavinėjo. Kaip jis supranta, A. L. nėra matęs, matė tik jo asmens dokumento kopiją. Ankstesnės apklausos metu jo nurodytas asmuo, kuris turėjo dokumentus, susijusius su UAB ,,T“ akcijų pirkimu ir dokumentų perdavimu, gali būti, kad buvo ne A. L.. UAB ,,T“ dokumentus nuvežė į išsinuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur jie iš ten dingo, nežino. UAB ,,T“ buvo registruota jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Už administracinių patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), UAB ,,T“ buvo įsiskolinusi, todėl šiuo adresu perregistruoti įmonę nebebuvo galimybės. Tada jis surado nuomojamas patalpas N gatvėje, kreipėsi į jų nuomotoją. Bendravo su patalpų savininku, jo pavardės ir vardo neprisimena. Jis davė patalpų nuomos sutartį, nurodė, kad UAB ,,T“ atstovaus direktorius A. L., nes tuo metu jis jau buvo paskirtas. Kadangi jis nesusitiko su A. L., todėl vėliau 2008 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. X, sudarytoje tarp UAB ,,G“ ir UAB ,,T“, dėl negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, sutarties priede Nr. 1 pasirašė A. L. vardu bei sutartį su priedu atidavė patalpas nuomojusiam vyriškiui. Jis negali papasakoti, kas surašinė 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių perdavimo aktą, kokiomis aplinkybėmis, kada jame atsirado A. L. parašai ( 7 t., b. l. 134–135, 136, 138, 139–141, 144–145).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. gegužės –rugpjūčio mėnesiais dirbo UAB ,,A“ dažytoju. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. Išėjęs iš darbo skambino direktoriui, kurio vardas R, ir prašė išmokėti atlyginimą. 2008 m. spalio mėn. R išmokėjo atlyginimą ir jį supažindino su savo pažįstamu, vardu Ž. Kaip vėliau sužinojo, Ž pavardė yra L. Ž. L. jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, o jis sutiko. Ž. L. minėjo, kad jam bus mokamas 2 000 – 3 000 Lt atlyginimas per mėnesį. Ką konkrečiai reikės dirbti, Ž. L. nesakė, minėjo, kad pirmiausia reikia susitvarkyti dokumentus dėl jo paskyrimo direktoriumi, o po to jis parodys įmonės būstinę ir supažindins su įmonės veikla. Su Ž. L. vyko į Registrų centrą, kur pasirašė dokumentus ir juos pateikė Registrų centro darbuotojoms. Su juo dar vyko į ,,Sodrą“, Valstybinę mokesčių inspekciją. Paskutinį kartą su Ž. L. buvo susitikęs 2008 m. lapkričio 13 d. ir jo mašinoje ,,Mercedes-Benz“ pasirašė penkis neužpildytus kasos pajamų orderių komplektus, komplektą sudarė du egzemplioriai. Taip pat 2008 m. spalio 15 d. pasirašė UAB ,,O“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akto du egzempliorius, taip pat pasirašė dviejuose neužpildytuose lapuose, kurių viršuje yra parašyta ,,Uždarosios akcinės bendrovės ,,O“ skolos kreditoriams“. 2008 m. spalio 15 d. UAB ,,O“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akto tekstas buvo surašytas kompiuteriu. Peržiūrėjęs parodytus 2008 m. spalio 15 d. UAB ,,O“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktus, liudytojas parodė, kad jam pasirašant akto abu egzempliorius, juose nebuvo ranka darytų įrašų apie perduodamus dokumentus. 2008 m. spalio 15 d. jam pasirašius UAB ,,O“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akte, jo spausdintame tekste nurodytų daiktų ir dokumentų Ž. L. neperdavė. Ž. L. paskutinio susitikimo metu, t. y. 2008 m. lapkričio 13 d., pasakė, kad UAB ,,O“ biuras yra (duomenys neskelbtini), jis taip pat minėjo, jog viską aprodys, t. y. kur yra dokumentai, kad dokumentus reikės nunešti į Valstybinę mokesčių inspekciją. Tačiau Ž. L. jam nieko neparodė, UAB ,,O“ dokumentų, antspaudų, materialinių vertybių neperdavė ir jis jų neturi. UAB ,,O“ direktoriumi sutiko būti tik laikinai, Ž. L. prašymu, jis pats nesiruošė vykdyti jokio verslo, įsigyti įmonės nenorėjo. UAB ,,A“ jis daugiau nedirbo, dėl tapimo bendrovės ,,A“ akcininku ir direktoriumi jis dokumentų nepasirašinėjo. UAB ,,A“ vardu jokios veiklos nevykdė, prekių nepirko ir nepardavinėjo. Jam parodytoje UAB ,,A“ 2008 m. spalio 15 d. pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje serija AP Nr.00000472, kurioje pirkėju nurodyta UAB ,,O“, ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas. Šiame dokumente nurodoma, kad jį pasirašė kaip UAB ,,A“ direktorius, tačiau liudytojas parodė, jog UAB ,,A“ direktoriumi nedirbo ir dokumente nurodytų respiratorių, vožtuvų, besiūlių vamzdžių ,,O“ nepardavinėjo. Kokiomis aplinkybėmis jis galėjo pasirašyti šį dokumentą, nežino. Ž. L. jam liepė pasirašyti ant tuščių baltų popieriaus lapų, jis juose pasirašinėjo ir galėjo būti, kad vėliau jis juose išspausdino įvairų tekstą. Jam parodytą 2008 m. lapkričio 12 d. UAB ,,O“ prašymą, kuris yra adresuotas UAB ,,M“, mato pirmą kartą. UAB ,,M“ darbuotojų, vadovų nepažįsta. Jis UAB ,,O“ veiklos neorganizavo ir šios bendrovės vardu niekada jokių prekių nepirko ir nepardavinėjo, pinigų už prekes iš UAB ,,M“ niekada nėra gavęs. UAB ,,M“ niekada nerašė prašymo dėl pinigų pervedimo į Ž. L. banko sąskaitą, apie tokius pervedimus nieko nežino. Galėjo būti, kad 2008 m. lapkričio 12 d. UAB ,,O“ prašymas buvo išspausdintas popieriaus lape, kuriame jau buvo jo parašas. Kas tokį dokumentą galėjo parengti ir išspausdinti, nežino (7 t., b. l. 73–74, 75–76, 77–78).
Iš 2008 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centro K filialo gautų dokumentų matosi, kad UAB ,,O“ buvo įregistruota 1999 m. birželio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. birželio 17 d. buvo išduotas UAB ,,O” registravimo pažymėjimas, įmonės įregistravimo Nr. YXY, įmonei suteiktas kodas XXXXX. 2004 m. lapkričio 26 d. išduotas naujas registravimo pažymėjimas dėl įmonės kodo pasikeitimo. Naujas kodas – YYY. UAB ,,O“ akcininko sprendime nurodoma, kad nuo 2007 m. liepos 5 d. direktoriumi skiriamas Ž. L.. 2008 m. spalio 14 d. UAB ,,O“ akcininko sprendime nurodoma, kad nuo spalio 14 d. iš direktoriaus pareigų atleidžiamas Ž. L., nuo spalio 15 d. direktoriumi skiriamas E. B.. 2008 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme UAB ,,O“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB ,,KAB“ (4 t., b. l. 105–186).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2007 m. liepos 5 d. darbo sutarties Nr. X matosi, kad Ž. L. įdarbintas UAB ,,O“ direktoriumi (2 t., b. l. 43–44).
Iš 2009 m. kovo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad iš UAB ,,O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,BAA“ išreikalauti UAB ,,O“ buhalterinės apskaitos registrai, susegti į segtuvus laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. Iš viso paimta 135 lapai. Iš K AVMI paimta 2008 m. UAB „O“ pirkimo – pardavimo dokumentai. Iš viso 386 lapai (1 t., b. l. 57–60).
Iš 2009 m. sausio 30 d. UAB ,,O“ dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti iš UAB ,,BAA“ išreikalauti, taip pat kratos metu UAB ,,B“ administracinėse patalpose rasti dokumentai, surašyti pirkėjoms UAB ,,U“, UAB ,,AB“: sutartys, atliktų darbų priėmimo aktas, darbų sąmata, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderių kvitai. Dokumentuose nurodoma, kad UAB ,,O“ pardavė, o UAB „U“ nupirko paslaugų už 324 500 Lt. UAB „U“ už paslaugas UAB ,,O“ grynaisiais pinigais sumokėjo 200 000 Lt. Visus šiuos dokumentus kaip pirkėjos UAB ,,U“ atstovas, pinigų mokėtojas pasirašo direktorius K. J.. Kaip paslaugų pardavėjo UAB ,,O“ atstovas ir grynųjų pinigų gavėjas pasirašo direktorius bei kasininkas Ž. L.. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad UAB ,,AB“ iš UAB ,,O“ perka paslaugų už 225 172,91 Lt, iš jų 34 348 Lt PVM. Taip pat UAB ,,O“ gauna grynųjų pinigų – 112 520 Lt – už statybos renovacijos darbų atlikimą užsakovei UAB ,,AB“, adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentus kaip pirkėjos UAB ,,AB“ atstovas, pinigų mokėtojas pasirašo komercijos direktorius – direktorius A. M.. Kaip paslaugų pardavėjos UAB ,,O“ atstovas ir grynųjų pinigų gavėjas pasirašo direktorius bei kasininkas Ž. L. (1 t., b. l. 61–76).
Iš 2009 m. vasario 17 d. UAB ,,O“ dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti iš UAB ,,BAA“ išreikalauti, taip pat kratos metu UAB ,,B“ administracinėse patalpose rasti dokumentai, surašyti pardavėjų UAB ,,T“, UAB ,,A“, UAB ,,V“, UAB ,,S“. UAB ,,T“ surašytuose dokumentuose nurodoma, kad UAB „T“ pardavė, o UAB ,,O“ nupirko prekių už 49 668,34 Lt. UAB ,,O“ už prekes UAB „T“ grynaisiais pinigais sumokėjo 49 668,34 Lt. UAB „T“ PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad ją išrašė direktorius A. L.. Ties jo vardu ir pavarde yra pasirašyta, tačiau jos nepasirašytos asmens, priėmusio PVM sąskaitas faktūras. UAB „T“ kasos pajamų orderių kvituose kaip grynuosius pinigus sumokėjęs asmuo pasirašo UAB ,,O“ direktorius Ž. L.. UAB „T“ kasos pajamų orderių kvitų grafose ,,vyr. buhalteris“ ir ,,kasininkas“ nurodytas A. L.. Ties jo vardu ir pavarde yra pasirašyta. Kiekvienas dokumentas sudarytas ir išspausdintas kompiuterine technika atskirame lape. UAB ,,A“ surašytuose dokumentuose nurodoma, kad UAB ,,A“ pardavė, o UAB ,,O“ nupirko prekių už 4 141,92 Lt. UAB ,,O“ už prekes UAB ,,A“ grynaisiais pinigais sumokėjo 4 141,92 Lt. UAB ,,A“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ją išrašė direktorius E. B., ties jo vardu ir pavarde yra pasirašyta, tačiau ji nepasirašyta asmens, priėmusio PVM sąskaitą faktūrą. UAB ,,A“ kasos pajamų orderio kvite kaip grynuosius pinigus sumokėjęs asmuo pasirašo UAB ,,O“ direktorius Ž. L.. UAB „T“ kasos pajamų orderio kvito grafose ,,vyr. buhalteris“ ir ,,kasininkas“ nurodytas E. B., ties jo vardu ir pavarde yra pasirašyta. Kiekvienas dokumentas sudarytas ir atspausdintas kompiuterine technika atskirame lape. UAB ,,O“ apskaitoje buvo statybos ir renovacijos įsigijimo iš UAB ,,V“ 2007 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija VIL-00422, kurioje nurodoma, kad UAB „V“ pardavė, o UAB ,,O“ nupirko paslaugų už 106 672 Lt. UAB „V“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ją išrašė direktorius V. P.. Ties jo vardu ir pavarde yra pasirašyta, tačiau ji nepasirašyta asmens, priėmusio PVM sąskaitą faktūrą. UAB ,,O“ apskaitoje buvo medienos gaminių įsigijimo iš UAB ,,S“ 2007 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija SKR-00000418, kurioje nurodoma, kad UAB „S“ pardavė, o UAB ,,O“ nupirko medienos gaminių už 30 680 Lt. UAB „S“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ją išrašė pardavimų vadybininkė A. K.. Ties jos vardu ir pavarde yra pasirašyta. PVM sąskaitoje faktūroje kaip ją priėmęs asmuo pasirašo UAB ,,O“ direktorius Ž. L. (t. 1, b. l. 77–130).
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/22 ,,Dėl UAB ,,O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, kad UAB „O“ tiriamuoju laikotarpiu pagal UAB „V“ PVM sąskaitą faktūrą, neturinčią visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę finansinę operaciją, užregistravo statybos ir renovacijos darbų įsigijimą iš UAB „V“, iš viso 106 672 Lt (be PVM – 90 400 Lt; PVM – 16 272 Lt) ir įsiskolinimą tiekėjui UAB „V“ pagal 2007 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr.00422, iš viso 106 672 Lt. UAB „O“ tiriamuoju laikotarpiu pagal pirminius apskaitos dokumentus – UAB „O“ PVM sąskaitas faktūras, neturinčias visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, 2 atvejais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas, užregistravo statybos renovacijos darbų, kurių įsigijimas pagrįstas UAB „V“ PVM sąskaita faktūra, pardavimą UAB „AB“, iš viso 225 172,91 Lt (be PVM – 190 824,50 Lt; PVM – 34 348,41 Lt), ir tokiu būdu sudarė sąlygas UAB „AB“ įtraukti į ataskaitą pirkimo PVM – 34 348 Lt. UAB „O“ tiriamuoju laikotarpiu pagal UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, neturinčią visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, 1 atveju pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę finansinę operaciją – paslaugų pardavimą UAB „U“ iš viso už 324 500 Lt (be PVM – 275 000 Lt, PVM – 49 500 Lt)), ir tokiu būdu sudarė sąlygas UAB „U“ įtraukti į ataskaitą pirkimo PVM – 49 500 Lt. UAB „O“ tiriamuoju laikotarpiu pagal UAB „T“ PVM sąskaitas faktūras, neturinčias visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, 5 atvejais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas, užregistravo įvairių prekių (šlifavimo diskų, žalvarinės vielos, respiratorių, vielos, suvirinimo elektrodų, tekinimo peilių, besiūlių vamzdžių, grunto, dažų, darbinių batų, darbinių kostiumų, reduktorių, dujinių degiklių ir kt.) įsigijimą iš UAB „T“ iš viso už 49 668,34 Lt (be PVM – 42 091,81 Lt, PVM – 7 576,53 Lt). UAB „O“ tiriamuoju laikotarpiu pagal UAB „A“ PVM sąskaitą faktūrą, neturinčią visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, 1 atveju pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę finansinę operaciją, užregistravo respiratorių nuo dulkių, vožtuvų, besiūlių vamzdžių įsigijimą iš UAB „A“ už 4 141,92 Lt (be PVM – 3 510,10 Lt, PVM – 631,82 Lt). UAB „O“ direktorius Ž. L. tiriamuoju laikotarpiu 1 atveju pagal UAB „S“ PVM sąskaitą faktūrą, neturinčią visų teisės aktų nustatytų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, 1 atveju pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę finansinę operaciją, užregistravo medienos gaminių ir medienos gaminių-baro įsigijimą iš UAB „S“, iš viso už 30 680 Lt (be PVM – 26 000 Lt; PVM – 4 680 Lt) Lt (be PVM – 90 400 Lt; PVM – 16 272 Lt) ir įsiskolinimą tiekėjui UAB „S“ iš viso už 30 680 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktą UAB „O“ ikiteisminio tyrimo bylos Nr. XX medžiagą pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius apskaitos registrus dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. ir 13 str. 3 d. reikalavimų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 138–177).
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/61 ,,Dėl UAB ,,O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „O“ pirminius apskaitos dokumentus, suvestinius apskaitos registrus bei ikiteisminio tyrimo bylos Nr. XXX medžiagą nustatyta, jog UAB „O“ bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2008 m. lapkričio 11 d., turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto iš viso už 533 834,94 Lt, iš jų: ilgalaikio turto – už 159 144,74 Lt; trumpalaikio turto – už 374 690,20 Lt, iš jų: dokumentinis pinigų likutis kasoje pagal apskaitos dokumentus 2008 m. spalio 17 d. duomenimis buvo 10 649,08 Lt (10 785,81 – 1 198,98 + 1 062,25) (1.26, 1.27, 1.28 priedai), piniginės lėšos N banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 4,52 Lt, atsargos (transporto priemonės), skirtos perparduoti, iš viso 364 036,60 Lt (3 t., b. l. 86–94).
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/63 dėl UAB ,,U“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „U“ direktorius K. J. tiriamuoju laikotarpiu pagal 2007 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą, pasirašytą užsakovo UAB „U“ direktoriaus K. J. ir rangovo UAB „O“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriaus Ž. L., bei 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369, pasirašytą direktoriaus Ž. L., pagrindė darbų – „vamzdžių pagaminimas pagal užsakovo brėžinius ir nurodymus“ – įsigijimą iš UAB „O“, iš viso 324 500 Lt (be PVM – 275 000 Lt, PVM suma – 49 500 Lt). UAB „U“ direktorius K. J. tiriamuoju laikotarpiu 5 atvejais pagrindė apmokėjimus UAB „O“ už darbų – „vamzdžių pagaminimas pagal užsakovo brėžinius ir nurodymus“ – įsigijimą iš viso už 324 500 Lt (200 000 Lt + 124 500 Lt), tai: 3 atvejais pagal UAB „O“ kasos pajamų orderių kvitus: 2007 m. lapkričio 12 d. serija OL Nr.00000087 – 50 000 Lt; 2007 m. lapkričio 23 d. serija OL Nr.00000088 – 50 000 Lt; serija OL Nr.00000089 – 100 000 Lt, pasirašytus UAB „U“ direktoriaus K. J., UAB „O“ vyr. buhalterės N. S. ir kasininko Ž. L., iš viso 200 000 Lt); 2 atvejais pagal sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) N banko K skyriuje išraše nurodytus mokėjimo nurodymus: 2007-12-20 Nr.1185 – 60 000 Lt ir 2008-01-22 Nr.1268 – 64 500 Lt, iš viso 124 500 Lt. UAB „U“ buhalterė N. C., vyr. finansininkė T. M. pirminiais apskaitos dokumentais pagrįstas ūkines finansines operacijas: darbų – „vamzdžių pagaminimas pagal užsakovo brėžinius ir nurodymus“ – įsigijimą iš UAB „O“ pagal 2007 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija OL Nr. 369 iš viso už 324 500 Lt (be PVM – 275 000 Lt, PVM suma – 49 500 Lt bei apmokėjimus UAB „O“ už įsigytus darbus, iš viso 5 atvejais 324 500 Lt (50 000 Lt + 50 000 Lt +100 000 Lt + 60 000 Lt + 64 500 Lt) užregistravo apskaitos registruose: „Sąskaitos žurnalas už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-01-30; B/sąskaita 443 - skolos tiekėjams“; „2007 sausio mėn. – 2007 gruodžio mėn. balansinė sąskaita Nr.2435 – atskaitingi asmenys“ bei šie duomenys buvo įtraukti į UAB ,,U“ deklaracijas ir pateikti VMI (4 t., b. l. 39–61).
Specialisto išvadoje Nr. 5-3/53 dėl UAB ,,AB“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB ,,AB“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti ūkiniai finansiniai sandoriai su UAB ,,O“, UAB ,,AB“ deklaracijose buvo pateikti neteisingi duomenys (4 t., b. l. 67–93).
Iš 2008 m. lapkričio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad iš UAB ,,M“ buvo išreikalauti dokumentai, susiję su UAB ,,O“. PVM sąskaitos faktūros nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. (4 t., b. l. 95–96).
Iš 2008 m. gruodžio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad UAB ,,M“ direktorius A. D. pateikė UAB ,,O“ 2008 m. lapkričio 12 d. prašymą pervesti pinigus į Ž. L. sąskaitą (4 t., b. l. 98–99).
Iš 2008 m. gruodžio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad UAB ,,M“ direktorius A. D. pateikė sąskaitų planą, PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. (dokumentai, susiję su UAB ,,O“) (4 t., b. l. 100–101).
Iš 2009 m. vasario 17 d. UAB ,,M“ dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad UAB ,,O“ 2008 m. lapkričio 12 d. prašyme, adresuotame UAB ,,M“, prašo likusią bendrovės UAB ,,M“ skolą bendrovei ,,O“ – 1 635,77 Lt – pervesti į Ž. L. asmeninę sąskaitą „N“ banke. Iš UAB ,,M“ sąskaitos S banke išrašo matosi, kad 2008 m. lapkričio 19 d. buvo atliktas 1 635,77 Lt pervedimas gavėjui Ž. L. į sąskaitą „N“ banke, nurodoma mokėjimo paskirtis – ,,Apmokėjimas UAB ,,O“ p/prašymą 2008.11.12“ (4 t., b. l. 102–104).
Iš 2010 m. liepos 19 d. bankrutuojančios UAB ,,O“ administratoriaus rašto Nr.10-OLI-05 matosi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos K apskrities skyriui bankrutuojančios UAB ,,O“ administratorius pateikė dokumentus apie turto likutį pas UAB „O“ iškeliant bankroto bylą. Taip pat pateikė informaciją, koks turtas administratoriui nebuvo perduotas po bankroto bylos iškėlimo ir pagal kokius dokumentus šį turtą UAB ,,O“ buvo įsigijusi (5 t., b. l. 43–200, 6 t., b. l. 1–144).
Iš 2013 m. liepos 3 d. UAB ,,S L“ raštu Nr. SL-SR/13-3345 pateiktų dokumentų matosi, kokį turtą UAB ,,O“ įsigijo pagal lizingo sutartis, koks turtas buvo grąžintas bendrovei nutraukus lizingo sutartis (6 t., b. l. 171–197, 7 t., b. l. 1–63).
Iš VĮ Registrų centro K filialo išreikalautų dokumentų, susijusių su UAB ,,A“, matosi, kad UAB ,,A“ direktoriumi nuo 2008 m. spalio 15 d. skiriamas E. B., kuris iš buvusių akcininkų A. P. ir A. U. įsigyja visas UAB „A“ akcijas (5 t., b. l. 1–41).
Iš 2012 m. gruodžio 18 d. UAB ,,T“ dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. XXX esantys UAB ,,T“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adr. (duomenys neskelbtini), dokumentų perdavimo aktai, kurie buvo rasti ir paimti 2009 m. gruodžio 7 d. kratos V. S. gyvenamojoje vietoje metu. Buvo rasti bei paimti šie dokumentai: 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktai ir dokumentai, kurių antraštės yra ,,UAB ,,T“ skolos kreditoriams“. Viename 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad A. L. iš V. S. perima finansines bei materialines vertybes, taip pat bendrovės dokumentus. Akto pradžia ir punktai nuo Nr. 1 iki Nr. 8. Akto pabaigoje esantis įrašas, jog nereikalaujama audito patikrinimo, surašyti ir išspausdinti kompiuterine technika. Akto punktai nuo Nr. 9 iki Nr. 40, taip pat kitas tekstas surašytas rankraštiniais įrašais mėlynos spalvos rašikliu. Aktą sudaro 1 lapas, tekstas rašytas abiejose lapo pusėse. Lapo antros pusės apatinėje dalyje ties įrašu ,,Priėmiau“ yra dokumentus priėmusio A. L. parašas, o ties įrašu ,,Perdaviau“ yra rankraštiniu įrašu parašyta ,,V. S.“ bei pasirašyta. Kitame 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad A. L. iš V. S. perima finansines bei materialines vertybes, bendrovės dokumentus. Akto pradžia ir punktai nuo Nr. 1 iki Nr. 8, akto pabaigoje esantis įrašas, jog nereikalaujama audito patikrinimo, surašyti ir išspausdinti kompiuterine technika. Aktą sudaro 1 lapas, tekstas rašytas abiejose lapo pusėse. Šiame akto egzemplioriuje nėra teksto, parašyto rankraštiniais įrašais, tačiau lapo antros pusės apatinėje dalyje ties įrašu ,,Priėmiau“ yra dokumentus priėmusio A. L. parašas, o ties įrašu ,,Perdaviau“ yra rankraštiniu įrašu parašyta ,,V. S.“ bei pasirašyta. Dokumentų, kurių antraštė yra ,,UAB ,,T“ skolos kreditoriams“, antraštė ir įrašai ,,Informavau“, ,,Susipažinau“ surašyti ir išspausdinti kompiuterine technika. Viename šių dokumentų egzemplioriuje, kurį sudaro 1 lapas, rankraštiniais įrašais surašytas tekstas pažymėtas punktais nuo Nr. 1 iki Nr. 10. Ties įrašu ,,Informavau“ yra rankraštiniu įrašu parašyta ,,V. S.“ bei pasirašyta, o ties įrašu ,,Susipažinau“ yra A. L. parašas. Kitame egzemplioriuje, kurį sudaro 1 lapas, rankraštinių įrašų nėra, tačiau ties įrašu ,,Informavau“ yra rankraštiniu įrašu parašyta ,,V. S.“ bei pasirašyta, o ties įrašu ,,Susipažinau“ yra A. L. parašas (7 t., b. l. 159–163).
Iš 2012 m. gruodžio 18 d. UAB ,,G“ dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti tyrimo medžiagoje Nr. X esantys dokumentai: negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. X, sudaryta 2008 m. spalio 8 d. tarp nuomotojo UAB ,,G“, atstovaujamos direktoriaus S. Š., ir nuomininko UAB ,,T“, atstovaujamos direktoriaus A. L.. Pagal sutartį nuomotojas nuomininkui išnuomoja 15 kv.m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties tekstas sudarytas ir išspausdintas kompiuterine technika. Sutartį sudaro 4 lapai. Kiekvieno lapo apatinėje dalyje ir paskutiniame lape ties įrašais ,,Nuomininkas UAB ,,T““ ir ,,Nuomotojas UAB ,,G““ yra nuomininko ir nuomotojo atstovų parašai. Paskutiniame lape ties įrašais ,,Nuomininkas UAB ,,T““ ir ,,Nuomotojas UAB ,,G““ antspauduota UAB ,,T“ ir UAB ,,G“ apvaliais antspaudais. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedas Nr. 1, sudarytas 2008 m. spalio 8 d., dėl patalpų perdavimo – priėmimo. Nuomotoja UAB ,,G“, atstovaujama direktoriaus S. Š., nuomininkei UAB ,,T“, atstovaujamai direktoriaus A. L., perduoda patalpas 15 kv.m, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties priedo tekstas sudarytas ir išspausdintas kompiuterine technika, jį sudaro 1 lapas. Lape ties įrašais ,,Nuomininkas UAB ,,T““ ir ,,Nuomotojas UAB ,,G“‘ yra nuomininko ir nuomotojo atstovų parašai, antspauduota bendrovių apvaliais antspaudais (7 t., b. l. 164–169).
Specialisto išvadoje Nr./11K-171(12) nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,T“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akte ir jo priede apie skolas kreditoriams A. L. vardu pasirašė A. L.. Tikėtina, kad 2008 m. spalio 8 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartyje Nr. X, sudarytoje tarp UAB ,,G“ ir UAB ,,T“, sutarties priede A. L. vardu pasirašė V. S.. 2009 m. sausio 30 d. UAB ,,T“ direktoriaus įsakyme dėl I. K. atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo, 2009 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. X A. L. vardu pasirašė ne A. L.. Ar jo vardu pasirašė V. S., Ž. L., I. K., negalima nustatyti, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs (7 t., b. l. 172–178).
Iš 2008 m. lapkričio 18 d. kratos protoko matosi, kad Ž. L. darbo vietoje, adresau (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti segtuvai su UAB ,,O“ ir UAB ,,A“ dokumentais, internetinio prisijungimo prie banko sąskaitų kodų kortelės, kodų generatoriai, apvalus bei stačiakampis UAB ,,O“ antspaudai (7 t., b. l. 198–199).
Iš 2008 m. lapkričio 26 d. UAB ,,O“, UAB ,,A“ dokumentų ir daiktų apžiūros dokumentų protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti kratos metu Ž. L. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai: ,,Žalios spalvos segtuvas su UAB ,,O“ registracijos dokumentais, įstatais, ir kt. pažymėjimais, leidimais, asmenų dokumentų kopijomis, kuriame susegta 120 lapų, yra 2008 m. spalio 15 d. UAB ,,O“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo akto du egzemplioriai. Šis priėmimo – perdavimo aktas sudarytas vieno lapo abiejose pusėse. Priėmimo – perdavimo akto pradžia, punktai Nr. 1-7, pabaiga sudaryta ir išspausdinta kompiuterine technika. Punktuose Nr. 8-43 įrašai apie perduodamus dokumentus įrašyti rankraštiniais įrašais mėlynos spalvos rašikliu. Dokumente nurodoma, kad E. B. iš buvusio direktoriaus Ž. L. perima UAB ,,O“ antspaudą, įstatus, registravimo pažymėjimą, banko sąskaitos sutartis ir kitus dokumentus, susegtus segtuvuose. Aktas pasirašytas E. B. ir Ž. L.. Taip pat šiame segtuve yra du vienodi dokumentai ,,Uždarosios akcinės bendrovės ,,O“ skolos kreditoriams“. Šie dokumentai sudaryti ir išspausdinti kompiuterine technika, dokumentą sudaro vienas lapas. Šie dokumentai pasirašyti Ž. L. ir E. B., tačiau dokumento tekstas nesurašytas, t. y. nėra nurodyta skolų kreditoriams. Taip pat šiame segtuve yra: UAB ,,O“ registravimo pažymėjimas Nr. X, išduotas 2004 m. lapkričio 26 d. VĮ Registrų centro K filiale, UAB ,,O“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. X, išduotas 2004 m. birželio 16 d. K apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, UAB ,,O“ leidimas Nr. X, išduotas 2006 m. balandžio 3 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu, UAB ,,O“ įstatai, įregistruoti 1999 m. birželio 17 d. K miesto savivaldybėje, pasirašiusiųjų įstatus parašai tvirtinti K II notarų biuro notarės A. R., 1999 m. birželio 16 d. UAB ,,O“ steigimo sutartis, tvirtinta K II notarų biuro notarės A. R., UAB ,,O“ akcininkų susirinkimų protokolai ir kiti dokumentai. 2008 m. lapkričio 18 d. kratos protokolo 44 p. nurodytame ,,Pilkos spalvos segtuve su įvairiais dokumentais“, kuriame susegta 287 lapai, yra neužpildyti kasos pajamų orderių blankai –komplektai, iš viso 5 vienetai (10 lapų), kurių grafoje ,,Gavo kasininkas“ rankraštiniu įrašu parašyta „E. B.“ bei pasirašyta. Kasos pajamų orderio komplektą sudaro 2 lapai. Pirmas egzempliorius išspausdintas baltame popieriaus lape, o antras – geltoname. Blankai išspausdinti S. J. leidykloje – spaustuvėje. Taip pat šiame segtuve yra lapelis, kurio abiejose pusėse yra rankraštiniais įrašais parašyti parašai, panašūs į A. L. parašus. 2008 m. lapkričio 18 d. kratos protokolo 1 p. nurodytame ,,Segtuve bordo spalvos su UAB ,,O“ ir UAB ,,R“ banko sutartimis, fizinių asmenų asmens dokumentų kopijomis, įvairiais raštais, pažymėjimais ir kt.“, kuriame susegta 128 lapai, yra UAB ,,O“ banko sąskaitos, sutartys su N banko K skyriumi, „H“, AB S V banko K filialu, AB „P“ banku, AB „S“ banku ir kiti dokumentai, 4 plastikinės kodų kortelės (2008 m. lapkričio 18 d. kratos protokolo 4, 5, 21, 22 p.), skirtos prisijungti prie banko sąskaitos per internetą, yra išduotos šių bankų: Š banko (kortelės Nr. nėra), „S“ banko (kortelės Nr. X), „P“ banko (kortelės Nr. XX), N banko (kortelės Nr. XXX). Vienoje kortelių pusėje yra nurodytas banko pavadinimas, o antroje kortelių pusėje nurodomi kodai. Kodų generatorių (2008 m. lapkričio 18 d. kratos protokolo 23, 24, 50 p.) korpusai yra plastikiniai, kodų generatorių klaviatūros uždengiamos dangteliais. Ant kodų generatoriaus Nr. XXX yra užrašas ,,VB“, ant kodų generatoriaus Nr. YXY yra užrašas S, ant kodų generatoriaus Nr. YYY yra užrašas ,,hanza.net“ (8 t., b. l. 1–23).
Iš banko ,,S“ rašto Nr. SR/12-7068, Š banko rašto Nr. 958, ,,C“ rašto Nr. 90-4/1936, ,,D“ rašto Nr. DNK1201829, S banko rašto Nr. 01.09.02-1518 matosi, kad kratos metu Ž. L. darbo vietoje rastų kodų generatoriai, kodų kortelės buvo skirtos valdyti UAB ,,O“, UAB ,,R“ banko sąskaitas (8 t., b. l. 52, 54, 56, 58).
Iš VRIS CDB duomenų apie UAB ,,O“ matosi, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2008 m. spalio 23 d. direktoriumi buvo Ž. L., o laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 iki 2008 m. gruodžio 5 d. direktoriumi buvo E. B. (8 t., b. l. 145–149).
Iš VRIS CDB duomenų apie UAB ,,A“ matosi, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. direktoriumi buvo A. U., laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio29 d. iki 2009 m. sausio 13 d. direktoriumi buvo A. P., o nuo 2009 m. sausio 13 d. – E. B. (8 t., b. l. 152–155).
Iš VRIS CDB duomenų apie UAB ,,T“ matosi, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2008 m. spalio 6 d. direktoriumi buvo V. S., o nuo 2008 m. spalio 6 d. – A. L. (8 t., b. l. 157–159).
Visi šie bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, perskaityti kitų įrodymų patikrinimui, išsamiai išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. Šie bylos duomenys visiškai paneigė kaltu neprisipažinusio kaltinamojo Ž. L. parodymus, o taip pat paneigia ir paduoto apeliacinio skundo argumentus. Išnagrinėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip, kaip numatyta BPK 20 str. 5 d.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Ž. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiai atskleidė tų veikų padarymo mechanizmą. Teisėjų kolegija su įrodymų įvertinimu šioje byloje sutinka. Byloje tikrai įrodyta, kad Ž. L. yra susijęs su UAB ,,O“, UAB ,,T“, UAB ,,A“, UAB ,,B“ vadovavimu arba vadovų paskyrimu, akcijų pardavimu ar įsigijimu. UAB ,,O“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2007-07-05 UAB ,,O“ direktoriumi buvo paskirtas Ž. L., o nuo 2008-10-15 UAB ,,O“ direktoriumi paskiriamas E. B.. E. B., padedant Ž. L., tapo ne tik UAB ,,O“, bet ir UAB ,,A“ direktoriumi, o A. L. su Ž. L. pagalba tapo UAB ,,T“ bei UAB ,,B“ direktoriumi.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad ne paskirtieji asmenys A. L., E. B. vadovavo UAB ,,T“, UAB ,,A“, UAB ,,B“, UAB ,,O“, o visą bendrovių veiklą vykdė Ž. L., turėdamas bei įgyvendindamas asmeninius tikslus, kartu darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pasisavindamasis UAB ,,O“ didelės vertės turtą, apgaulingai tvarkydamas UAB ,,O“ bauhalterinę apskaitą, sukčiaudamas mokesčių sumokėjimo srityje ir klastodamas dokumentus.
Byloje įrodyta, jog UAB ,,O“ direktorius Ž. L., suorganizavęs, kad A. L. taptų UAB ,,T“ direktoriumi, o A. L. tapus direktoriumi, 2008-09-01–2008-09-30 UAB ,,O“ vardu imitavo prekių pirkimą iš UAB ,,T“ ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais iš viso už 49 668,34 Lt sumą, nors UAB ,,T“ nieko niekam nepardavė, o UAB ,,O“ iš jos nieko niekada nepirko ir jokių pinigų nemokėjo. E. B. tapus UAB ,,A“ direktoriumi, UAB ,,O“ vardu Ž. L. imitavo prekių pirkimą iš UAB ,,A“ ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais iš viso už 4 141,92 Lt sumą, nors nieko nepirko, o UAB ,,A“ nieko nepardavė, nes bendrovė jokios veiklos nevykdė. Nuteistasis, šias pinigines lėšas pasiimdamas iš UAB ,,O“ kasos, pasisavino. Be to, Ž. L. būdamas UAB ,,O“ direktoriumi bei kasininku, iš UAB ,,O“ kasos pasiimdamas 10 649,08 Lt sumą ją pasisavino, o nurodydamas UAB ,,M“, kaip dalinį atsiskaitymą už iš UAB ,,O“ įsigytas perkes, pervesti 1 635,77 Lt ne į UAB ,,O“, bet į jo asmeninę sąskaitą, šią pinigų sumą pasisavino. Iš viso tokiu būdu Ž. L. pasisavino 66 095,11 Lt, tai atitinka 19 14247 €, UAB ,,O“ turto. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl Ž. L. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 str. 2 d.
Liudytojas UAB ,,S“ direktorius A. D. teisme parodė, jog su UAB ,,O“ jokių ūkinių finansinių sandorių neturėjo, Ž. L. nepažįsta. UAB ,,O“ jokio baro nėra dariusi.
Ž. L., 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais būdamas UAB „O“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB ,,S“ 2007-11-18 PVM sąskaitoje faktūroje serija SKR Nr.00000418 nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,S“ pardavė, o UAB „O“ nupirko prekių už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt pridėtinės vertės mokestis, PVM sąskaitą faktūrą perdavė UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB ,,BAA“ darbuotojai N. D. bei nurodė duomenis iš jos įtraukti į UAB „O“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K AVMI K skyriui, tai ir buvo padaryta, tokiu būdu Ž. L. apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 4 680 Lt, tai atitinka 1 355,42 €, pridėtinės vertės mokesčio.
Ši Ž. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
Byloje taip pat įrodyta, jog jokių prekių iš UAB ,,T“ UAB ,,O“ neįsigijo ir jokių pinigų nesumokėjo, bet Ž. L., 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais būdamas UAB „O“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB ,,T“ PVM sąskaitose faktūrose: 2008-09-01 serija TV Nr.00000302, 2008-09-04 serija TV Nr.00000325, 2008-09-12 serija TV Nr. 00000349, 2008-09-22 serija TV Nr.00000386, 2008-09-30 serija TV Nr. 00000406 nurodyti aiškiai melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,T“ pardavė, o UAB „O“ nupirko prekių už 49 668,34 Lt, iš jų 7 576,53 Lt pridėtinės vertės mokestis, PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai N. D. bei nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „O“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją, PVM deklaraciją pateikti K AVMI K skyriui, tai ir buvo padaryta. Tokiu būdu Ž. L. apgaule UAB „O“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 7 576,53 Lt, tai atitinka 2 1943,15 €, pridėtinės vertės mokesčio.
Ši Ž. L. nusikalstama veika irgi teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
Liudytojai UAB ,,V“ direktorius A. V. bei UAB ,,S“ direktorius A. D. teismo posėdyje parodė, jog su UAB ,,O“ jokių ūkinių finansinių sandorių neturėjo. Liudytojai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktos jų įmonių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų pavyzdžiai neatitinka UAB ,,O“ apskaitoje rastų ir įtrauktų į apskaitą PVM sąskaitų faktūrų blankų bei įrašų. Ž. L. kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrą UAB ,,V“ 2007-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr.00422, kurioje įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB ,,V“ parduoda, o UAB ,,O“ perka statybos ir renovacijos darbus už 106 672 Lt, iš jų 16 272 Lt PVM. Ši Ž. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.
Taip pat Ž. L. kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrą UAB ,,S“ 2007-11-18 PVM sąskaitą faktūrą serija SKR Nr.00000418, kurioje įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB ,,S“ parduoda, o UAB ,,O“ perka medienos gaminius, medienos gaminį – barą už 30 680 Lt, iš jų 4 680 Lt PVM. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pats pasirašė UAB ,,S“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip UAB ,,O“ direktorius, gavęs dokumentą, ir tokiu būdu patvirtino parašu dokumentuose įrašytus aiškiai netikrus duomenis. Ž. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.
Byloje taip pat įrodyta, jog Ž. L. laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-10-30, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,T“ ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrus UAB ,,T“ dokumentus: 2008-09-01 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000302, 2008-09-04 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000325, 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000349, 2008-09-22 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000386, 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TV Nr. 00000406, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000110 kvitą, 2008-09-30 kasos pajamų orderio serija TVD Nr. 00000115 kvitą, kuriuose įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB ,,T“ parduoda, o UAB ,,O“ perka prekes (šlifavimo diskus, žalvarinę vielą, respiratorius, suvirinimo elektrodus, tekinimo peilius, besiūlius vamzdžius, gruntą, dažus, darbinius batus, darbinius kostiumus, reduktorius, dujinius degiklius ir kt.) už 49 668,34 Lt, iš jų 7 576,53 Lt PVM, Ž. L., kaip UAB ,,O“ direktorius, UAB ,,T“ direktoriui A. L. grynaisiais pinigais sumokėjo iš viso 49 668,34 Lt. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,T“ netikruose dokumentuose pasirašė ne A. L., o kitas asmuo, kuris tyrimo metu nenustatytas, pats pasirašė UAB ,,T“ kasos pajamų orderių kvituose kaip UAB ,,O“ direktorius, sumokantis pinigus ir tokiu būdu patvirtino parašais dokumentuose įrašytus aiškiai netikrus duomenis.
Ši Ž. L. nusikalstama veika irgi teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.
Taip pat Ž. L. laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-11-30, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB ,,A“ ir UAB ,,O“ ūkinės operacijos nevyko, kompiuterine technika pagamino aiškiai netikrus UAB ,,A“ dokumentus: 2008-09-12 PVM sąskaitą faktūrą serija AP Nr. 00000472, 2008-10-15 kasos pajamų orderio serija APL Nr. 00000155 kvitą, kuriuose įrašė aiškiai netikrus duomenis apie tai, kad UAB ,,A“ parduoda, o UAB ,,O“ perka už 4 141,92 Lt, iš jų 631,82 Lt PVM, Ž. L. kaip UAB ,,O“ direktorius UAB ,,A“ direktoriui E. B. grynaisiais pinigais sumokėjo 4 141,92 Lt. Ž. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,A“ netikruose dokumentuose E. B. pasirašė nesuprasdamas dokumentuose įrašytos informacijos reikšmės, pats pasirašė UAB ,,A“ kasos pajamų orderio kvite kaip UAB ,,O“ direktorius, sumokantis pinigus, ir tokiu būdu patvirtino parašu dokumente įrašytus aiškiai netikrus duomenis.
Ši Ž. L. nusikalstama veika irgi teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.
Taip pat įrodyta, kad Ž. L. tyčia, siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą, UAB „O“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes būdamas UAB „O“ direktoriumi ir kasininku, t. y. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nes pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d., kuri numato, kad ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 3 d., kuri numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“, pateikė finansinius buhalterinius dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,AB“, tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,V“, tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,U“, tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,T“, tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,A“, tarp UAB ,,O“ ir UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „BAA“ direktorei S. M., nesuvokusiai kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžio, todėl buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Ž. L. apgaulingai tvarkė UAB „O“ buhalterinę apskaitą taip, kad dėl išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-10-01 iki 2008-11-30 UAB ,,O“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Ši Ž. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.
Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. L. kaltu padarius nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytas nusikalstamas veikas, o kvalifikuojant tas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Plačiau šie klausimai nenagrinėjami dar ir dėl to, kad paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. L. yra išdėstęs vien tik prašymą paskirti jam švelnesnę bausmę. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas išdėstė gana išsamius bausmės skyrimo Ž. L. motyvus, tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde švelninti paskirtą bausmę prašoma įvairiais pagrindais, skunde išdėstyti netgi alternatyvūs apelianto prašymai. Teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir dėl paties kaltininko asmenybės pavojingumo. Tačiau pripažįsta pagrįstais tik dalį ir apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, Ž. L. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę pagal BK 183 str. 2 d., o tuo pačiu ir per griežtą subendrintą ir galutinę subendrintą bausmę. Be to, teismas, paskirdamas nuteistajam realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kolegijos nuomone, Ž. L. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti taikant BK 75 straipsnį.
Skiriant bausmes, teismai vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis BK bendrosios dalies normomis, taip pat ir vadovaujantis bausmės paskirtimi, viena iš kurių yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes Ž. L., teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį. Buvo atsižvelgta ir į kaltininko asmenybę, taip pat į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą bei tų aplinkybių tarpusavio santykį (BK 61 str.).
Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių Ž. L. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės nenustatytos pagrįstai, tuo tarpu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti. Apeliantas skunde nurodo, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta kaltu visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Su tuo negalima sutikti. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde dėsto ir argumentus dėl nesutikimo su teismo išvadomis dėl jo kaltės ir kai kurių nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei tų veikų, pasak apelianto, tariamai nepagrįsto kriminalizavimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino iš viso. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Ž. L. vien tik dėstė ir dėsto savo nuomonę dėl baudžiamųjų įstatymų taikymo, nes iš tikrųjų jis nepripažįsta ir kai kurių faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Todėl daryti išvadą, kad nuteistasis tikrai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, kad jis tai daro savo valia, o ne dėl byloje surinktų jo kaltės įrodymų, o taip pat, kad jis nuoširdžiai gailisi, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Todėl pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., pagrindo irgi nėra.
Kita vertus, nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, iš tikrųjų didžioji dalis tų aplinkybių paminėtos tik formaliai. Ž. L. nusikalstamos veikos nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijose, jos buvo baigtos, taip pat akivaizdu, kad tos nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Vis dėlto skirti griežtesnes bausmes vien dėl paminėtų aplinkybių teismas irgi neturėjo pakankamo pagrindo. Tiesioginė tyčia ir dalies nusikalstamų veikų, kurias padarė Ž. L., padarymas dėl savanaudiškų paskatų yra tų nusikalstamų veikų sudėčių būtinoji dalis. Pažymėtina, kad ir pats pirmosios instancijos teismas jokių Ž. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Nors nuosprendyje nurodoma, jog atsižvelgiama į kaltininko, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, Tačiau šioje byloje nustatyta, kad nors Ž. L. buvo nusikalstamų veikų vykdytojas, tačiau tuos nusikaltimus jis padarė vienas ir be jokių bendrininkų, tuo jis net ir nebuvo kaltinamas. Įvertinus jau paminėtas išvardintas aplinkybes, kolegijos nuomone, vien jos iš dalies jau pagrindžia apeliacinio skundo argumentus dėl per griežtos bausmės paskyrimo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimus padarė ne dėl kažkokių išankstinių ketinimų, o tik dėl negalėjimo tinkamai tvarkytis versle ir dėl neatsakingumo. Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta, nes Ž. L. nusikaltimus padarė tyčia, be to, jo padarytos nusikalstamos veikos truko tam tikrą laikotarpį, todėl daryti išvadą, kad nusikaltimai padaryti atsitiktinai, pagrindo nėra. Tačiau teismo motyvai dėl konkrečių bausmių paskyrimo irgi pagrįsti tik iš dalies.
Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Ž. L. verslas buvo faktiškai grindžiamos nusikalstamomis veikomis ir kad jis buvo linkęs nusikalsti. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. L. padaryti nusikaltimai buvo jau loginis jo gyvenimo padarinys ir kad tai patvirtina jo ankstesni teistumai. Taip pat kolegija nesutinka ir su teismo išvada vertinant nuteistojo asmenybę, konkrečiai, su teismo motyvais, kad Ž. L. naujas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas anksčiau teistas už panašias nusikalstamas veikas.
Byloje nustatyta, kad Ž. L. tikrai jau teistas du kartus. 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., o 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. ir pagal BK 300 str. 1 d. Abiems nuosprendžiais Ž. L. buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. baudos. Tačiau nustatyta ir tai, kad 2011 m. kovo 31 d. jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. sausio 20 d. (9 t., 18-30 b.l.), o 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu – už nusikaltimas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (9 t., 36-62 b.l.). Tuo tarpu skundžiamu 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu teismas nuteisė Ž. L. už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. Tai reiškia, kad visos Ž. L. nusikalstamos veikos buvo padarytos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo 2007 m. iki 2009 m.
Dėl to, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro kelias išvadas. Ž. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos dar iki 2011 m. ir 2013 m. nuosprendžių priėmimo. Tai reiškia, kad tuos nusikaltimus jis padarė dar nebūdamas teistas ir neturėdamas jokio teistumo. Be to, nustatyta, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias apeliantas nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, ir dar dviem ankstesniais nuosprendžiais, buvo padarytos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu.
Nustatyta, kad už iš esmės analogiškas arba panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Ž. L. buvo nuteistas trimis nuosprendžiais, nors visos tos veikos galėjo būti ir tiriamos vienu metu, ir dėl jų galėjo būti priimtas tik vienas, o ne trys apkaltinamieji nuosprendžiai.
Kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad pagal jau galiojančią teisminę praktiką, tais atvejais, kai bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 9 d., nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu. Tačiau galutinę subendrintą bausmę teismai turi paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga – Teismų praktika Nr. 27).
Tuo tarpu 2011 m. ir 2013 m. nuosprendžiais Ž. L. buvo paskirtos tik švelnesnės rūšies bausmės – baudos, o skundžiamu nuosprendžiu už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirtos tik griežtesnės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Galima sutikti su tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. L. pripažintas kaltu padaręs daugiausiai nusikalstamų veikų, viena iš jų, numatyta BK 183 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Vis dėlto, įvertinant tai, kad tokias bausmes teismas apeliantui paskyrė tai motyvuodamas ankstesniais Ž. L. teistumais, irgi leidžia padarytą išvadą, kad dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bent jau dydžiu yra aiškiai per griežtos.
Teisėjų kolegija taip pat iš dalies pripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus, kad jam paskirtą bausmę yra pagrindas švelninti dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).
Šioje byloje nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2007 m. liepos 30 d. Buvo tiriama daug nusikalstamų veikų, byloje buvo keletas įtariamų asmenų, o ikiteisminis tyrimas dėl Ž. L. prokuroro nutarimu buvo atskirtas tik 2012 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., 1,3-4 b.l.). Iki skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo dar beveik 3 metai.
Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat jau išdėstytą teisminę praktiką, teisėjų kolegija vis dėlto daro išvadą, kad dėl proceso trukmės skirti Ž. L. švelnesnes, negu numato įstatymas, bausmes taikant BK 54 str. 3 d., pagrindo nėra, nes tam byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Nors Ž. L. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, ilgą proceso trukmę šiuo atveju nulėmė ikiteisminio tyrimo apimtys, tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nagrinėtų nusikalstamų veikų skaičius, bylos dokumentų apimtis ir pats bylos sudėtingumas.
Nepaisant to, įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, taip pat ir baudžiamojo proceso trukmę, kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu už sunkiausią nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., Ž. L. paskirta faktiškai sankcijos vidurkį atitinkanti terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pagal BK 183 str. 2 d. paskirtą bausmę teisėjų kolegija švelnina iki artimesnės sankcijos žemutinei ribai.
Sušvelninta šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 2 d. bausmė, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, iš naujo bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis kitomis bausmėmis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Kaip ir skundžiamame nuosprendyje, visiško sudėjimo būdu vėl bendrinama ir bausmė, paskirta ankstesniu 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu.
Teisėjų kolegija šioje dalyje atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje paskiriant Ž. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 140 MGL dydžio baudą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė šios baudos dydį eurais. Nuosprendyje nurodyta 5 271 eurų dydžio bauda. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897, kuriuo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo patvirtintas 37,66 euro, 140 MGL baudos dydis iš tikrųjų yra ne 5 271 euras, o 5 272, 40 eurų. Kolegija tai vertina tik technine ir aritmetine pirmosios instancijos teismo klaida, dėl kurios keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo. Pakanka tai tik aptarti šiame nuosprendyje ir šią klaidą ištaisyti iš naujo skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę.
Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo naujosios redakcijos BK 75 str., numatantis galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ir už sunkius nusikaltimus. Pagal 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 str. 1 d. redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas Ž. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimo net nesvarstė. Su tuo galima sutikti, nes pirmosios instancijos teismo paskirta Ž. L. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo griežtesnė negu 4 metai. Tačiau švelninant Ž. L. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtą bausmę, o atitinkamai ir paskyrus jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, kolegija šį klausimą svarsto ir daro išvadą, kad taikyti Ž. L. BK 75 str. yra pagrindas. Kolegija daro išvadą, kad bausmės vykdymas šiam nuteistajam gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 nurodoma, kad aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.
Kartu būtina atsižvelgti ir į besiklostančią kasacinę praktiką taikant šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas.
Taigi BK 75 straipsnio 1 dalis, dabar leidžianti atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, gali būti taikoma ir šioje baudžiamojoje byloje.
Pagal galiojančią teisminę praktiką, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, turi būti atsižvelgiama į tas pačias BK 41 str. nuostatas, BK 54 str. 2 d. išvardintas ir kitas aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, kritišką savo elgesio vertinimą ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad Ž. L. praeityje iš viso padaręs net keliolika nusikalstamų veikų, tai iš tikrųjų rodo, kad tuo laikotarpiu jis nusikalsdavo neatsitiktinai. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitas aplinkybes, kurios irgi jau buvo aptartos šiame nuosprendyje. Dar kartą atsižvelgiama į šioje byloje trukusio baudžiamojo proceso trukmę. Taip pat į tai, kad visos Ž. L. padarytos nusikalstamos veikos yra nesmurtinio pobūdžio. Tačiau svarbiausia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad po 2009 metų Ž. L. daugiau nepadarė nusikalstamų veikų ir tai trunka jau ilgą laikotarpį, t. y. 6 metus. Kolegijos nuomone, visa tai leidžia padaryti išvadą, kad paskirtos Ž. L. laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Todėl taikyti BK 75 str. yra pagrindas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutiko ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam anksčiau taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą ir apeliantas buvo suimtas teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat sutinka, tačiau šis klausimas jau buvo išspręstas teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria Ž. L. kardomoji priemonė suėmimas vėl buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir apeliantas iš suėmimo buvo nedelsiant paleistas teismo salėje (12 t., 37-39 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam Ž. L. pagal BK 183 str. 2 d. paskirtos bausmės ir dėl subendrintos bei galutinės subendrintos bausmių paskyrimo pakeisti.
Nuteistajam Ž. L. pagal BK 183 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 2 p., 6 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 2 d. paskirtą bausmę, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pagal BK 300 str. 1 d. už keturias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pagal BK 222 str. 1 d. paskirtą bausmę, o taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti bausmių apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdais, ir paskirti nuteistajam Ž. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 140 MGL dydžio (5272,40 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. spalio 16 d.
Taikyti BK 75 str. 1 d. ir nuteistajam Ž. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 8 p., įpareigoti nuteistąjį Ž. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.