Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-32406-931/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
e2YT-32406-931/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26621-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Agnė Stankevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
B. T.
Suinteresuotas asmuo
L. R., V. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32406-931/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26621-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. R., V. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio V. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja B. T. ir V. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu kartu įgijo nekilnojamojo turto – 55/100 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 373/1410 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. T. mirties liko turtas – santuokoje įgyto turto ½ dalis (275/1000 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1865/14100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)). Mirus V. T., jo sutuoktinė B. T. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo. Kiti paveldėtojai dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo taip pat į notarą nesikreipė. Tačiau B. T. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą (gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), bei name esančius kilnojamuosius ir kitus asmeninius daiktus). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje su jam priklausančia žemės sklypo dalimi B. T. su sutuoktiniu V. T. nuolat gyveno iki sutuoktinio mirties. Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau liko gyventi šiame name, iki šiol rūpinasi ir prižiūri namą bei žemės sklypą, moka visus mokesčius, elgiasi su visu šiuo nekilnojamuoju turtu kaip su savo nuosavybe. Kadangi nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas B. T. vardu, pareiškėja manė, jog papildomai kreiptis dėl palikimo priėmimo nereikia. Kiti pirmos eilės paveldėtojai – dukra L. R. ir sūnus V. T., dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, suprato, kad visas turtas priklauso pareiškėjai, ir į jokią palikimo dalį po tėvo mirties nepretendavo. Po sutuoktinio mirties ir toliau gyvendama name bei kaip savo nuosavybe rūpindamasi visu nekilnojamuoju turtu, pareiškėja akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio V. T. mirties ir tapti sutuoktinio turto savininke. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T. po V. T. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjai siekiant tapti teisėta po sutuoktinio mirties likusio turto savininke. Pareiškėja neturi jokių kitų galimybių ne teismo tvarka patvirtinti juridinį faktą, jog ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. R. ir V. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančios Santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja ir V. T. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog V. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Gyventojų registro 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymos nustatyta, kad V. T. šeiminė padėtis – miręs santuokoje, buvusi sutuoktinė – B. T. (pareiškėja), vaikai: V. T. ir L. R.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja kartu su V. T. įgijo 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (V. T. įgijo 562/1410 dalis minėto žemės sklypo). Nekilnojamojo turto registre namo, esančio (duomenys neskelbtini), 55/100 dalių savininkė nurodyta tik pareiškėja, tačiau šis turtas buvo pirktas (duomenys neskelbtini), santuokos su V. T. metu, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (šiuo atveju po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjo (testatoriaus) V. T. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodyta, jog, mirus V. T., pareiškėja, t. y. mirusiojo sutuoktinė, likusį mirusio sutuoktinio turtą (275/1000 dalis gyvenamojo namo ir 562/1410 dalis žemės sklypo) valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinio mirties iki šiol name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena, juo rūpinasi, moka minėtam namui tenkančius komunalinius mokesčius.

Byloje esantys įrodymai ir pareiškime išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, t. y. 275/1000 dalis gyvenamojo namo ir 562/1410 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusias palikėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo V. T. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio V. T. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. T. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos B. T. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos B. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą palikimą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. T. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė