Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-19 · Byla Nr. Ik-1332-437/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
Ik-1332-437/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02440-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
VšĮ „Ditus“
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“
Advokatai
Gintaras Valiukonis
Administracinė byla Nr. I-1332-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02440-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 38., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Valiukoniui, atsakovo atstovui G. G., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Ditus“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VšĮ „Ditus“ padavė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašo iš dalies panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) 2011-10-19 sprendimą Nr. (6.14)A2-3322 ir skirti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ nuobaudą – įspėjimą.

Skunde paaiškina, kad AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ Vilniaus apygardos teismo 2005-02-21 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vermosa“. 2005-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė buvo paskelbta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2007-11-15 nutartimi įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Bankroto eiga“ (nuo 2009-09-09 bankroto procesą vykdo Zdislavas Juchnevičius). VšĮ „Ditus“ yra bankrutavusios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorius. Departamentas, išnagrinėjęs VšĮ „Ditus“ 2011-09-05 skundą dėl UAB „Bankroto eiga“ veiksmų ir neveikimo įvertinimo, 2011-10-19 sprendime Nr. (6.14)A2-3322 (toliau – sprendimas) konstatavo, kad administratorius netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 16 p. reikalavimus, bet atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, nusprendė administratoriui nuobaudos neskirti. Nesutinka su sprendimo dalimi dėl teismo nutarčių vykdymo, dėl pripažinimo, kad administratorius 2011-09-26 įvykdė reikalavimą pateikti finansines atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui bei dėl nuobaudos neskyrimo administratoriui.

Pažymi, kad administratorius UAB „Bankroto eiga“, vykdydamas įmonės bankroto procedūrą, nevykdo teismo nutarčių, priimtų BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto procese. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-11 nutartimi buvo įpareigojęs UAB „Bankroto eiga“ iki 2009-08-10 pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2010-10-06 nutartyje pakartotinai įpareigojo administratorių iki 2010-11-08 pateikti minėtus dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-19 nutartyje nurodė, jog įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, taip pat nustatė bankroto administratoriui terminą iki 2011-07-01 pateikti teismui dokumentus, kurie reikalingi sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti. Bankroto administratorius nei vienos iš šių nutarčių neįvykdė ir sudarė prielaidas bendrovės kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, prieštaraujančius ĮBĮ nuostatoms. Nors ĮBĮ 33 str. 6 d. nustato, kad sprendimą dėl bankrutavusios įmonės turto nurašymo priima kreditorių susirinkimas, tačiau bankrutavusios įmonės administratorius, vykdydamas ĮBĮ jam pavestas funkcijas, privalo sudaryti visas sąlygas šio sprendimo priėmimui. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas 2011-06-20 priėmė nutarimus punktais Nr. 2.1., 2.2., kurie prieštarauja ĮBĮ 33 str. 6 d. nuostatoms, o administratorius nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, kad šį pažeidimą pašalinti, priešingai nesutiko su vieno iš kreditoriaus skundu dėl neteisėto 2011-06-20 kreditorių susirinkimo priimto nutarimo dėl bendrovės turto pardavimo panaikino bei teismo prašė skundą atmesti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-6333-258/2011 2011-10-17 nutartimi panaikino BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ 2011-06-20 kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus punktais Nr. 2.1 ir 2.2.

Remiasi LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d., 8 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3, 11 d., 33 str. 6 d., CPK 18 str., Bankroto administratorių elgesio kodekso 11.2, 11.6 p. nuostatomis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-313/2008, 2008-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-691/2008.

Nurodo, kad Departamento sprendimas dėl nuobaudos neskyrimo administratoriui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Departamentas nepagrįstai 2011-10-19 sprendime konstatavo, kad administratorius savo aktyviais veiksmais pašalino pažeidimą, t.y. pateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Tam, kad būtų įvykdyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl finansinių duomenų pateikimo atitinkamoms institucijoms, būtina dokumentus pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir forma. Iš 2011-11-09 LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ finansiniai dokumentai paskutinį kartą buvo teikti 2004-05-05.

Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkte nustatyta, kad departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (jo įgaliotam asmeniui) vieną iš nuobaudų: įspėjimą ar viešai skelbiamą įspėjimą. Departamentas, sprendimą neskirti nuobaudos argumentuodamas tuo, jog administratorius aktyviais veiksmais pašalino pažeidimą, formuoja ydingą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Remiasi Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų 2006-10-10 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 (toliau – Taisyklės) 1–2 p., Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, 89 p. nuostatomis

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame išdėstytais argumentais. Patikslino reikalavimą dėl sprendimo dalies panaikinimo, nurodydamas, jog ginčija sprendimo dalį, kuria atsisakyta administratoriui skirti nuobaudą ir prašo įpareigoti atsakovą bankroto administratoriui skirti įspėjimą, nelieka ginčo dėl teismo nutarčių nevykdymo. Papildomai paaiškino, kad administratoriaus pateiktas balansas Juridinių asmenų registrui buvo grąžintas, nes neatitiko formos reikalavimų.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 36–41), kuriame paaiškina, kad pareiškėjos minėta Vilniaus apygardos teismo 2010-10-06 nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-05-19 priėmus nutartį, be to už 2010-10-06 nutarties nevykdymą Departamentas jau yra taikęs poveikio priemonę – įspėjimą tiek administratoriaus vadovui, tiek įgaliotam asmeniui (teisminis ginčas dėl šių poveikio priemonių šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).

Nurodo, kad iš 2011-06-20 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju darbotvarkės buvo svarstomas klausimas „Dėl dokumento, reikalingo sprendimui dėl įmonės pabaigos teismui pateikimo (ĮBĮ 31 str. 8 p.)“. Kreditorių susirinkimas nutarė įmonės turto nenurašyti, o bandyti parduoti, nepavykus parduoti – perduoti kreditoriams turintiems didžiausią kreditorinį reikalavimą. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas nesudarė galimybės administratoriui gauti ir pateiti teismui vieną iš būtinų dokumentų dėl įmonės pabaigos (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktą). Situacija dėl teismo nutarčių nevykdymo yra susiklosčiusi dėl kreditorių susirinkimo neveikimo. Administratorius kreditoriams išsiuntė vienodus balsavimo biuletenius, kurių pirmojoje grafoje buvo pateikti jo siūlomi planuojamų priimti nutarimų projektai. Tačiau antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuris neatitiko nutarimo projekto, kuris buvo įrašytas į balsavimo biuletenį. Iš balsavimo biuletenių kopijų matyti, jog dalis kreditorių balsavo už savo pačių pateiktus pasiūlymus, o priimti nutarimai neatitinka administratoriaus teiktų projektų, t.y. susiklostė situacija, kai vieni kreditoriai balsavo už savo pasiūlytus nutarimus, dėl kurių kita dalis kreditorių negalėjo išreikšti savo nuomonės. Kadangi alternatyvius pasiūlymus įrašė ir neperdavė visiems kreditoriams kreditoriai, o ne administratorius, pareiškėja, manydama, jog 2011-06-20 kreditorių susirinkime priimti nutarimai, dėl kurių ji negalėjo balsuoti, pažeidžia jos teises, vadovaujantis ĮBĮ 24 str. 5 d., turėjo teisę šiuos nutarimus skųsti teismui. Iš 2011-06-20 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog dauguma kreditorių nepritarė administratoriaus pasiūlytam antrajam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui – nurašyti likusį įmonės turtą, o vadovaujantis ĮBĮ 22 str. 6 d., teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, kurie ir priėmė minėtą nutarimą.

Pažymi, kad administratorius turėjo pareigą teikti įmonės balansą VĮ Registrų centras, kurį pateikė tik 2011-09-26, t.y. po prašymo Departamente gavimo dienos vykdė ĮBĮ 11 str. 3 d. 16 p. reikalavimą nesilaikydamas minėtos pareigos įgyvendinimo tvarkos, pažeisdamas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytą periodiškumo principą, iš kurio seka, jog finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti teikiami reguliariai. Mano, kad vertinant nurodytą pažeidimą būtina atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes. ĮBĮ 11 str. 3 d. 16 p. pažeidė tiek buvęs įmonės bankroto administratorius UAB „Vermosa“, tiek UAB „Bankroto eiga“. VĮ Registrų centras savo iniciatyva nesikreipė į Departamentą dėl administratoriaus veiklos patikrinimo dėl ĮBĮ 11 str. 3 d. 16 p. nustatytos pareigos netinkamo vykdymo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tarp jų ir bankroto administratorių, taip, kad poveikio priemonės, ypač teisinės atsakomybės priemonės nėra svarbiausias instrumentas, siekiant nustatyto tikslo – siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinti galimų pažeidimų skaičių (36¹ str. 1 d.). Mano, kad pati tikrinimo procedūra padėjo pasiekti nustatytus tikslus, t. y. administratorius pats savo aktyviais veiksmais pašalino pažeidimą.

Pažymi, kad Departamentas, atlikęs administratoriaus veiklos patikrinimą ir nenustatęs administratoriaus veiksmuose reikšmingų pažeidimų, priimtu sprendimu savo valią išreiškė administratoriaus, o ne pareiškėjos atžvilgiu. Kadangi Departamentas pagal savo kompetenciją, nustatytą Įmonių bankroto valdymo departamento nuostatuose, patvirtintuose ūkio ministro 2010-08-26 įsakymu Nr. 4-646, bei Taisyklėse neturi įgaliojimų įpareigoti administratorių elgtis vienu ar kitu būdu pareiškėjos atžvilgiu, o tik taikyti administratoriui poveikio priemones, nustatytas Taisyklių 17, 19 p., laiko, kad pareiškėjos teisės, Departamentui priėmus skundžiamąjį sprendimą, pažeistos nebuvo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-2741/2011). Taip pat remiasi ĮBĮ 11 str. 3 d. 16, 20 p., 32 str. 4 d., 33 str. 6 d., 24 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 str., Juridinių asmenų registro nuostatų 89 p. nuostatomis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad kreditorių susirinkimo sprendimai negali būti prilyginami administratoriaus sprendimams. Atsakovo sprendimai yra skirti bankroto administratoriui ir pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto eiga“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 151–153) su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme, nes skundžiamas sprendimas jos teisių ar interesų nepažeidė (LR ABTĮ 5 str., 22 str. 1 d., LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Skundžiamame dokumente pareiškėjai nesuformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės, sprendimas pareiškėjos teisinei padėčiai jokios įtakos neturėjo ir šia prasme jis nepatenka nei į individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14, 15 d.), o pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nesusiję su jos teisėmis ar pareigomis. Mano, kad byla turėtų būti nutraukta.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, nes sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Skundas atmetamas.

Pareiškėja ginčija atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-3322 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vykdomų bankroto procedūrų BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dalį, kuria nuspręsta administratoriui UAB „Bankroto eiga“ neskirti nuobaudos ir prašo įpareigoti atsakovą skirti bankroto administratoriui UAB „Bankroto eiga“ nuobaudą – įspėjimą (b. l. 9–13, 43–47, 49–53, 55–59).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja VšĮ „Ditus“ su 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus veiksmų ir neveikimo (b. l. 60–62). Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pagal kompetenciją išnagrinėjęs prašymą 2011 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (6.14)A2-3322 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vykdomų bankroto procedūrų BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, kuriame nusprendė administratoriui UAB „Bankroto eiga“ neskirti nuobaudos.

Iš pareiškėjos skundo motyvų bei argumentų matyti, kad ji, ginčydama atsakovo įsakymo dalį, siekia, jog BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto“ eiga būtų paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę atlieka vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377. Pagal Taisyklių 3.1. punktą administratoriaus veiklos tikrinimas – Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (Taisyklių 7 p.). Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 p.) arba viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 p.). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (Taisyklių 19 p.). Be to, Taisyklių 21 p. nustatyta, kad administratorius, kurio atžvilgiu priimamas Departamento sprendimas, turi teisę skųsti Departamento sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Toks aptartas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad pažeidimo įvertinimas, nuobaudos skyrimas ar neskyrimas bei nuobaudos parinkimas yra Departamento direktoriaus diskrecija. Taip pat akcentuotina, kad kreiptis į teismą dėl Departamento sprendimo turi teisę tik administratorius, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas.

Įvertinus tai, kad skundžiamo įsakymo dalis ir iš to pareiškėjos kildinamas reikalavimas dėl įpareigojimo skirti nuobaudą jokių pareiškėjai teisių pasekmių nesukelia, o teisės aktai nenumato pareiškėjai galimybės skųsti tokius Departamento sprendimus, darytina išvada, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Todėl pareiškėjos VšĮ „Ditus“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos VšĮ „Ditus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska