Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės J. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui S. B. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė: panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Turkijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. birželio 5 d.; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 2005 m. liepos 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgytą butą bei 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovės vardu registruotą transporto priemonę; išspręsti pavardžių klausimą po santuokos nutraukimo, netaikyti termino sutuoktiniams susitaikyti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo ir gyvena skyriumi nuo 2018 m. birželio 5 d., santuokoje gyveno 6 metus, tačiau ilgainiui pastebėjo, kad šalių tarpusavio, kaip sutuoktinių, santykiai nebeturi ateities ir jie nebesuinteresuoti toliau tęsti bendro šeiminio gyvenimo, kurį laiką dar mėgino išsaugoti savo santuoką, tačiau per tą laikotarpį dar labiau išryškėjo šalių charakterių ir kultūrinis nesuderinamumas, išsiskyrė pažiūros ir įsitikinimai šeimos gyvenimo klausimais, atsirado įtampa, todėl nuo 2018 m. birželio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai skirtingose valstybėse: ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas – Turkijoje. Ieškovės nuomone, šalių santuoka šiuo metu yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Prašė teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Nurodė, jog santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, ieškovė iš ankstesnės santuokos turi du nepilnamečius vaikus: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas nėra šių vaikų tėvas, todėl byloje nespręstini klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikoje turi registruotino turto, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Nurodė neturinti kreditorinių įsipareigojimų, o ar atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinė pavardę „B.“. Nurodė neprašanti priteisti išlaikymo iš atsakovo. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas yra ne ES valstybės narės pilietis, todėl sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo turi būti vadovaujamasi nacionalinės teisės normomis, reglamentuojančiomis jurisdikcijos klausimą. Ieškovė savo gyvenamąją vietą 2004 m. spalio 1 d. deklaravo Vilniuje, Lietuvoje, tai yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri nuolatos gyvena Lietuvoje, todėl byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Atsakovui S. B. procesiniai dokumentai (ieškinys su vertimu į turkų kalbą, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo su vertimu į turkų kalbą) įteikti tinkamai 2020 m. liepos 16 d., vadovaujantis Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašyta Hagoje 1965 m. lapkričio 15 d. Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos reikalų direktorato pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimas Nr. E.42569666-4-5-3622-2020-24834/77383 patvirtina, kad dokumentai įteikti atsakovui (el. bylos priedas, b. l. 3–25). Taip pat atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ir ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo elektrinio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismo 2020 m. sausio 21 d. pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuris buvo išverstas į turkų kalbą ir tinkamai atsakovui įteiktas, atsakovui buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnyje įtvirtinta pareiga tuo atveju, jei atsakovas neturi atstovo, paskirti įgaliotą asmenį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Atsakovas atstovo nepaskyrė, atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakovu nesimatė ir nebendrauja apie 2,5 metų. Yra jam ne kartą kalbėjusi apie skyrybas, taigi atsakovui neturėjo būti netikėta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas, kuriam dokumentai įteikti, bylos nagrinėjimo metu su ja nesusisiekė, nereiškė prieštaravimų, nors turi visus ieškovės kontaktus (el. pašto adresą, telefono numerį, Messenger duomenis, žino tėvų adresą). Nurodė, kad prieš 2,5 metų grįžo iš Turkijos gyventi į Lietuvą su savo jaunesniu sūnumi iš ankstesnių santykių. Vyresnis ieškovės sūnus grįžo iš Turkijos į Lietuvą dar anksčiau, nes nepritapo toje šalyje, tarp paauglio ir atsakovo nebuvo supratimo, bendros kalbos, vaikas jautėsi nepriimtas. Pati ieškovė taip pat nepritapo prie kitos šalies kultūros. Ieškovė Turkijoje dirbo. Jai nebuvo priimtini reikalavimai, kurie keliami moterims toje šalyje, pavyzdžiui draudimas išeiti vienai susitikti su draugėmis ar pan. Nurodė, kad nepageidauja detalizuoti santuokos iširimo aplinkybių, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendrų vaikų sutuoktiniai nesusilaukė, atsakovas turi dvi dukras iš ankstesnių santykių. Santuokos metu, kuri iki gyvenimo skyrium faktiškai truko 6 metus, šalys neįgijo jokio turto Lietuvos Respublikoje, tik jau grįžusi į Lietuvą ir gyvendama atskirai ieškovė įsigijo automobilį. Atsakovas santuokos metu Turkijoje įsigijo du namus, tačiau ieškovė į juos nepretenduoja. Ieškovės žiniomis, atsakovas įmonių nesteigė, dalintinų akcijų nėra, taip pat neturi duomenų apie kreditorius, kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimą. Prašė palikti santuokinę pavardę, kad nereikėtų keisti dokumentų, nurodė, kad vėliau pati pasikeis į savo pageidaujamą.

Ieškovės atstovė papildomai atkreipė dėmesį į ieškinio reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes šalims sukėlė nuo tada, kai jos gyvena skyrium, t. y. nuo 2018 m. birželio 5 d. Ieškovė gyvena savarankiškai, dirba, neveda bendro ūkio su atsakovu, todėl 2019 m. įgytas automobilis laikytinas jos asmenine nuosavybe. Ieškovės iki santuokos įgytas butas santuokos metu nebuvo pagerintas. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė žyminis mokestis (du mokėjimai), išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, dokumentų vertimo, įrodymų rinkimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. B. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, su atsakovu S. B., (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Cankaya, Ankara, Turkijoje ir santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Ieškovės gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota 2004 m. spalio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. Justiniškių seniūnijos 2019 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. (2019)-42398-PD)-739).

CPK 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Remiantis nurodyta įstatymine nuostata, nagrinėjamas ginčas, kuriame ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ginčo nagrinėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kuri apima Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 5-8 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60-3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovei prašant pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, atsakovui savo nuomonės nepareiškus, atsižvelgus į ieškovės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, vertintina, jog tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, ką patvirtina aplinkybė, kad sutuoktiniai nuo 2018 birželio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pažymėtina, kad teismui nepateikta duomenų, kad santuoka būtų sudaryta bažnytine tvarka, kuomet civilinis teismas neturi jurisdikcijos nutraukti santuoką. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina.

2.1. Dėl nepilnamečių vaikų.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl su vaikais susiję klausimai šiuo sprendimu nesprendžiami.

2.2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą pavardę, todėl jai paliktina pavardė „B.“. Atsakovo pavardė, kuri nebuvo keičiama sudarant santuoką, nekeičiama.

2.3. Dėl sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlusio momento

CK 3.53 straipsnyje nustatyta, jog faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Ieškovės teigimu, sutuoktinių santuokinis gyvenimas pasibaigė nuo 2018 m. birželio 5 d., tuo metu, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi: ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas liko gyventi Turkijoje. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl santuokinio gyvenimo pabaigos momento, todėl nesant prieštaravimų tarp šalių, laikytina, kad ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai nutrūko ieškovės nurodomu momentu, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. birželio 5 d., tenkintinas.

2.4. Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto ir šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovė 2005 m. liepos 27 d. Dovanojimo sutarties Nr. 14-5584 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog butas įgytas iki santuokos sudarymo, nesant atsakovo prieštaravimų, kad butas buvo pagerintas santuokos metu, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir patvirtina, kad nurodytas butas yra asmeninė J. B. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš Lietuvos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo priteisti šį automobilį jai. Teismas įvertinęs tai, jog transporto priemonė įgyta vėliau nei nutrūko ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu nustatoma, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. birželio 5 d., sprendžia, kad 2019 m. ieškovės įgyta transporto priemonė pripažįstama ieškovės asmenine nuosavybe, nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos.

Iš bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Antstolių informacinės sistemos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų kreditorių, todėl prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

CPK 805 straipsnis nustato, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, ji privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, o jei užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu.

Atsakovui S. B. adresuotame teismo 2020 m. sausio 21 d. pranešime dėl atsiliepimo pateikimo, kuris buvo išverstas į turkų kalbą, buvo išaiškintos CPK 805 straipsnyje nurodytos atstovo nepaskyrimo pasekmės. Pranešimas atsakovui buvo tinkamai įteiktas vadovaujantis Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašyta Hagoje 1965 m. lapkričio 15 d. Todėl šio sprendimo patvirtinta kopija atsakovui paštu nesiunčiama, dokumentai paliekami byloje ir laikomi atsakovui įteiktais. Apie sprendimo priėmimą atsakovas informuotinas el. paštu.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis) ir 123 Eur žyminį mokestį už turtinį reikalavimą – pripažinti transporto priemonę ieškovės asmenine nuosavybe (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taip pat ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 8,70 Eur už valstybės įmonės „Regitra“ išduotą 2019 m. lapkričio 26 d. pažymą ADMI Nr. 002769; 234,26 Eur už UAB Baltijos vertimai paslaugas (2020 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas per „Swedbank“, AB); 445,20 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (300 Eur pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 30/2019, apmokėta 2019 m. lapkričio 13 d. per „Swedbank“, AB, ir 145,20 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 49/2020, apmokėta 2020 m. lapkričio 22 d. per „Swedbank“, AB) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas).

Atsižvelgus į tai, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas laiku (2020 m. lapkričio 26 d.), vertinant, kad išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, konstatuojant, kad ieškovės ieškinys tenkintas visa apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos 886,16 Eur (75 + 123 + 8,70 + 234,26 + 445,20) dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 1,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės J. B. (pavardė iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Cankaya, Ankara, Turkijoje bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „B.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. B. ir S. B. turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. birželio 5 d.

Patvirtinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Nustatyti, kad automobilis Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 886,16 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 16 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.