Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Z. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutine bausme J. Z. paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 9 d., 19.30 val. iki 2016 m. gegužės 10 d., 15.25 val. (1 para). Į bausmės laiką taip pat įskaitytas 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

J. Z. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016 m. liepos 22 d., apie 21.05 val., Kauno g. – Algirdo g. sankryžoje, Vilniuje, prie kinų restorano, iš nukentėjusiosios J. Z. reikalavo pinigų alui, pastarajai atsisakius duoti pinigus, ją užpuolė, rankomis sugriebė J. Z. už kaklo, grasino nukentėjusiąja užmušti, papjauti, nemažiau du kartus nukentėjusiąją pastūmė į sieną, tokiu būdu stumdydamas suplėšė rūbus ir nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę, kurios vertė 350 eurų bei privertė J. Z. atiduoti jam grynuosius pinigus 1 eurą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. Z. sukėlė fizinį skausmą bei pagrobė jai priklausantį 351 eurų vertės turtą.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo pakeisti 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos BK 75 straipsnio pagrindu atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir taikyti atitinkamus įsipareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, arba paskirti 90 parų areštą.Apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo priimtu sprendimu dalyje dėl bausmės skyrimo bei kardomosios priemonės pakeitimo. Paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę nekeičiant kardomosios priemonės į griežtesnę. Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis straipsnio sankcija, kuri atitinka padarytą nusikalstamą veiką bei BK 24 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. Z. padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Paskirta laisvės atėmimo bausmė apeliantą atitolina nuo šeimos, kitų artimųjų, nutrūksta socialiniai ryšiai su šeima ir visuomene. Laisvės atėmimo bausmė riboja J. Z. galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir tuo pačiu pažeidžia nukentėjusiosios teisėtus interesus. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl jam galėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog paskutinę (iki šio nusikaltimo padarymo) bausmę J. Z. buvo atlikęs, todėl mano, kad jam turėjo būti skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas arba galėjo būti paskirta arešto bausmė.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

J. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Jis prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu.BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. J. Z. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija nustato tik arešto arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes.BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. J. Z. nuteistas už vieną apysunkę nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymas numato alternatyvias arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tame tarpe ankstesnius teistumus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. Z. anksčiau teistas 14 kartų, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo ir nesimokė. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė bausmės dydžio nustatymo motyvų, tačiau už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė gerokai mažesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Paskirtą bausmę teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Teismas paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme ir galutine subendrinta bausme J. Z. paskyrė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. J. Z. paskirta bausmė yra tris kartus mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.Apelianto skunde nurodyti motyvai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka nėra stiprūs. Jis išsiskyręs, niekur nedirba, vaikų neturi, buvo įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, dažnai atlieka laisvės atėmimo ar arešto bausmes. Taigi, skundo argumentas, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pakenkta nuteistojo socialiniams ryšiams, yra nepagrįstas. Argumentas, kad laisvės atėmimo bausmė ribos J. Z. galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, taip pat nepagrįstas. Atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nuteistasis galės dirbdamas bausmės atlikimo vietoje arba atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Be to, iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis niekur nedirbo ir savo skunde nemotyvavo, kaip jis galėtų atlyginti žalą.Apeliaciniame skunde J. Z. prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nenagrinėjo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodytos nuteistojo asmenybę bei nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, nusikalstamų veikų tęstinumas ir pakartotinumas, ankstesnių laisvės atėmimo ar arešto bausmių skyrimas, lemia išvadą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliantas nesutinka su kardomosios priemonės pakeitimu, nuosprendžiu paskiriant jam suėmimą. Apylinkės teismas nedetalizavo sprendimo skirti suėmimą motyvų, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, ši kardomoji priemonė paskirta pagrįstai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. J. Z. yra teistas net 14 kartų, o pakartotinai nusikalsdavo praėjus trumpam laikotarpiui nuo išėjimo iš įkalinimo vietos. Tai atskleidžia, kad bausmių tikslai buvo neįgyvendinti, nes nuteistasis nepasimokė ir nepakeitė savo elgesio bei toliau elgėsi nusikalstamai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Dalis J. Z. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su BK XXVIII skyriuje įtvirtintais nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimą J. Z., nes šia kardomąja priemone siekė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Z. apeliacinį skundą atmesti.