- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-658-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04161-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- M. J., A. J.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir M. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 331, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu patenkino pareiškimą: pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 331, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pagal tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų: sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. J. (1 punktas); M. J. nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės moka po 70 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui, išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių sūnų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina A. J. (2 punktas); A. J. ir M. J. kartu rūpinasi nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja nepilnamečių sūnų auklėjime (3 punktas).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. J. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priteistą išlaikymą sūnums sumažinant iki 45 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra finansiškai per sunku teikti priteistą išlaikymą vaikams, kadangi jis sumoka pareiškėjai priteistą išlaikymą, moka už vaikų darželį apie 50 Eur/mėn. ir dar dvi savaites visiškai išlaiko sūnus. Pareiškėjas nurodo, kad susiklostė tokia pareiškėjų bendravimo su vaikais tvarka, kad vidutiniškai pusę mėnesio vaikai gyvena pas tėvą ir tuo metu yra jo visiškai išlaikomi. Pareiškėjai dirba toje pačioje darbovietėje, darbas pamaininis – po dvi dienas iš eilės, po to dvi dienos laisvos. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis yra 470 Eur/mėn., iš kurio jis moka vaikams priteistą išlaikymą po 70 Eur/mėn., ir pareiškėjos darbo metu prižiūri bei visiškai išlaiko nepilnamečius sūnus. Taip pat pareiškėjas moka įmokas už vaikų darželį, nes priešingu atveju pareiškėja neleistų sūnų į darželį, teigdama, kad tai daryti nėra būtina, nors vaikai privalo pasiruošti mokyklai, lankydami parengiamąją darželio grupę. Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi susitarė dėl vaikų priežiūros tvarkos, kuomet vienam iš pareiškėjų dirbant, vaikai yra prižiūrimi kito pareiškėjo. Dėl nurodytų priežasčių priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 45 Eur/mėn. kiekvienam vaikui (atimant 1/2 dalį vaikų darželio mokesčio).
Atsiliepimas
Pareiškėja A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas priimtas bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, teismo sprendimu patvirtinta sutartis tarp pareiškėjų dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, todėl pareiškėjo prašymas iš dalies pakeisti teismo sprendimą teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės reiškia ne nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, o prašymą pakeisti tam tikras sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas. Pareiškėjai nesutinkant, kad būtų keičiamas teismo sprendimas, o kartu ir sutarties sąlyga dėl šalių laisva valia susitarto išlaikymo dydžio, byloje tarp pareiškėjų kyla ginčas. Be to, pareiškėja nesutinka, kad būtų sumažintas pareiškėjo mokėtinas išlaikymo vaikams dydis, nes tokiu būdu būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai gauti bent minimalų, būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, kadangi 70 Eur kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo dydis ir taip yra mažas. Pareiškėjo pateikta rugpjūčio 8 d. sutartis dėl vaikų priežiūros pasidalijimo nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kadangi šalys jau tuo metu ja nesivadovavo, nes tokia bendravimo su vaikais tvarka neatitiko vaikų interesų. Susitarimo tarp šalių dėl vaikų bendravimo tvarkos nebuvimą patvirtina ir tai, kad teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo numatytas toks bendravimo su vaikais grafikas, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Tai reiškia, kad vaikai gyvena ir didžiąją dalį laiko praleidžia su motina, o su tėvu matosi ir bendrauja mažesnę laiko dalį. Be to, faktas, kad vaikai periodiškai bendrauja su pareiškėju, kuris vaikais tuo metu rūpinasi, nesudarytų pagrindo tėvui, su kuriuo nenustatyta vaikų gyvenamoji vieta, neteikti išlaikymo už tą laikotarpį, kuomet vaikai būna su skyrium gyvenančiu tėvu, nes vaikai, būdami su tėvu, yra aprūpinami tik maistu, o visos kitos išlaidos (rūbams, sveikatos priežiūrai, būsto išlaikymui ir pan.) tenka motinai. Pareiškėjas vengia pilnai mokėti išlaikymą, dėl kurio šalys susitarė. Pareiškėjo gaunamos nedidelės pajamos neturi būti priežastis mokėti itin mažą išlaikymą vaikams, nes pareiškėjas yra darbingas, jaunas vyras, neturintis kitų išlaikytinių, galintis ir privalantis uždirbti tiek, kad kartu su pareiškėja galėtų teikti vaikams bent minimalų būtinąjį išlaikymą. Pareiškėjas, nepasitaręs su pareiškėja, savo iniciatyva pradėjo vesti vaikus į darželį, pats prisiėmė įsipareigojimus mokėti už vaikų darželį. Vaikai itin dažnai serga peršalimo ligomis, todėl dažniau būna namuose nei darželyje. Be to, vaikai turi galimybę būti namuose, nes juos gali prižiūrėti pareiškėjos motina, o dėl jų mažo amžiaus pasiruošimas mokyklai lankant darželį kol kas nėra aktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, kuriais grindžia apeliacinį skundą. Pareiškėja su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat teikia papildomus naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), be to, apeliacinis skundas buvo išsiųstas pareiškėjai, o atsiliepimas į apeliacinį skundą – apelianto atstovei, apeliacinis teismas priima pareiškėjų naujai pateiktus įrodymus.
Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 331, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu prašymą tenkino – nutraukė santuoką ir patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte šalys numatė, kad M. J. vaikų išlaikymui teiks po 70 Eur. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteistą išlaikymo sumą sumažinti iki 45 Eur. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad jis moka už darželį, dvi savaites vaikai būna pas jį jo pilnai išlaikomi. Mokėti priteistą išlaikymą jam yra finansiškai per sunku, nes jo atlyginimas 470 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu nesutinka, pastebi, kad apeliaciniame skunde kelti naujų reikalavimų negalima. Iš apeliacinio skundo spręstina, kad apeliantas neneigia, jog būtent tokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo šalių bendru sutarimu sudaryta, suderinta ir pateikta teismui tvirtinti. Apelianto formuluojamas apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės reiškia ne nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, o prašymą pakeisti tam tikras sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas.
Pažymėtina, kad dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinta šalių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apie tai nurodyta nutarties 7 punkte. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį, galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius, susitarė dėl jų išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.
Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes šalys sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvertino savo galimybes, vaikų poreikius. Apelianto teigimu, jam finansiškai sunku mokėti priteistą išlaikymą, jo atlyginimas 470 Eur. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Apeliantas nenurodo, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių laisva valia sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė jo turtinė padėtis. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Apeliantas yra jaunas, darbingas vyras, neturintis kitų išlaikytinių, todėl privalo imtis priemonių, kad uždirbtų tiek, jog galėtų teikti vaikams bent minimalų būtinąjį išlaikymą.
Apelianto teigimu, jis moka 50 Eur už vaikų darželį, todėl būtent šia suma turi būti sumažinamas priteistas išlaikymas. Kaip galima spręsti tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš atsiliepimo į jį, sprendimą vaikus vesti į darželį priėmė pats apeliantas.
Priteisto išlaikymo nėra pagrindo mažinti ir dėl to, kad vaikai tam tikrą laiką būna pas tėvą, jis juos išlaiko. Sutiktina su pareiškėja, kad nėra pagrindo tėvui, su kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nenustatyta, neteikti išlaikymo už tą laikotarpį, kuomet vaikai būna su skyrium gyvenančiu tėvu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 380 Eur (2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 644). Nagrinėjamu atveju šalių sutartas išlaikymas po 70 Eur. Todėl net ir įvertinus tai, kad vaikai pora savaičių būna su tėvu, tėvas moka už vaikų darželį, tai sudarytų tik pusę orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 190 Eur dydžio kriterijaus (190/2).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.