Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-974-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
1-974-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24146-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
L. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1-974-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24146-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,kaltinamajam L. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi surinkėju, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. birželio 10 d. apie 0.12 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.16 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,00 ‰ promilių girtumas; 0.36 val. – 1,97 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 9 d. vakare, apie 20 val., susitiko su savo draugu V. L.. Susitikę su juo kieme vieno iš daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Tą vakarą jiedu su V. L. kartu išgėrė 0,7 litro degtinės. Baigę gerti degtinę, apie 22–23 val. jiedu su V. L. nuėjo į V. L. namus, esančius netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Juose buvo V. L. žmona. Namuose pas V. L., kambaryje, jiedu toliau kalbėjosi. Tuo metu V. L. žmona buvo kitame kambaryje ir į jų pokalbį nesikišo. Vėliau, apie 23.30 val. V. L. nuėjo miegoti, o jis paprašė V. L. žmonos, kad ši duotų jam V. L. automobilio raktus. Ji parodė jam, kur yra padėti automobilio raktai ir neprieštaravo, kad jis pasiimtų juos. Apie tai, kad jis pasiims automobilio raktus ir važiuos automobiliu, V. L. nematė ir nežinojo, nes miegojo. Jis nėra pažįstamas su V. L. žmona, pokalbio su V. L. metu ji jo nematė, todėl pastaroji galėjo nepastebėti, kad jis yra neblaivus. V. L. žmonai jis (kaltinamasis) nesakė, kam jam reikalingi V. L. automobilio raktai, o ji apie tai jo neklausė. Jis (kaltinamasis) iš dalies suprato, kad yra neblaivus ir vairuoti automobilio negali dėl prieš tai išgerto alkoholio, tačiau apie tai nepagalvojo ir sėdo už V. L. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. V. L. automobiliu jis važiavo aplink (duomenys neskelbtini), o apvažiavęs aplink (duomenys neskelbtini) (vieną ratą), po 24 val. ketino V. L. automobilį grąžinti į vietą. Važiuojant ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Pirmą kartą jam buvo nustatytas 2 ‰ girtumas, o po kiek laiko – 1,97 ‰ girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko. Jo mėnesinės pajamos (darbo užmokestis) yra apie 500 eurų, jis kas mėnesį moka apie 200 eurų dydžio išlaikymą savo sūnui, taip pat apie 100 eurų moka už buto nuomą, todėl jam pragyvenimui per mėnesį lieka apie 200 eurų. Jis ketina ieškoti geriau apmokamo darbo arba vykti dirbti į užsienį. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina blogai, jį smerkia ir dėl jo nuoširdžiai gailisi.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis L. V. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. (duomenys neskelbtini) ir 291 straipsnių nustatyta išvardinti: tarnybiniai pranešimai (5, 34 b. l.), apžiūros protokolas (8–12 b. l.), duomenys apie transporto priemonę (13 b. l.), nutarimai dėl transporto priemonės perdavimo saugoti ir jos grąžinimo (14, 17–18 b. l.), pakvitavimas (20 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą Lietuvoje (22 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu ir jo saugojimu (24–29 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (30 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija (31–32 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikato kopija (33 b. l.), liudytojo M. R. apklausos protokolas (37–38 b. l.), liudytojo V. L. apklausos protokolas (43–44 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (52, 54 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (56–57, 59–60 b. l.), kaltinamojo L. V. apklausų protokolai (68–69, 78 b. l.), kaltinamąjį L. V. charakterizuojantys duomenys (83, 86, 88–98, 100–106 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis L. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam L. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; administracine tvarka baustas 3 kartus, visas jam paskirtas baudas sumokėjęs, šiuo metu galioja viena nuobauda; dirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme – bauda. Todėl kaltinamajam L. V. skiriama bauda, švelnesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tokios bausmės vidurkį (nuo 50 iki 2000 MGL).

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis L. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis teistas, jis baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į šio nuosprendžio 3.1. ir 3.2. punktuose nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas atitinka numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį – 3 (tris) metus. Kaltinamasis L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, tačiau nuo 2019 m. birželio 10 d. jam taikoma kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (59–60 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d.

5. Transporto priemonės konfiskavimas

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam L. V. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą.

5.4. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo L. V. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – V. L. (13 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkui V. L. (20 b. l.), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma (be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis) – 1034 eurai.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamasis L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 10 d. nuo 0.16 val. iki 16 val. Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.2. Kaltinamajam L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (56–57, 59–60 b. l.), kurios paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

6.3. Atsižvelgiant į kaltinamojo L. V. turtinę padėtį, jo pajamas, turtinius įsipareigojimus (savo nekilnojamojo turto neturi; butą nuomojasi; jo mėnesinės pajamos yra apie 500 eurų, iš jų kas mėnesį 200 eurų moka vaiko išlaikymui ir apie 100 eurų buto nuomai, todėl pragyvenimui per mėnesį jam lieka apie 200 eurų), o taip pat į prokurorės poziciją, kaltinamajam L. V. skiriamos baudos savanoriško mokėjimo terminas nustatomas 12 mėnesių.

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo L. V. į valstybės pajamas išieškomos: 1) automobilio „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos (36,86 Eur (36,30 Eur už nuvežimą ir 0,56 Eur už saugojimą)) (14, 20, 24–29 b. l.); 2) 1,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. V. valstybei išieškoti automobilio „Mercedes Benz E200“ vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 1034 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt keturis eurus).

L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą V. L., palikti V. L..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš L. V. į valstybės pajamas:

- automobilio „Mercedes Benz E200“ nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,86 Eur (trisdešimt šešis eurus 86 ct));

- 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti L. V., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas L. V. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą L. V. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas