Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Antstolė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų prašymu dėl turto dalies nustatymo sutinka ir prašo jį tenkinti. Taip prašė nustačius, kad skolininko dalis areštuotose transporto priemonėse sudaro ½ dalį, suteikti leidimą antstolei realizuoti visas transporto priemones (kartu su sutuoktinei priklausančia turto dalimi), ½ dalį gautų lėšų grąžinant skolininko sutuoktinei, o likusią dalį panaudojant skolininko įsiskolinimams dengti.

3. Suinteresuoti asmenys R. R. ir E. S. R. atsiliepimu prašė sustabdyti civilinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinius procesinius sprendimus dėl nuteistojo R. R. gynėjo ir prokuroro bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B., J. B. bei J. V. paduotų kasacinių skundų arba, kai įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurios proceso Nr. 1-12-1-02055-2014-4, po R. R. ir prokuroro bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinių skundų išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nepagristai nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu jam ir jo sutuoktinei.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoti asmenys R. R. ir E. S. R. nurodo, kad ginčijama nutartis neteisėta ir nepagrįsta dalyje, kuria atsisakyta patenkinti jų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, o nesustabdžius šios civilinės bylos, dalyje, kuria išaiškinta, kad realizavus transporto priemones – automobilius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubischi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. R. turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusės šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko įsiskolinimui dengti. Paaiškino, kad antstolė vykdo 70 925, 33 Eur skolos išieškojimą iš skolininko išieškotojams pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-152-1011/2018. Ši skola seka iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-17-497/2019 (teisminio proceso Nr. 1-12-1-02055-2014-4), kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir iš jo buvo priteista: A. B. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 257,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 752,20 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti; J. B. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 4 163,21 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 752,20 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Akcentavo, kad jo gynėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė kasacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-17-497/2019 jo atžvilgiu panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1- 152-1011/2018, kuriuo jis buvo išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Kasaciniu skundu apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-17-497/2019 apskųstas ir dalyje dėl civilinių ieškinių patenkinimo, tame tarpe ir dėl to, kad buvo nepagrįstai patenkinti A. B. ir J. B. ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos jiems atlyginimo ir jų patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo. Šis kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos buvo priimtas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi. Taip pat kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-17-497/2019 padavė ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nerijus Puškorius bei nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. B. ir J. B. bei J. V.. Nurodė, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėjo, kad ginčijamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog suinteresuotų asmenų kasacinis skundas neva civilinėje byloje (nors iš tikrųjų kasacinis skundas paduotas baudžiamojoje byloje) ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-9493-1099/2020 nėra besąlygiškai susijusios ir nėra kliūčių jas išnagrinėti atskirai viena nuo kitos, nes visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti šioje civilinėje byloje. Be to, nepagrįstai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą pagal BPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, sprendžiamas klausimas tik dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o ne dėl vykdymo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nors iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai išsprendė vykdymo klausimus. Nesustabdžius civilinės bylos Nr. e2VP-9493-1099/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-497/201 nuteistojo R. R. atžvilgiu galimo panaikinimo, kasacinės instancijos teismui priėmus nutartis, numatytas BPK 382 straipsnio 2, 4 ar 5 punktuose, atveju, nuteistasis R. R. ir jo sutuoktinė E. S. R. dėl R. R. bei E. S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu priklausančio viso jų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sąskaitų bankuose ilgalaikio arešto, dėl kitų tolesnių vykdomųjų veiksmų vykdymo, dėl galimai ateityje jau realizuotos dalies jų turto ir iš dalies jau išieškotų sumų, dėl patirtų vykdymo išlaidų ir išlaidų jų teisiniam atstovavimui jau būtų patyrę didelius nepagrįstus ir iš dalies negrįžtamus materialinius (turtinius) nuostolius. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai neinformavo jų apie antstolės teismui pateiktą atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma ne tik tenkinti pareiškėjų prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, bet papildomai buvo pateiktas antstolės jiems iki ginčijamos nutarties nuorašo gavimo nežinomas prašymas, t. y. suteikti leidimą antstolei realizuoti visas transporto priemones, ½ gautų lėšų grąžinant skolininko sutuoktinei E. S. R., o likusią dalį panaudojant R. R. įsiskolinimams dengti. CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Ši taisyklė išimčių nenumato, t. y. nenumato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į kitam sutuoktiniui (ne skolininkui) priklausančią turto dalį. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimą, bet neteisėtai išsprendė ir turto – automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubischi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą, dėl kurio nebuvo pateikę prašymo pareiškėjai ir apie kurio nagrinėjimą teisme nebuvo informuoti suinteresuoti asmenys R. R. ir E. S. R. Akcentavo, kad nors antstolė prašė teismo leisti realizuoti abu automobilius, kartu su skolininko sutuoktinei priklausančiomis šio turto dalimis, teismas pateikė išaiškinimą dėl galimo kompensavimo skolininko sutuoktinei būdo ir dydžio, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė tiesioginio leidimo antstolei realizuoti abu automobilius, kartu su skolininko sutuoktinei priklausančiomis šio turto dalimis. Nors teismas pateikė išaiškinimą dėl galimo kompensavimo skolininko sutuoktinei būdo ir dydžio, tačiau priverstinis abiejų automobilių realizavimas ir kompensacijos dydžio skolininko sutuoktinei nustatymas nėra tinkamiausias ir vienintelis būdas išieškoti lėšas iš skolininko. Kadangi yra areštuoti du automobiliai, kurių bendra rinkos vertė yra 11 500 Eur, tokio turto atidalinimas, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, yra įmanomas, nes realizavus vieną iš automobilių – brangesnį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6 500 Eur, galimai būtų gauta suma artima skolininko sutuoktinei priklausančiai abiejų automobilių rinkos vertės, todėl vykdant išieškojimą nebūtina realizuoti abu automobilius, nepagrįstai atėmus galimybę abiems sutuoktiniams ateityje naudotis bent viena iš turimų dviejų transporto priemonių, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, gyvenantys Vilniuje, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o skolininkas R. R., kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), ūkininkauja areštuotose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), todėl abiems sutuoktiniams ten nuvykti reikalinga transporto priemonė. Nelogiška, kad abu automobiliai būtų realizuoti priverstine tvarka, skolininko sutuoktinei būtų išmokėta ne mažiau kaip pusės šių abiejų transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o po to sutuoktiniai už tas lėšas turėtų pirktų kitą automobilį.

8. Pareiškėjai atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai nurodo, kad ginčijama nutartis suinteresuotiems asmenims jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. suinteresuotiems asmenims nėra nustatomos jokios pareigos ir / ar teisės. Kitaip tariant, ginčijama nutartimi buvo tik nustatytos suinteresuotojo asmens R. R. turto realiosios dalys, tačiau priešingai nei teigia suinteresuoti asmenys, pirmosios instancijos teismas niekaip neįpareigojo nei suinteresuotų asmenų, nei antstolės realizuoti nurodyto turto. Taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Tai reiškia, kad nuosprendis, kuriuo suinteresuotas asmuo R. R. yra pripažintas kaltu ir iš jo priteista turtinė bei neturtinė žala pareiškėjams yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje yra paduoti kasaciniai skundai. Tai niekaip nėra nei teisiškai, nei faktiškai susiję su ginčijama nutartimi. Iš suinteresuotų asmenų pateikto atskirojo skundo akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys šiuo atveju ginčija ne nutarties teisėtumą, bet antstolių veiksmus dėl pradėto vykdymo proceso. Atkreipė dėmesį, kad antstoliai vykdymo veiksmus pradėjo teisėtai pagal jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojo byloje Nr. 1A-17-497/2019 ir jo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-152-1011/2018.

9. Antstolė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas teisę realizuoti visas transporto priemones tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti bei nustatė teisingą atlyginimą už skolininko sutuoktinei tenkančią nuosavybės dalį.