- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- e2-48135-871/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40418-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- V.T.
- Kategorijos
- 3.2.6.5.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei V.T. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės V.T. 1 071,48 EUR skolos, 543,63 EUR palūkanų, 236,31 EUR delspinigių už skolos sumą, 11,91 EUR palūkanų už delspinigių sumą, 61,67 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-05-20 atsakovė su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“ AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-041468-GV, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei sutartyje nustatyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti kitus mokėjimus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl „Swedbank“ AB sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl kitų susijusių piniginių sumų mokėjimo. 2012-12-06 pirminis kreditorius „Swedbank“ AB ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią „Swedbank“ AB perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą, tačiau atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovui. Atsakovė yra skolinga ieškovui 1 071,48 EUR skolos, 543,63 EUR palūkanų, 236,31 EUR delspinigių už skolos sumą, 11,91 EUR palūkanų už delspinigių sumą, 61,67 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
Atsakovei V.T. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jos darbovietės adresu nebuvo galimybės. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniaus m. sav. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovei aukščiau nurodytais būdais, atsakovui adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2015-12-08 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-05-20 pirminis kreditorius „Swedbank“ AB su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-041468-GV, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovei 10 400,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė įsipareigojo kreditą su palūkanomis grąžinti iki 2014-05-12 sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atsakovei sutarties nevykdant, pirminis kreditorius „Swedbank“ AB 2013-07-29 raštu Nr. SR/13-26368 kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas iki 2013-09-02 sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Byloje duomenų, kad atsakovė pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-041468-GV būtų atsiskaičiusi su pirminiu kreditoriumi, nėra (CPK 178 str.). 2012-12-06 pirminis kreditorius „Swedbank“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79. Šia sutartimi pirminis kreditorius pardavė jam priklausančias reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkų įsiskolinimus ieškovui UAB „Gelvora“. Remiantis išrašu iš „Swedbank“ AB Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 9 prie 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12/20-79, ieškovui buvo perleista ir pirminio kreditoriaus reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą, kilusį iš 2009-05-20 Vartojimo kredito sutarties Nr. 09-041468-GV. 2013-10-16 raštu Dėl reikalavimo perleidimo ieškovas kreipėsi į atsakovę, ir nurodė, kad jis iš pirminio kreditoriaus „Swedbank“ AB įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų apmokėjusi skolą ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).
CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Atsakovė sutarties nevykdė, todėl remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš jos priteistina 1 071,48 EUR skola bei 543,63 EUR palūkanos.
CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). 2009-05-20 Vartojimo kredito sutarties 7.2 p. buvo susitarta dėl 0,10 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 236,31 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 11,91 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,10 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, pradinis kreditorius yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Remiantis išdėstytu ieškovui iš atsakovės priteisinti 118,16 EUR delspinigiai už negrąžintą kreditą, 5,96 EUR delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso 124,12 EUR delspinigių, o likusi reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atmestina (CK 6.71 str., 6.258 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 61,67 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Iš pateiktos šių išlaidų išklotinės matyti, kad jas sudaro darbo priemonės (vokas, spausdinimas), registruoti pranešimai, paprasti pranešimai, skambučiai, SMS žinutės, bei užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai. Vertindamas šias išlaidas, teismas sprendžia, kad jos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip verslo įmonė, verčiasi skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), ši veikla yra viena iš jo ūkinės-komercinės veiklos rūšių, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos papildomo-neplanuoto pobūdžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Be to, ieškovas tokių išlaidų kaip pranešimų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrui ir kt. nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 61,67 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 739,23 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 43,00 EUR dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 90,35 procentų reikalavimų) priteistinas 38,85 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V.T., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 071,48 EUR (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą, 48 ct) skolą, 543,63 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 63 ct) palūkanų, 124,12 EUR (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus, 12 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 739,23 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2015-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 38,85 EUR (trisdešimt aštuonis eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.