- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- I3-1286-428/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01012-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Č. P., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Agnei Pliupelei, Laurai Kairienei, Laurai Narkevičiūtei ir Linui Urbai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir Č. P. skundus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu, o pareiškėja Č. P. – su patikslintu skundu. Abu pareiškėjai tapačiai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2025 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1PV-4-(1.2 E.) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams (viešojo transporto terminalui įrengti) procedūros pradžios“ (toliau – skundžiamas įsakymas). Be to, pareiškėja Č. P. savo patikslintu skundu papildomai prašė įvertinti skundžiamo įsakymo teisėtumą, pagrįstumą, teisingumą bei jo atitiktį galiojantiems įstatymams ir administracinio proceso reikalavimams.
Pareiškėjas D. Š. skunde ir pareiškėja Č. P. patikslintame skunde, taip pat pareiškėjos Č. P. atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė iš esmės panašius argumentus, prašydami tenkinti skundą ir patikslintą skundą bei panaikinti skundžiamą įsakymą.
Teigė, kad NŽT direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, 2025 m. vasario 4 d. priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo pradėta žemės sklypų ir juose esančių pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų statiniuose paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pareiškėjų vertinimu, ši procedūra ir pats administracinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.100 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) nuostatų bei bendrųjų viešojo administravimo principų.
Akcentavo, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra išimtinė priemonė, taikytina tik tada, kai konkretus visuomenės poreikis negali būti patenkintas kitomis, mažiau nuosavybės teises ribojančiomis priemonėmis. Jų teigimu, skundžiamame įsakyme nėra pateikta pakankamų ir aiškių motyvų, pagrindžiančių, kodėl būtent (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys sklypai ir statiniai yra būtini viešojo transporto terminalui įrengti, taip pat neatskleista, kodėl nebuvo įvertintos ar pasirinktos kitos galimos alternatyvos.
Taip pat pareiškėjai nurodė, kad skundžiamame įsakyme formaliai remiamasi teritorijų planavimo dokumentais ir savivaldybės sprendimais, tačiau neatskleidžiamas konkretus ir aiškiai apibrėžtas visuomenės interesas, kuris pateisintų nuosavybės paėmimą bei nusvertų pareiškėjų nuosavybės teises. Dėl šių priežasčių, pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas yra nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas ir prieštaraujantis konstitucinei nuosavybės apsaugai, todėl turi būti panaikintas.
Nurodė, kad Konstitucijos 23 straipsnyje ir Civilinio kodekso 4.100 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog nuosavybė gali būti paimama tik išimtiniais atvejais, tik įstatymų nustatyta tvarka ir tik tada, kai egzistuoja konkretus, aiškiai pagrįstas ir neišvengiamas viešasis interesas. Tačiau ginčijamame įsakyme neatskleidžiama, kodėl viešojo transporto terminalo įrengimas būtent šiuose sklypuose yra laikytinas išimtiniu atveju, kodėl konkrečiai ši nuosavybė yra būtina ir kodėl numatytų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pats faktas, kad planuojama autobusų stoties pertvarka, negali savaime būti laikomas pakankamu pagrindu privačiai nuosavybei nusavinti, ypač kai nėra pateikta duomenų apie esamos infrastruktūros nepakankamumą ar nepajėgumą tenkinti viešuosius poreikius.