Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nurodo neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teismui žinomas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S“ ir UAB „B“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis O. M. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad tai buvo šeštadienį, vidurdienį. Alkoholį vartojo šeštadienį, išgėrė 0,7 l degtinės, šeštadienį nebaigė ir liko dar sekmadieniui ir dar liko du buteliai po 2 l pilstomo alaus. Sekmadienį pasidarė kavos, nunešė ją į savo kambarį ir su sugyventine žiūrėjo televizorių, gėrė alų, kambarys buvo uždarytas. Kažkur apie 12 val. atėjo jo brolis ir jį sumušė, trenkė prie radiatoriaus, jam iš galvos bėgo kraujas, paėmė jo ir jo sugyventinės telefonus ir nubėgo. Nežino, kodėl brolis jį mušė. Nuėjo pas kaimynus ir pamatė, kad stovi M. D.. Nusileido žemyn ir paprašė, kad iškviestų policiją ir greitąją. Ji pamatė kraują ir iškvietė policiją. Tai buvo po 12 val. Jei būtų trenkęs mamai į galvą, tai ji ant grindų gulėtų, jis motinai su kumščiu netrenkė ir jei jis trenkė, tai kodėl jie neiškvietė policijos? Nežino, kodėl motina jį apkalba, ji nori, kad jis su sugyventine gyventų atskirai. Tuomet atvažiavo policija ir jį išvežė į areštinę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį apkaltino ir pasakė, kad jis negali gyventi pas motiną 2 mėnesius. Dėl alkoholio jį tikrino areštinėje, o 9 val. niekas netikrino ir nežinojo, kiek pas jį buvo promilių. Šiuo metu jis jau du mėnesius gyvena atskirai. Jo pajamos per mėnesį 800 Eur. Problemų su alkoholiu neturi.

3. Nukentėjusioji V. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tai buvo vakare, ji sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, kaltinamasis pradėjo reikalauti rakto, ji jo neturėjo, pasakė, kad atvažiavo A. M. ir jį paėmė. Kaltinamasis jai trenkė kumščiu į dešinės galvos viršutinę pusę, norėjo ir trečią kartą trenkti, bet ji išvengė, daugiau jis jos nemušė, ji pasakė, kad kvies policiją ir jis iš karto išėjo ir rėkavo, nepamena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jai trenkė delnu, nes kaltinamasis trenkė kumščiu. Tuomet ji nuėjo į kambarį atsigulti, kaltinamasis rėkė ir nedavė ramybės. Jis ne kartą ją mušė, tačiau policijos ji nekvietė. Kumščiu į galvą jis jai trenkė šeštadienį vakare. Ryte O. M. vėl atėjo pas ją į kambarį, reikalavo rakto ir vėl bandė jai suduoti, tačiau ji nusisuko ir išvengė smūgio. Po to ji nuėjo pas kaimynę, kur buvo jos kitas sūnus A. M., pasakė, kad ją O. M. sumušė, tuomet A. M. atsikėlė ir nubėgo, nežino, kas buvo toliau. Kai O. M. jai sudavė, tai galvą jai skauda iki šiol. Dabar ji jam atleido.

4. Iš 2021 m. liepos 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad paprašius V. M. visa, kas gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2021 m. liepos 25 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus O. M., būdamas neblaivus, priėjo prie jos, kai ji buvo lovoje, ir pradėjo iš jos reikalauti pinigų alkoholiui. Ji nedavė, dėl ko sūnus tapo agresyvus ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į galvą. Po smūgio ji iškart išbėgo iš buto ir skubiai nusileido į pirmąjį aukštą, pasislėpė pas kaimynę I. V. D.. Kaimynė iš karto paskambino policijai. Sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, policija buvo kviesta. Įvykio vietos apžiūros metu filmuota „Body1805“ kamera (1 t., b. l. 4-11).

5. Nukentėjusioji V. M., apklausta 2021 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 24 d. vakare ji savo kambaryje žiūrėjo televizorių, o atėjęs sūnus O. M. jai kumščiu trenkė du kartus į galvą, bandė ir trečią kartą, bet ji pasitraukė nuo smūgio, tada sūnus išėjo. Jai labai skaudėjo galvą, dar iki dabar skauda, ji verkė, O. M. pasakė, kad kvies policiją, jis išsigando ir išėjo. O. M. prašė A. M. kambario raktų, nes manė, kad tame kambaryje yra jo telefonas. Vėliau, pirmadienį, juos rado lauke, žolėje. 2021 m. liepos 25 d. ji buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos, sūnus O. M. vėl atėjo ir prašė A. M. kambario raktų, ji jam nedavė, tada jis vėl jai bandė trenkti – užsimojo, bet ji pasilenkė ir jis jai netrenkė. Ji labai išsigando ir pabėgo pas kaimynę I. V. D., pas ją buvo ir jos sūnus A. M.. Nuėjusi pas kaimynę papasakojo, kad ją sumušė O. M. (1 t., b. l. 26-28).

6. Liudytoja I. V. D., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo prieš kelis mėnesius, iš pradžių šeštadienį naktį, po to sekmadienį dieną. Viskas prasidėjo penktadienį, V. M. atėjo iš draugės ir skundėsi, kad O. M. ją skriaudžia, apspjaudė, stumdosi, kad jie tarpusavy mušasi, kad ji negali būti namuose ir kad specialiai išėjo pas draugę. Šeštadienį naktį kitas brolis grįžo iš (duomenys neskelbtini), pas juos buvo triukšmas, ji paskambino, kad jie truputėlį apsiramintų ir tas brolis atėjo pas ją, pusę nakties prasėdėjo, ten ir nakvojo. Ryte atėjo mama ir sakė, kad kaltinamasis ją apspjaudė, apstumdė ir per galvą davė ir blogai jaučiasi, ji davė jai vaistų. Tada A. M. nuėjo pas juos į viršų, po to atvažiavo policija. V. M. visada skundžiasi, kad jie tarpusavy su O. M. mušasi ir jis ją skriaudžia, anksčiau ji irgi skundėsi dėl smurto iš O. M. pusės, dėl kito sūnaus elgesio ji niekada nesiskundė. Ji (liudytoja) mano, kad O. M. alkoholį vartoja dažnai.

7. Liudytoja I. V. D., apklausta 2021 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 25 d. naktį ji girdėjo iš V. M. buto triukšmą, todėl paskambino A. M. ir pasikvietė jį pas save, nenorėjo, kad jie ten konfliktuotų. Jis atėjęs jai papasakojo, kad susipyko su O. M. ir liko pas ją nakvoti. Maždaug apie 12 val. pas ją į namus atėjo V. M. ir pasiskundė, kad ją sumušė O. M., kad du kartus su delnu davė jai į pakaušį, spjovė į veidą, sakė, kad jai skauda, vadino necenzūriniais žodžiais, labai garsiai rėkė. V. M. verkė, buvo labai išsigandusi. Ant V. M. sužalojimų nesimatė, tačiau tos pačios dienos vakare jai bėgo iš nosies kraujas, svaigo galva, pykino. Jai V. M. pasakojo, kad 2021 m. liepos 24 d. sūnus O. M. spjovė jai į veidą, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl to ji buvo išėjusi pasivaikščioti, laukė kol sūnus nusiramins ir užmigs (1 t., b. l. 44-46).

8. Liudytojas A. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepamena, kada tai buvo, iš užsienio grįžo 24 d. naktį. Grįžus namuose buvo betvarkė ir O. M. su L. vartojo alkoholį ir rėkė, užėjo pasakyti, kad tyliau. Grįžęs taip pat gal pusvalandį pakalbėjo su mama, ji papasakojo, kad O. M. kaip visada rėkia, geria ir jis nuėjo pas kaimynę I., ten ir miegojo, nežinojo, kada mama nuėjo miegoti, nes buvo išėjęs. Atsikėlė apie 9 val., jie rėkė, paskambino mama, kad jis ateitų, jis nuėjo į viršų. Atėjus pas mamą ji pasakė, kad O. M. sudaužė jai galvą, tada jis nuėjęs jam trenkė, po to atvažiavo policija. Motina sakė, kad jai buvo suduota du kartus ryte. Nežino, kaip mama jautėsi, kai O. M. ją sumušė. Anksčiau O. M. yra mušęs mamą du kartus, tačiau ji niekur nesikreipė.

9. Liudytojas V. K., apklaustas 2021 m. liepos 30 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 25 d. jis dirbo pagal patvirtintą grafiką su kolega M. K., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko kaimynė I. D., kuri pasakė, kad O. M. muša savo motiną V. M.. Pasikalbėjus su O. M., pastarasis tai neigė, tačiau jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Kai jie atvyko, V. M. buvo pas kaimynę I. D. bute, ant jos kūno sužalojimų jis nematė, tačiau ji verkė, buvo išsigandusi, ji jam papasakojo, kad O. M. ją mušė ir 2021 m. liepos 24 d. ir 2021 m. liepos 25 d. Nurodė kad 2021 m. liepos 25 d. tarp jos ir sūnaus O. M. kilo konfliktas, nes ji nedavė pinigų alkoholiui. Ji buvo savo kambaryje, į kurį atėjo sūnus O. M. ir trenkė jai vieną kartą kumščiu į galvą, tuomet ji išsigandusi pabėgo pas kaimynę. V. M. skundėsi, kad sūnus O. M. ją nuolat muša ir labai dažnai geria su savo sugyventine, ji sūnaus bijo (1 t., b. l. 49-51).

10. Liudytoja M. D., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti liepos mėnesį, šeštadienį, maždaug ryte. Susiruošė 10-11 val. su vaiku eiti į lauką ir girdėjo, kad ten kažkas vyksta, langas buvo atidarytas, girdėjosi, kad pas V. M. bute rėkia. Išėjus į lauką jos vaikas žaidė ir išbėgo kruvinas O. M., jis rėkė, po to išėjo jo brolis ir jie vienas ant kito rėkavo. Ji pasakė, kad visi apsiramintų ir iškvietė greitąją. Ten buvo riksmai, tarpusavio barniai, iki kol atvažiavo policija. I. jai pasakė, kad konfliktas buvo, nes O. M. trenkė motinai. To įvykio metu bendravo su močiute (nukentėjusiąja), ji verkė, sakė negali pakelti, kad prieš ją pakelia ranką. Jai (liudytojai) yra žinoma, kad anksčiau ten buvo smurtas.

11. Liudytoja M. D., apklausiama 2021 m. rugpjūčio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 25 d. ryte, apie 12 val. tiksliai neprisimena, ji buvo kieme, iš namo laiptinės išėjo O. M. rėkdamas, kad užmuš savo brolį A. M., priėjo prie jos ir paprašė iškviesti policiją. Ji matė, kad O. M. galva buvo kraujuota. Ji iš savo telefono iškvietė pagalbą. Vėliau į lauką buvo išėjęs A. M., jis ginčijosi su O. M., iš jų ginčo suprato, kad O. M. tikriausiai sumušė motiną, todėl A. M. sumušė O. M.. Vėliau V. M. pasakė, kad A O. M. ryte ją užsipuolė ir trenkė jai į galvą (1 t., b. l. 54‑56).

12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1904/2021 (01) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad tyrimo metu V. M. paaiškino, jog įvykis buvo iš 2021 m. liepos 24 d. į 2021 m. liepos 25 d., sūnus O. M., jai sėdinčiai du kartus kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę. Padaryta išvada, kad V. M. po įvykio iš 2021 m. liepos 24 d. į 2021 m. liepos 25 d. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo atsakinėti į užduodamus klausimus (1 t., b. l. 36, 39-41).

13. Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų, kurie sutampa su vaizdo įrašais, matyti, kad buvo apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai. Įraše „2021_0725_123122_010“ užfiksuota, kaip pareigūnas kalbasi su V. M.. Ji nurodo, kad sūnus O. M. vakar (2021 m. liepos 24 d.) mušė ją per galvą, trenkė, šiandien (2021 m. liepos 25 d.) spjaudėsi į ją, visokiais žodžiais vadino. O. M. pareigūnui nurodo, kad motinos nemušė. Kaimynė I. D. pasakoja, kad šitai močiutei (V. M.) yra labai blogai, jis (O. M.) ją mušė. Ant V. M. galvos ir veido įrašo metu nematyti sužalojimų, tačiau ji susijaudinusi, susinervinusi. Vaizdo įraše „2021_0725_123623_011“ matyti, kaip pareigūnas kalbasi su V. M., užduoda jai klausimus. V. M. nurodo, kad ją mušą sūnus, kuris dabar kraujuoja (O. M.), jis mušė ją rankomis, delnais, nurodo, kad mušė per galvą (rodo dešiniąją galvos pusę), nurodo, kad skaudėjo. Vaizdo įraše „2021_0725_124122_012“ matyt, kaip greitosios pagalbos darbuotojas kalba su V. M.. Pastaroji nurodo, kad jai skauda galvą, ji sėdėjo, jis priėjo ir mušė, vakar (2021 m. liepos 24 d.) dukart ir šiandien (2021 m. liepos 25 d.) vieną kartą (1 t., b. l. 62-69, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

15. Teismas laiko pasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes, kad kaltinamasis O. M. kaltinime nurodytoje vietoje vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo motinai V. M. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

16. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę neigė, parodė, jog jis prieš motiną nesmurtavo, neigė iš vis buvus kažkokį įvykį ir nežino apie ką yra kalbama.

17. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, nes jie prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Pirmiausia tokią kaltinamojo versiją paneigia nukentėjusiosios parodymai, kurie dėl smurto panaudojimo esminėse kaltinimo aplinkybėse buvo nuoseklūs viso tyrimo metu. Iš ne vienkartinių V. M. apklausų matyti, kad ji nurodydama laiką, kai jai buvo suduota, smūgių kiekį, painiojasi. Tačiau, tai nereiškia, kad jos parodymais teismas negali vadovautis, nes, tiek bendraujant su ja teisiamojo posėdžio metu, tiek žiūrint vaizdo įrašus, matyti, kad jis labai jaudinasi, yra garbaus amžiaus, o tai gali turėti įtakos tiksliam aplinkybių atgaminimui. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ji, kaip minėta, visad tvirtino, kad jai sūnus sudavė, taip pat, kad ji kelių smūgių išvengė, bei, kad sūnus ją apspjaudė. Buvus konfliktą V. M. namuose, patvirtino teisme paklausta nešališka liudytoja, kaimynė I. V. D.. Todėl teismas pripažįsta nukentėjusiosios parodymus įrodymai ir jais vadovaujasi. Nukentėjusioji pirmą kartą paaiškinimus davė 2021 m. liepos 25 d., kuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pirmasis jos pokalbis užfiksuotas pareigūnų „Body“ kamera, kurioje matyti ir girdėti kaip ji nurodo, kad sūnus vakar jai trenkė per galvą, mušė rankomis, ji jaučia skausmą iki šiol, nurodė, kad jai sudavė į dešinę galvos pusę, sūnus jai trenkė rankomis, tiesiog delnais (1 t., b. l. 64-65). Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuris buvo surašytas tą pačią dieną po vaizdo įraše užfiksuoto nukentėjusiosios pokalbio su pareigūnu, taip pat nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tačiau jau nurodoma, kad jis tai padarė kumščiu (1 t., b. l. 5), analogiškas aplinkybes ji nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu po 4 dienų po šio pareiškimo, t. y. kad kaltinamasis jai trenkė į galvą kumščiu (1 t., b. l. 26-28). Apklausiama teisme V. M. taip pat teigė, kad kaltinamasis jai trenkė kumščiu, o apžiūrėjus vaizdo įrašus iš „Body“ kameros ir paklausus, kaip kaltinamasis jai trenkė, patikslino, kad O. M. jai tikrai sudavė kumščiu, gal pareigūnams pasakė, kad delnu, bet mušė kumščiu.

18. Pažymėtina, kad nors daugiau niekas iš apklaustų liudytojų nematė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, tačiau teismas neabejoja šiais V. M. parodymais, kadangi šias aplinkybes kitą dieną po įvykio ji nurodė kaimynei I. V. D., kuri apklausiama teisme nurodė, kad viskas prasidėjo dar penktadienį vakare, šeštadienį naktį grįžo kitas nukentėjusiosios sūnus, dėl konflikto namie su broliu, jis buvo pas ją, ryte atėjo nukentėjusioji ir papasakojo, kad kaltinamasis davė jai per galvą ir ji blogai jaučiasi. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad jis grįžo 24 d. naktį, o kitą dieną ryte motina jam pasakė, kad O. M. sudaužė jai galvą. Liudytoja M. D. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis ir A. M. rėkė vienas ant kito, I. jai pasakė, kad buvo konfliktas, nes O. M. trenkė motinai. To įvykio metu ji bendravo su močiute (nukentėjusiąja), ji verkė, sakė negali pakelti, kad prieš ją pakelia ranką. Be to tiek liudytoja I. V. D., tiek M. D., taip pat į iškvietimą atvykęs pareigūnas V. K., dėl šio įvykio aplinkybių buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir jie visi davė iš esmės analogiškus parodymus, kad O. M. smurtavo prieš motiną V. M.. Taigi šių liudytojų parodymai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad O. M. iš ties smurtavo prieš mamą. Aptartos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, kad jis prieš savo motiną V. M. nesmurtavo. Teismo vidinį įsitikinimą, kad O. M. nagrinėjimo įvykio metu sudavė jai kumščiu į galvą, sustiprina ir tai, jog tiek pati nukentėjusioji, tiek ir visi kiti byloje apklausti liudytojai nuosekliai teigia, kad O. M. nuolat smurtauja prieš savo motiną.

19. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad V. M. po kaltinamojo suduoto smūgio pajuto skausmą, kadangi tai ji nuosekliai teigė nuo įvykių pradžios, apklausti pirmiau nurodyti liudytojai, taip pat nurodė, kad V. M. skundėsi, kad po O. M. suduoto smūgio, jai skaudėjo galvą.

20. Tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime netiksliai nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data. Matyti, kad pareigūnai buvo iškviesti 2021 m. liepos 25 d. dėl kito įvykio, tačiau jiems atvykus nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė vakar, t. y. 2021 m. liepos 24 d., tai nurodyta ir pareigūno V. K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole (1 t., b. l. 49-51, 62-69, kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), apklausiama teisme nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė į galvą šeštadienį vakare (2021 m. liepos 24 d.), analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei nuvykusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kaip minėta, kaltinamasis iš vis neigia tokį įvyki buvus, o kiti liudytojai nematė, kuomet O. M. sudavė nukentėjusiajai, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir susiejus juos į vieningą visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis O. M. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į galvą ne 2021 m. liepos 25 d. apie 9 val., o 2021 m. liepos 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo laiku.

21. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad O. M. girtumas 2021 m. liepos 24 d. nebuvo tikrintas ir nėra neginčytinų duomenų, ar jis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar ne, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, t. y. kad jam buvo nustatytas 3,11 promilių girtumo laipsnis.

22. Nukentėjusiosios parodymai dėl smūgio sudavimo aplinkybių, sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

23. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, todėl teismas konstatuota, kad jis tyčia 2021 m. liepos 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė savo šeimos nariui – motinai V. M. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

24. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

25. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

26. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

27. Kaltinamasis O. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš šeimos narį – savo motiną, nukentėjusiajai smurtinio pobūdžio veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 186-187), per paskutinius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, visus kartus už važiavimą autobusu be bilieto, baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (1 t., b. l. 125‑128), anksčiau neteistas, tačiau 2014 m. jo atžvilgiu susitaikius su nukentėjusiuoju buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 123-124), valstybinis kaltintojas duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nesurinko.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad kaltinamasis iš esmės nėra charakterizuojamas neigiamai ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, tikėtina, kad ši jo nusikalstama veika susijusi su itin įtemptais jo santykiais su motina, taip pat su nesaikingu alkoholio vartojimu, kadangi nors nusikalstamos veikos padarymo metu jo girtumas ir nebuvo tikrintas, tačiau, pasak liudytojos I. V. D., viskas prasidėjo dar penktadienį vakare, o kitą dieną po įvykio, dienos metu (14.04 val.), kaltinamam asmeniui buvo nustatytas net 3,11 promilių girtumas (1 t., b. l. 88), be to, tiek nukentėjusioji, tiek visi byloje apklausti liudytojai nurodo, kad kaltinamasis daug geria, alkoholį vartoja nuolat. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su prokuroru, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkio – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, kartu nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose, 5 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus ir draudimus: per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (arba tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu; bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat prašė skirti kaltinamajam įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba dvejose darbovietėse, teismo įsitikinimu šis įpareigojimas būtų perteklinis, be to esant poreikiui, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismas visuomet gali papildomai paskirti reikiamą įpareigojimą ar baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės su nustatytais įpareigojimais ir draudimais bus pakankamos nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, darys teigiamą, prevencinę įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę įvertinti savo elgesį ir taisytis.

V. Kiti klausimai

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 25 d. 13.15 val. iki 2021 m. liepos 27 d. 12.31 val. (1 t., b. l. 90‑93). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

30. Kaltinamajam O. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. M. (1 t., b. l. 109-112, 174-175) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113-115), paliktinos iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintinos.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 1 ir 4 punktais, O. M. paskirti šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (arba tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu;

4) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti O. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 25 d. 13.15 val. iki 2021 m. liepos 27 d. 12.31 val. (dvi dienos) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. M. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.