Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei A. P., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, kad esminės priežastys santuokos nutraukimui tai, kad žmona neprisideda prie šeimos išlaikymo, tik pietus išverda, rūbus į skalbyklę sudeda kartą į savaitę. Žmona nedirba jau 7 metus, registruota darbo biržoje. Žmona nori darbo susijusio su daile, kito darbo ieškovui sakė nedirbs. Ieškovas suteikė jai galimybes: sukūrė internetinį puslapį, bet atsakovė neprisidėjo pati, tuo viskas ir baigėsi. Kadangi prašo išlaikymo vaikams turtu, atsakovė turėtų išsikelti. Nedraustų bendrauti vaikams su mama, jei nebus priešiškai nuteikinėjami vaikai prieš ieškovą ir gimines. Prašo nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu, nes atsakovė neskiria dėmesio vaikams, tik ieškovas rūpinasi: dėl mokyklos, pas gydytojus, vaistus perka, padeda pamokas ruošti, į mokyklos susirinkimuose dalyvauja. Vaikų tarpusavio santykiai geri, draugiški, vienas kitą labai myli. Sūnus supranta kas vyksta, yra apsisprendęs su kuo norėtų gyventi. Dukra nesupranta kas vyksta – yra per maža. Kilnojamasis turtas užgyventas kartu – televizorius, skalbyklė, šaldytuvas, šaldiklis. Mano, kad geranoriškai pasidalins. Yra gavęs palikimą, įsigijęs verslo liudijimą, užsiima medienos gaminiais – papuošalais ir pan., todėl turtą galės išlaikyti. Patvirtino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo kaltė, kad nesugebėjo atsakovės įtikinti labiau rūpintis namais ir šeima. Nežino, kodėl atsakovė neatvyko į posėdį.Jis kalbėjo su žmona apie skrybas,ji sakė,kad oficialiai nesiskirs.

Atsakovė A. P. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimą atsisakė priimti. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 124 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.Teismas mato,kad atsakovei yra žinoma apie teismo procesą,ji iš esmės neprieštarauja pareikštam ieškiniui,nes procesiniai dokumentai bandyti jai įteikti ne du kartus.

Šalių nepilnametis sūnus V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama, tėčiu ir sese. Į mokyklą veža tėtis, drabužius perka, bet išrenka tėtis, susirinkimus taip pat lanko tėtis. Mama nedirba, namuose ruošia pietus, skalbia, renka žaislus. Žino, kad tėvai skiriasi. Nori gyventi su tėčiu, nes didesnė galimybė išgyventi. Tėtis daugiau uždirba, o mama nedirba nuo sesės gimimo. Geri santykiai su sese, be jos būtų liūdna. Sesei (duomenys neskelbtini), ji nežino kas vyksta. Geriau būtų gyventi kartu su sese. Su mama dėl skyrybų nesikalbėjo. Nežino, kodėl mama neatvyko į posėdį. Tėveliai nesibara, kalbasi nuėję į kambarį.

Šalių nepilnametė dukra F. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su G., A. ir V. viename name. Teigė, kad tėvelis labiau ja rūpinasi, kalba labiau. Su abiem tėvais patinka bendrauti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad dėl gyvenamosios vaikų vietos nustatymo reikia vadovautis vaiko interesais. Sūnus pareiškė norą gyventi su tėvu, tėvas rūpinasi vaikais. Nors dukra ir nepasakė savo nuomonės su kuo nori gyventi, bet pagal LAT išaiškinimą mano, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tokiu būdu neišskiriant su broliu. Atsakovė neatvyko į posėdį piktybiškai, jo vengia, todėl preziumuojama, kad ji sutinka su ieškiniu. Pagal teismų praktiką geriausia priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, bet jei negalima tinkamai išieškoti, tai prašo priteisti turtu, nes atsakovė bedarbė, pajamų neturi. Tuo labiau, kad turtas būtų užrašytas vaikų vardu. Mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį. Tokios pačios pozicijos Vaikų teisių apsaugos skyrius laikėsi ir atsiliepime į ieškinį (b.l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas G. P. ir atsakovė A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), ir dukros F. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Kaip matyti iš bylos, ieškovas siekia santuoką su atsakove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo.

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Iš ieškovo ieškinio, teismo metu duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Nutraukus santuoką teismas išsprendžia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CK 3.59 str.). Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodyta pagrindinė asmeninių tėvų teisių ir pareigų kryptis - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. CK 3.165 str. 1 d. imperatyviai reglamentuota, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 str. teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-49/2008) nurodė, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystimuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2004, 2005-03-30 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005 ir kt.).

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. F. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo. Atsakovė prieštaravimų teismui nepateikė.

Teisme nepilnametis V. P. patvirtino, kad nori likti gyventi su tėvu, kuris juo tinkamai rūpinasi ir užtikrina tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (b.l. 75). Teismas išklausė vaiką neesant teismo salėje tėvų ir matydamas vaiko reakciją į klausimus, psichologinę būseną ir vertindamas gebėjimą išreikšti savo nuomonę konstatuoja, kad vaiko noras likti su tėvu yra reali, nuoširdi jo nuomonė, neįtakota tėvo ar kitų asmenų iš šalies. Atsižvelgiant į vaiko amžių, išreikšta norą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsiliepimą (b.l. 38-40), nepilnamečio V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Šalių nepilnametė dukra F. P. yra per maža pareikšti objektyvią savo nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau siekiant išvengti brolio ir sesers išskyrimo bei atsižvelgiant į vaiko interesus, jos gyvenamoji vieta taip pat nustatytina su ieškovu (CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė neprieštaraujantis vaikų bendravimui su motina, todėl nereikalavo nustatyti bendravimo su vaikas tvarkos. Kadangi nėra ginčo, teismas nustato, kad ieškovas neturi trukdyti atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime abiejų šalių suderintu laiku.

Turto padalijimo.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais: lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15-17). Žemės sklypo vertė pagal VĮ ,,Registrų centro“ viešosios paieškos duomenis yra 47 500 Lt (b.l. 18), gyvenamojo namo – 88 700 Lt (b.l. 19), lauko virtuvės – 3270 Lt (b.l. 20), garažo – 3670 Lt (b.l. 21). Ieškovo vardu VĮ ,,Regitra“ įregistruotas automobilis ,,Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63).

Ieškovas prašo teismo santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti tokia tvarka: jam priteisti ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovui atitektų turto už 71 570 Lt. Atsakovei prašė priteisti ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei tokiu būdu atitektų turto už 76 570 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė tokios turto vertės ir turto padalijimo tvarkos neginčijo ir nenustatęs, jog ieškinyje nurodomas turto padalijimas, jo būdas pažeistų vieno iš sutuoktinio interesus, tenkina ieškovo prašymą dėl turto padalijimo ieškinyje nurodyta tvarka. Ieškovas kompensacijos priteisimo iš atsakovės už jai atitenkančią didesnę turto dalį nereikalauja, todėl teismas kompensacijos nepriteisia (b.l. 58).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Byloje šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

Ieškovas prašo iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P. ir F. P. priteisti jai atitenkančiu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t.y. ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalimi pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalimi pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip:

pripažinti V. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);pripažinti F. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į 2/6 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2/6 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/6 dalis pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/6 dalis pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškinio padavimo teismui dieną V. P. iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) buvo likę (duomenys neskelbtini) mėnesiai, dukrai F. P. iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) buvo likę (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Išlaikymą ieškovas paskaičiavo po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl išlaikymas nepilnamečiui sūnui iki pilnametystės sudarytų - 22200 Lt, dukrai - 45900 Lt. Mano, kad teisinga būtų jei nepilnamečiui sūnui V. P. asmeninėn nuosavybėn atitektų 33/100 dalys nekilnojamojo turto, atitenkančio asmeninės nuosavybės teise atsakovei, kas sudaro 1/6 dalį viso turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais). Atitinkamai nepilnametei dukrai F. atitektų 67/100 dalys aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, kas sudarytų 2/6 dalis viso turto.Taip būtų teisinaga ir sąžininga(CK 1.5 str.),nes jau šiuo laikotarpiu yra padidėjęs minimalus išlaikymas vienam vaikui iki 500 Lt.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas gali būti priteisiamas: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010).

Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė A. P. yra bedarbė,nedirba išimtinai dėl pačios savęs, neturi jokių pastovių pajamų,faktiška yra išlaikoma savo vyro,bet turi asmenine teise valdomo nekilnojamojo turto, todėl teismas turi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė bus nepajėgi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomos. Teismas vertina, kad ieškovo paskaičiuotas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis (300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį) yra protingas, sąžiningas, atitinkantis vaikų interesus,nors ir savo esme gali būti didesnis,kas leidžia daryti išvadą,kad priteisto turto skirtumas yra pagrįstai priteistinas vaikams,kaip turtas.Tokiu būdu nepilnamečių vaikų išlaikymo iki jų pilnametystės suma sudarytų daugiau kaip 68100 Lt (sūnui – 22200 Lt, dukrai – 45900 Lt). Kaip nurodyta aukščiau, atsakovei natūra priteista santuokoje įgyto nekilnojamojo turto už 71 570 Lt.Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą atsakovei tenkančia turto dalimi tenkintinas (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.).

Kilnojamojo turto padalinimas.

Ieškovas pasidalins kilnojamuoju turtu su atsakove šalių susitarimu(b.l.74).

Kadangi atsakovė dėl jos pavardės po santuokos nutraukimo nepateikė savo nuomonės, ir atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrų vaikų, teismas mano esant protinga po santuokos nutraukimo atsakovei A. P. palikti esamą (santuokinę) pavardę „P.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Ieškovas kreipdamasi į teismą sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 31), o likusios žyminio mokesčio dalies (1647 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas atsižvelgdamas į sudėtingą atsakovės turtinę padėtį (atsakovė bedarbė, jai tenkanti turto dalis priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui) atidėtos žyminio mokesčio dalies iš atsakovės valstybei nepriteisia. Daugiau įrodymų, apie ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikta. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis. Iš ieškovės taip pat priteistina 23,30 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovo G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – S.), įregistruotą 1995-09-29 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei A. P. palikti santuokinę pavardę „P.“.

Ieškovui G. P. priteisti natūra: ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovei A. P. priteisti natūra: ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos.

Nepilnamečių V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir F. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas G. P. įpareigojamas netrukdyti atsakovei A. P. bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. P. ir F. P. bei dalyvauti jų auklėjime abiejų šalių suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovės A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. P. ir nepilnametei dukrai F. P. iki jų pilnametystės atsakovei tenkančiu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t.y. ½ dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalimi pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalimi pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), sekančiai:

priteisti V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/6 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 dalį pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);priteisti F. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2/6 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2/6 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/6 dalis pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/6 dalis pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovas G. P. įpareigojamas dalintis kilnojamąjį turtą šalių susitarimu,o atsakove A. P. įpareigojama netrukdyti padalinti kilnojamąjį turtą šalių susitarimu.

Paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas turto dalis uzufrukto teise tvarkyti ieškovui G. P..

Priteisti iš atsakovės A. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. P..

Priteisti iš ieškovės A. P. 23,30 Lt (dvidešimt tris litus 30 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB „Swedbank“, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Santuoka laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.