- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1108-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00151-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kvaga“, G. G., Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. G., A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kvaga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvaga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. G. (V. G.) ir A. G. (A. G.) bei trečiojo asmens G. G. savarankišką reikalavimą dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė, G. G., K. G., uždaroji akcinė bendrovė „Kvaga“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. G. ir A. G., prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį palikėjo V. G. turto:
1.1. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1,8375 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 3 600 Eur;
1.2. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 4,1200 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 7 400 Eur;
1.3. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 682 Eur;
1.4. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 580 Eur;
1.5. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 470 Eur;
1.6. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 380 Eur;
1.7. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 310 Eur;
1.8. ūkio pastatą su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 700 Eur;
1.9. stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 412 Eur;
1.10. kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (tvora – vidutinė rinkos vertė 82 200 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, vartai – vidutinė rinkos vertė 695 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 160 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 267 Eur, iš viso 83 600 Eur);
1.11. motociklą (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2 200 Eur;
1.12. automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1 100 Eur;
1.13. lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur;
1.14. lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 750 Eur;
1.15. lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
1.16. graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
1.17. žiedą iš tauraus metalo su brangakmeniu (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 200 000 Eur (toliau – viskas kartu ginčo turtas).
2. Ieškovė nurodė, kad gyvendama kartu su V. G. nesudariusi santuokos, sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo turtą.
3. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. G. prašė teismo pripažinti ginčo turtą, taip pat pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,14 kv. m, vertė 44 500 Eur, bendra daline G. G. ir V. G. nuosavybe bei priteisti G. G. nuosavybės teise ½ dalį šio turto.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kvaga“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie palikėjo turto sukūrimo. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad yra būtina skirti mirusiojo turto administratorių, kad būtų galima atlikti veiksmus, reikalingus įregistruojant palikėjo turtą.
5. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 16 d. gautas trečiojo asmens UAB „Kvaga“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje prašomi padalinti ginčo statiniai neturi teisinės registracijos, nors faktiškai egzistuoja ir yra šalių ginčo objektu. UAB ,,Kvaga“ nuomone, būtina ginčo statinius įregistruoti ir tik tuomet spręsti ginčą dėl nuosavybės teisės į juos. Trečiojo asmens vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti ginčo statinių turto administravimą, administratoriui pavedant atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su statinių teisine registracija. Nepaskyrus turto administravimo ir neatlikus statinių teisinės registracijos, nebus galima išnagrinėti bylos.
Atsiliepimas
6. Atsakovai A. G. ir V. G. bei trečiasis asmuo G. G. pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su trečiojo asmens UAB „Kvaga“ prašymu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė tenkinti trečiojo asmens UAB ,,Kvaga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens pateiktas prašymas ne tik neatitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo tikslo, t. y. užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą, tačiau neatitinka ir byloje pareikštų reikalavimų esmės. Teismas pažymėjo, kad pateiktu prašymu yra siekiama paskirti administratorių, kuris turėtų atlikti statinių registravimo, įskaitant ir jų įteisinimo, veiksmus, tačiau nėra atsižvelgiama į tai, jog prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra konservacinės paskirties ir ja yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui. Be to, šioje civilinėje byloje tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pareikštais reikalavimais siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka pareikštų reikalavimų esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovės ar trečiojo asmens reikalavimai būtų patenkinti.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys, detaliau atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnyje. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo pateiktame prašyme prašo pavesti turto administratoriui atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini prie paprastojo turto administravimo, kuomet administratorius įgyvendina turto naudojimo ir valdymo teises, o yra susiję su turto disponavimo teise. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad trečiojo asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išeinama už byloje pareikštų reikalavimų ribų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo kriterijų ir esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo UAB ,,Kvaga“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Trečiasis asmuo teigia, kad nepaskyrus turto administratoriaus ir neatlikus statinių teisinės registracijos, nebus galima išnagrinėti bylos ir išspręsti proceso dalyvių ginčo dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą. Turto administratoriaus paskyrimas šioje byloje užtikrintų neregistruotų statinių priežiūrą, saugumą ir jų įteisinimą. Nepaskyrus turto administratoriaus, ginčo turtas, kuris nors ir neregistruotas, tačiau realiai egzistuoja, gali būti sunaikintas ar kitaip prarastas.
11. Atsakovai A. G., V. G. ir trečiasis asmuo G. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
Šalies argumentai
11.1. Trečiasis asmuo pateiktame prašyme prašo pavesti turto administratoriui atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini prie paprastojo turto administravimo, kuomet administratorius įgyvendina turto naudojimo ir valdymo teises, o yra susiję su turto disponavimo teise. Todėl šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išeinama už byloje pareikštų reikalavimų ribų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo kriterijų ir esmės.
11.2. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, jungtinę veiklą su palikėju vedęs asmuo ir jo paveldėtojai išspręs visus su statinių registravimu ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymu susijusius klausimus individualiai.
11.3. Šiuo atveju nėra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei ar trečiajam asmeniui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nes trečiasis asmuo neįrodė atsakovų galimo nesąžiningumo ir nepateikė jokių duomenų apie jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Konstatavus, kad ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai tikėtinai pagrįsti, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei ar trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšies sąlygas tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Laikinąja apsaugos priemone – turto administratoriaus paskyrimu (turto administravimu) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), yra siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Taigi, taikant turto administravimą, yra siekiama užtikrinti ginčo turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tam, kad palankaus teismo sprendimo atveju galėtų būti patenkinti pareikšti ieškinio reikalavimai. Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad turto administratoriaus paskyrimu kaip laikinąja apsaugos priemone siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie poreikį taikyti laikinąją apsaugą ginčo dalykui.
17. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti ir duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
18. Poreikį skirti ginčo statinių turto administratorių apeliantė grindžia tuo, kad ginčo statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, o neatlikus statinių teisinės registracijos, nebus galima išnagrinėti bylos ir išspręsti proceso dalyvių ginčo dėl nuosavybės teisės į palikėjo turtą. Apeliacinės instancijos vertinimu ši apeliantės nurodomo aplinkybė nepatvirtina poreikio taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ginčo statinių turto administratoriaus paskyrimą. Pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo poreikį skirti ginčo statinių administratorių sieja su siekiu atlikti ginčo statinių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, o ne su siekiu išsaugoti ginčo turtą ir (ar) išvengti žalos atsiradimo, todėl pritaikius laikinąją apsaugos priemonę nebūtų pasiektas jos konservacinis tikslas – padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, išsaugojimas. Antra, teismų praktikoje pripažįstama, kad turtas, nors ir faktiškai esantis, tačiau neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, gali būti pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe ir padalytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑191‑687/2019 56 punktą).
19. Apeliantė taip pat nurodo, kad turto administratoriaus paskyrimas šioje byloje užtikrintų neregistruotų statinių priežiūrą, saugumą, o nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ginčo statiniai gali būti sunaikinti ar kitaip prarasti. Pažymėtina, kad vien tik trečiojo asmens deklaratyviai nurodomos aplinkybės dėl ginčo statinių galimo sunaikinimo ar praradimo, nesant konkrečių duomenų apie ginčo statinių sunaikinimo ar praradimo grėsmę, taip pat konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nepatvirtina objektyviai egzistuojančio poreikio taikyti laikinąją apsaugą ginčo statiniams.
20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei ar trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl trečiojo asmens atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.