Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, kaltinamajai I. J., jos gynėjui – advokatui Mantui Liugui, nukentėjusiajai I. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „S.“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialiste, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. pagal 2007-07-26 sutartį Nr. S07/107, pasirašytą tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“, ir 2009-04-20 UAB „S.“ įgaliota būti atsakinga už darbų saugą UAB „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tai yra rengti ir pildyti įmonės dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyta tvarka instruktuoti darbuotojus, kontroliuoti darbuotojų atestaciją, vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, teikti pasiūlymus padalinių vadovams ir darbuotojams šalinant trūkumus darbų saugos srityje, organizuoti profesinės rizikos vertinimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą, kontroliuoti asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarką, ruošti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, asmeninių apsaugos priemonių korteles, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, tai yra pažeidė 2003-07-01 Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; be to, neįvykdė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimų, kuriuose nustatyta darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad asmeninės apsaugos priemonės išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų nuo rizikos veiksnių poveikio, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 13.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą sudaryti rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelę, vadovaujantis nuostatų 1, 2, 3 priedais, dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus aukščiau išdėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, tai yra 2010-09-28 apie 18.00 val., UAB „R.“ esančiose patalpose (duomenys neskelbtini), darbuotojai I. J., dirbusiai prie plastmasių liejimo mašinos Nr. 14, pjaunant peiliu plastikinės detalės užlajos įpjovą, peiliui slydus įpjovimo metu nuo užlajos judesyje pataikius į dešinę akį, tuo padarius I. J. durtinę pjautinę žaizdą dešinės akies ragenoje, sukėlusią akies rainelės iškritimą ir atšokimą, kraujo išsiliejimą į akies priekinę kamerą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

I. J. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „S.“ konsultacijų departamento specialiste. UAB „S.“ sudarė sutartį su UAB „R.“ dėl darbų saugos ir pagal šią sutartį ji privalėjo lankytis UAB R.“ ir spręsti klausimus, susijusius su darbo sauga, t. y. atlikti įvadinius instruktavimus, patikrinimų metu pateikti dokumentus, ruošti instrukcijas, mokymus. Jeigu, jos nuomone, mokymai įmonėje būdavo reikalingi, pasiūlymą dėl mokymų darbdaviui pateikdavo ji (I. J.), siūlydavo paprastai žodžiu. Mokymus galėdavo inicijuoti ir darbdavys. Į bendrovę vykdavo pagal poreikį, konkretus laikas (dienos, valandos) nebuvo nustatytas. Darbdaviui jos nurodymai nėra privalomi. Raštu bendrovei „R.“ rekomendacijų dėl darbo saugos nerašė. Pati asmeniškai darbo saugos instrukcijų nerengdavo, tai buvo UAB „S.“ reikalas. Jeigu užsakovas (konkreti įmonė) pageidaudavo, už atitinkamą mokestį UAB „S.“ dokumentų departamentas tokias instrukcijas parengdavo. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, parengtos instrukcijos atitiko teisės aktų reikalavimus. Jos (I. J.) pareigos UAB „R.“ buvo daugiau konsultacinio pobūdžio ir neapėmė konkrečių asmens apsaugos priemonių įsigijimo kontrolės ir naudojimosi jomis tvarkos. Tai darbdavio vidaus reikalas. Šiuo atveju pats darbdavys sprendė, pirkti konkrečias apsaugos priemones, ar nepirkti. Komiteto, sudaryto UAB „R.“, posėdžiuose, kuriuose būdavo sprendžiamas klausimas dėl asmens apsaugos priemonių būtinumo, ji nedalyvaudavo. I. J. atlikdavo tik įvadinį darbuotojų instruktavimą darbo saugos klausimais, detaliau darbuotojus apmokydavo T. T.. Jis turėjo atlikti instruktavimą darbo vietoje, supažindinti darbuotojus su darbo įrengimais. Jos nuomone, funkcijos darbo saugos srityje buvo padalintos tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“. Už dalį tipinių, bendresnio pobūdžio reikalavimų, numatytų sutartyje tarp UAB „S.“ ir UAB „R.“, buvo atsakinga ji, už kitą dalį – UAB „R.“. Peilis, kuriuo susižalojo nukentėjusioji, nebuvo darbo įrankis, tai buvo tik pagalbinė priemonė, dėl to ir apsaugos priemonės nebuvo numatytos. Matė, kaip darbuotojos peiliu taisydavo detales, bet nežinojo, ar tos brokuotos detalės, kurias moterys taisydavo peiliu, buvo pagamintos būtent plastmasių liejimo mašina. Apskritai nežinojo, kad gamyklinės mašinos gamina brokuotas detales. Matydama darbuotojas, kurios peiliu apipjaustydavo detales, pasiūlymo papildyti darbo saugos instrukciją nepateikė. Detalių apipjaustymas yra priskirtas prie pagalbinių darbų. Dirbant prie plastmasių liejimo mašinos tokia funkcija, kaip detalių apipjaustymas, nenumatyta. Po nelaimingo atsitikimo darbo saugos instrukcija buvo papildyta darbo inspekcijos reikalavimu. Instrukciją papildė UAB „S.“. Instrukcijoje buvo papildomai nurodyta, kad dirbant peiliu būtina susirišti plaukus, užsidėti akinius. Iki nelaimingo atsitikimo ji negalėjo numatyti susižalojimo peiliu galimybės ir negalėjo numatyti apsaugos priemonių, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. Be to, kiek jai žinoma, nukentėjusioji įvykio dieną detalės užlają pjovė į save, nors turėjo pjauti nuo savęs. Kaip nurodė savo paaiškinime nukentėjusioji, ji pjovė sėdėdama, nors prie mašinos sėdėti negalima, dirbti būtina stovint. Nukentėjusioji dirbo pietų pertraukos metu, todėl įtakos galėjo turėti ir nuovargis. Nukentėjusiąją dirbti prie plastmasių liejimo mašinos turėjo apmokyti T. T., ji (I. J.) to neprivalėjo daryti. 2008 m. UAB „S.“ atliko peilio vertinimo riziką ir nustatė, kad ta rizika priimtina. Su asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelėmis yra susipažinusi. Į šias korteles apsauginiai akiniai buvo įrašyti. Sąrašas buvo numatytas kiekvienai pareigybei. Dėl asmeninių apsaugos priemonių išdavimo buvo įspėjusi meistres. Jos sakė, kad išduoda tai, ką turi.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 53/11 (04) nurodyta, kad I. J. padaryta durtinė-pjautinė žaizda dešinės akies ragenoje, sukėlusi akies rainelės iškritimą ir atšokimą, kraujo išsiliejimą į akies priekinę kamerą. Sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. I. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos dešinės akies ragenoje nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., 129 b. l.).

2011-07-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1444 (11) nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios akis nuo fizinių veiksnių poveikio, kai buvo rizika susižaloti akis dirbant su technologiniu peiliu. Tai, jog įrenginių operatorė nebuvo instruktuota darbo vietoje apie tai, kaip saugiai dirbti su technologiniu peiliu, ir tai, kad jai nebuvo išduotos akis saugančios asmeninės apsaugos priemonės, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą (2 t., 60-64 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiamas klausimas, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2007-07-26 tarp uždarosios akcinės bendrovės „R.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „S.“ buvo sudaryta sutartis Nr. S07/107, kuria UAB „S.“ įsipareigojo bendrovėje „R.“ vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas (1 t., 176-179 b. l.), dėl to bendrovėje UAB „R.“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba nebuvo įsteigta (2007-08-28 UAB „R.“ direktoriaus įsakymas Nr. V-34, 1 t., 180 b. l.). Pagal minėtos sutarties priedą Nr. 1A, UAB „S.“ įsipareigojo paskirti specialistą, kuris atliktų užsakovo (UAB „R.“) patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Byloje esama duomenų, jog 2007-08-28 UAB „R.“ direktoriaus įsakymu Nr. V-35 (2 t., 120 b. l.) tokie nuostatai buvo patvirtinti, tačiau pats dokumentas teismui nepateiktas. Kita vertus, ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant dėl UAB „S.“ paskirtos specialistės I. J. įgaliojimų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą bendrovėje „R.“ apimties, nes konkretūs įsipareigojimai, kuriuos UAB „S.“ prisiėmė pagal 2007-07-26 sudarytą sutartį, perimdama UAB „R.“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, ir kuriems vykdyti įsipareigojo paskirti konkretų specialistą, numatyti pačioje sutartyje (priede Nr. 1A). Remiantis minėtu priedu, UAB „S.“ įsipareigojo paskirti specialistą, kuris, be kitų sutarties priede numatytų pareigų, turėjo rengti ir pildyti įmonės (UAB „R.“) dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyta tvarka instruktuoti darbuotojus, kontroliuoti darbuotojų atestaciją, vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, teikti pasiūlymus padalinių vadovams ir darbuotojams šalinant trūkumus darbų saugos srityje, organizuoti profesinės rizikos vertinimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą, kontroliuoti asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarką, ruošti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, asmeninių apsauginių priemonių korteles. Tokiu specialistu, kuriam „S.“ pavedė įgyvendinti sutartyje numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bendrovėje „R.“, remiantis 2009-04-20 UAB „S.“ pranešimu (1 t., 181 b. l.), buvo bendrovės „S.“ Konsultacijų departamento Šiaulių skyriaus specialistė I. J., kuri šias pareigas bendrovėje „S.“ pagal 2007-06-08 sudarytą darbo sutartį ėjo nuo 2007-06-11. Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „S.“ generalinio direktoriaus patvirtintų Konsultacijų departamento specialisto pareiginių nuostatų (2 t., 42-43 b. l.), I. J., kaip šio departamento specialistė, privalėjo vykdyti bendrovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kadangi būtent I. J. ir buvo tas asmuo, kuriam UAB „S.“ pavedė įgyvendinti 2007-07-26 sutartinius įsipareigojimus darbų saugos srityje bendrovėje „R.“, vadinasi, I. J., kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės pareigos šioje bendrovėje apėmė ir anksčiau išvardintus 2007-07-26 sutarties priede Nr. 1A numatytus įsipareigojimus. I. J. buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas, kad ji yra išklausiusi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą (1 t., 51 b. l.). Byloje nėra jokio tvarkomojo dokumento, įsakymo, kuriame būtų buvę konkrečiai nurodoma, kad UAB „S.“ vietoje I. J. paskyrė kitą specialistą, kuriam pavedė įgyvendinti bendrovėje „R.“ sutartyje numatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, be to, ir iš teisiamajame posėdyje apklaustų UAB „S.“ atstovų V. Č., L. V. ir V. K. parodymų matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu joks kitas, išskyrus I. J., asmuo (bendrovės „S.“ darbuotojas) nebuvo paskirtas atsakingu už sutartyje numatytų įsipareigojimų darbų saugos srityje vykdymą bendrovėje „R.“. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, daroma išvada, kad I. J. 2007-07-26 sutarties Nr. S07/107 pagrindu turėjo specialius įgaliojimus bendrovėje „R.“ – užtikrinti sutartyje numatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, todėl kaip samdoma darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė, atsakinga už saugias ir sveikas darbo bendrovėje „R.“ sąlygas, yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas (darbdavio įgaliotas asmuo).

Kaip nustatyta byloje, 2010-09-28 UAB „R.“ gamybinėse patalpose prie plastmasių liejimo mašinos „Atec“ įrengimų operatorė I. J. peiliu pjovė plastikinės detalės užlajos įpjovą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 4 (1 t., 36-37 b. l. ) nurodyta, kad I. J. sėdėjo ant kėdės, dešine ranka pjovė užlają, traukdama peilį į savo kūno pusę. Peilis slydo ir judėjo taip, kad pataikė į I. J. dešinę akį ir ją traumavo. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad I. J. padaryta durtinė pjautinė žaizda dešinės akies ragenoje, sukėlusi akies rainelės iškritimą ir atšokimą, kraujo išsiliejimą į akies priekinę kamerą. Šį sužalojimą teismo medicinos specialistas įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., 129 b. l.)

Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-07-04 ekspertizės aktą Nr. 11-1444 (11) (2 t., 60-64 b. l.) nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios akis nuo fizinių veiksnių poveikio, kai buvo rizika susižaloti akis dirbant su technologiniu peiliu. Organizaciniu požiūriu, kaip nurodyta ekspertizės akte, nelaimingą atsitikimą sąlygojo tai, jog įrenginių operatorė nebuvo instruktuota darbo vietoje apie tai, kaip saugiai dirbti su technologiniu peiliu, ir tai, kad jai nebuvo išduotos akis saugančios asmeninės apsaugos priemonės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iki įvykio bendrovės „R.“ plastmasių liejimo ceche 2007-11-15 ir 2008-11-24 buvo atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas (2 t., 16, 17, 18 b. l.). Rizikos vertinimo metu buvo tiriamas pavojus ir dėl galimybės darbo vietoje įsidurti, įsipjauti. Fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 08-738 duomenys ( 2 t., 30-31 b. l.), 2007-11-15 ir 2008-11-24 profesinės rizikos nustatymo kortelių duomenys (2 t., 23-25, 34-37 b. l. ) liudija, kad rizika dėl galimybės susižaloti peiliu darbo vietoje, kurioje vėliau ir įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo nustatyta ir ši rizika buvo įvertinta kaip priimtina. Iš I. J. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, jog kaltinamoji jokių prevencinių priemonių, susijusių su susižalojimo peiliu rizikos pašalinimu nesiėmė, nes ši rizika buvo priimtina ir įvykio metu bendrovėje galiojantys lokaliniai teisės aktai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, atitiko teisės aktų reikalavimus. Su šiais kaltinamosios teiginiais būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu ištyrus peilio naudojimo riziką įrengimų operatoriaus darbo vietoje apskritai jokios papildomos rizikos nebūtų nustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju rizika dėl galimybės susižeisti dirbant su peiliu, nors ir įvertinta kaip priimtina, bet vis dėl to buvo. Apie tai, kad peilis įrengimų operatoriaus darbe naudojamas kaip pagrindinis darbo įrankis, kaltinamoji neabejotinai turėjo žinoti ir suprasti, nes, kaip teisme parodė liudytojai R. I., T. T. ir Ž. Č., I. J. lankėsi gamybiniuose cechuose ir matė prie plastmasių liejimo mašinos darbuotojas, pjaustančias peiliu detales. Todėl, kaip atsakinga ir rūpestinga darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė, I. J. negalėjo į visas šias aplinkybes neatsižvelgti ir suvokdama, jog įrengimų operatoriaus darbo vietoje rizikos veiksnys, kuris gali kelti grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, egzistuoja, turėjo šią riziką tinkamai įvertinti ir pasirūpinti rizikos pašalinimu. Šią pareigą turėjo būtent I. J., nes būtent ji buvo atsakinga už prevencinių priemonių šalinant profesinę riziką įgyvendinimą, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (tarp jų – ir reikalavimų, susijusių su apsauga nuo rizikos veiksnių darbuotojo darbo vietoje) laikymosi kontrolę. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., Darbo kodekso 264 str. 1 d. I. J., kaip darbdavio įgaliotas asmuo, turėjo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, todėl, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d., vadovaudamasi to paties įstatymo 19 str. 2 ir 3 dalyse numatytais darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, įvertinusi riziką įrengimų operatoriaus darbo vietoje, privalėjo parengti darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) teisės aktus, taip pat, atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d. reikalavimą, privalėjo imtis priemonių, susijusių su darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Būdama atsakinga už asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarkos bendrovėje „R.“ kontrolę, I. J. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 13.1 papunkčio tvarka privalėjo užtikrinti, jog būtų sudaryta rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelė, kurioje turėjo būti numatytas pavojingas veiksnys (technologinio peilio mechaninis poveikis darbuotojų akims) įrengimų operatoriaus darbo vietoje. Pagal šią lentelę, kaip teisme paaiškino ekspertas T. D. ir kaip numatyta minėtuose Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatuose, turėjo būti sudarytas įrengimų operatoriams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašas, o šiame sąraše numatytos asmeninės apsaugos priemonės turėjo būti įtrauktos į konkrečių darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos korteles. Pareigą atlikti šiuos veiksmus turėjo I. J.. Kaltinamajai taip veikiant, būtų buvęs įgyvendintas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d. reikalavimas, jog asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. I. J., neįvertinusi pavojingo veiksnio įrengimų operatoriaus darbo vietoje, anksčiau išvardintų teisės aktų reikalavimų neįvykdė ir dėl to įvykio metu įrengimų operatoriaus darbo vietoje asmeninės apsaugos priemonės, saugančios akis nuo fizinių veiksnių poveikio (apsauginiai akiniai, skydeliai ar pan.), kai buvo rizika susižaloti akis dirbant su technologiniu peiliu, nebuvo naudojamos. Jeigu I. J. būtų tinkamai įvykdžiusi išdėstytų teisės aktų, kurių jai buvo privalu laikytis, reikalavimus, tai įvykio metu įrengimų operatoriaus darbo vietoje asmeninės apsaugos priemonės, saugančios akis nuo fizinių veiksnių poveikio, būtų naudojamos, ir nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Dėl to tarp konstatuotų I. J. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str., 19 str. 2 ir 3 d., 20 str. 2 d., 28 str. 2 d., Darbo kodekso 264 str. 1 d., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 13.1 papunkčio nuostatų pažeidimų ir kilusių padarinių – nesunkaus I. J. sveikatos sutrikdymo, kurį patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 53/11 (04), yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Viena iš saugą darbe užtikrinančių priemonių yra darbuotojų instruktavimas saugos darbe klausimais, kurį reglamentuoja teisės aktai, ir instrukcijose nurodytų reikalavimų laikymasis. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji I. J. ėjo įrengimų operatoriaus pareigas, tam tikrais darbų saugos ir sveikatos klausimais nukentėjusioji buvo instruktuota. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale (1 t., 90-99 b. l.), Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale (1 t., 109-123 b. l.) yra I. J. parašas, teisme liudytojas T. T. parodė, kad supažindino I. J. su 2007-06-28 patvirtinta Įrengimų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13 (1 t., 46-49 b. l.). Iki įvykio parengtoje ir bendrovėje taikytoje Įrengimų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 13, su kuria buvo supažindinta nukentėjusioji, nėra suformuluotų taisyklių, kaip saugiai dirbti technologiniu peiliu, o įvadinis instruktavimas, kurį bendrovėje atliko kaltinamoji I. J., buvo bendro pobūdžio taisyklių rinkinys, apie ką teisme nurodė ir nukentėjusioji I. J.. Darbdavys, būdamas stipresnioji darbo santykių pusė, turi užtikrinti, jog darbuotojas tiek teoriškai, tiek praktiškai žinotų, kaip saugiai dirbti su įrenginiu, kaip saugiai naudoti darbo įrankius. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 16 punkto 2 papunktyje yra numatyta, kad įmonėse rengiamose instrukcijose, be kitos informacijos, turi būti pateikiami reikalavimai ir konkretūs nurodymai (darbo metodai), informuojantys, kaip saugiai dirbti pavestą darbą, atlikti užduotį, naudoti darbo įrenginį.

Pareiga rengti ir pildyti bendrovės „R.“ dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, buvo kaltinamosios pareiga, todėl I. J., įvertinusi rizikos veiksnį įrengimų operatoriaus darbo vietoje, turėjo imtis priemonių, kad būtų pakeista arba papildyta 2007-06-28 Įrengimų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija, kurioje turėjo būti aiškiai suformuluota, kaip saugiai dirbti su technologiniu peiliu.

Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai I. J. prieš įvykį pamainos meistrė R. I. parodė, kaip reikia pjauti detalę, ir, kaip matyti iš liudytojos R. I. parodymų, ne tik parodė, bet ir įsitikino, kad I. J. pjauna detalę teisingai, t.y. traukia peilį nuo savęs. Liudytoja R. I. teisme taip pat parodė, kad detalė, su kuria dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas, I. J. nebuvo nauja, anksčiau su šia detale nukentėjusioji jau buvo dirbusi ir žinojo, kaip reikia pjauti, kaip laikyti peilį. Teismo nuomone, toks instruktavimas, kai instruktuojant yra praktiškai (realiai) pademonstruojama, kaip konkretus darbas turi būti atliktas, yra išsamus ir tinkamas, nes tokiu būdu instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip teisingai nurodytas darbas turi būti atliktas. Todėl, nors įvykio metu nukentėjusioji nebuvo teoriškai instruktuota, kaip saugiai dirbti su peiliu, nes įvykio metu galiojusioje instrukcijoje tokių rašytinių taisyklių nebuvo, tačiau ji žinojo praktiškai, kaip tą daryti. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad įvykio metu I. J. nebuvo tinkamai instruktuota. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas šalina iš kaltinimo I. J. inkriminuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6 punkto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 patvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 16 punkto ir 16 punkto 2 papunkčio reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju tarp šių I. J. inkriminuotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – nesunkaus I. J. sveikatos sutrikdymo – tiesioginio priežastinio ryšio nėra.

Tokiu būdu, yra nustatyta, kad I. J. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. I. J. veiką padarė dėl neatsargumo, jos neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu: I. J. nenumatė, kad dėl jos padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų gali atsirasti pavojingi padariniai – t. y. gali būti nesunkiai sužalotas žmogus, nors pagal teismo išanalizuotas veikos padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Ši I. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Skirdamas I. J. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. J. padarė neatsargų nusikaltimą, jos neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. I. J. anksčiau neteista (3 t., 4 b. l.), nusikaltimo padarymo metu buvo bausta administracine tvarka (3 t., 7-8 b. l.), tačiau nuosprendžio priėmimo metu nuobaudų galiojimas pasibaigęs, dirbanti, išnagrinėjus bylą jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą teisiamai I. J. BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Baudos dydis, įvertinus I. J. veikos sukeltus padarinius – dėl kaltinamosios neatsargaus veikimo darbų saugos ir sveikatos srityje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į tai, jog byloje nenustatyta nei I. J. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už neatsargų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „R.“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas, Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas ir Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas, paliktini UAB „R.“; peilis, paimtas apžiūrint įvykio vietą ir saugomas Šiaulių apskrities VPK (1 t., 31 b. l.), grąžintinas UAB „R.“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), ir skirti jai 45 MGL (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį ir 4 žurnalus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas, Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas ir Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas) palikti UAB „R.“.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.