Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-25 · Civilinė byla Nr. e2S-1976-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
e2S-1976-657/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11854-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
P. K.
Advokatai
Marius Žėba
Civilinė byla Nr. e2S-1976-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11854-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. atstovaujamo advokato Mariaus Žėbos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18645-950/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Stenteksa“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Inovestus“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 10 678,48 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo P. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad šalių ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės BUAB „Stenteksa“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui P. K. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar esant nepakankamai – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, dalį, pareikšto reikalavimo sumai – 10 678,48 Eur, uždraudžiant atsakovui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, paliekant jam teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir jais naudotis bei uždraudžiant atsakovui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore.Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma – 10 678,48 Eur yra pakankamai didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, siekdamas išvengti galimo atsiskaitymo su ieškove, gali bandyti turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, kas galimai apsunkintų vėliau priimto teismo sprendimo realų ir savalaikį įvykdymą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Respublikos teismuose atsakovo P. K. atžvilgiu yra iškeltos net kelios civilinės bylos dėl įvairaus dydžio piniginių sumų priteisimo. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kas sustiprina išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo patenkinimo atveju kyla grėsmė, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas P. K., atstovaujamas advokato Mariaus Žėbos, prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu taikė nepagrįstai, jų taikymas šioje byloje neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Teismas be pagrindo pripažino, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, nes atsakovas valdo 4 nekilnojamojo turto objektus, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras pažymėjimus sudaro 689 181,00 Eur. Reali jų vertė galėtų sudaryti apytiksliai 950 000,00 Eur. Atsakovo mėnesinės pajamos vien iš nekilnojamojo turto objektų nuomos – 3 320,00 Eur. Atsakovas neturi jokių įsiskolinimų bankui ar kitiems asmenims, todėl neturi jokių įsipareigojimų. Nėra įvertintos turimos transporto priemonės, vertybiniai popieriai, meno dirbiniai, sukauptos piniginės lėšos. Ieškiniu prašoma priteisti suma yra mažesnė nei atsakovo gaunamos ketverių mėnesių nuomos (pasyviosios) pajamos. Prašoma priteisti suma atsakovui nėra reikšminga, objektyviai negalėtų padaryti įtakos jo turtinei padėčiai ir neiškiltų sunkumų vykdant atitinkamą teismo sprendimą. Logiškai negali būti grindžiama ir nėra įtikinama grėsmė, kad asmuo bandytų slėpti 950 000,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, dėl apytikriai 10 000,00 Eur galimo nuostolio. Ieškovė tokio pobūdžio įrodymų nepateikė. Atsakovo atžvilgiu pateiktas ieškinys, tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra spaudimas ir bauginimo priemonės. Kas liečia teismo minėtas kitas bylas, tai civilinėje byloje Nr. 2-1719-592/2017, kurios esmė yra analogiška šiai bylai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė bankroto administratoriaus ieškinį P. K.. Be to, minimoje byloje, 2016 m. spalio 13 d. nutartimi teismas pats panaikino savo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Buvo padaryta išvada, kad įvertinus atsakovo turtinę padėtį, realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, Panaudos sutartis, Nuomos sutartis, įmonės registravimo pažymėjimą bei steigimo aktą, steigėjo sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Stenteksa“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Inovestus“, prašo dėl atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas nagrinėjo atsakovui nepranešęs, todėl spręstina, kad apelianto su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, pripažinęs, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės ir reiškiamų reikalavimų dydžio reikšmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kiekvienu atveju vertinama pagal konkrečią faktinę situaciją.Iš apelianto pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad atsakovui P. K. su sutuoktine nuosavybės teise priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 689 181,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 16 d. duomenimis minėtuose išrašuose nurodytų nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra pasikeitę. Duomenų, kad šiems objektams būtų įregistruota hipoteka ar kad jie būtų areštuoti kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų įmonės steigimo dokumentų atsakovui P. K., kaip 100 proc. akcijų turinčiam akcininkui, priklauso sėkmingai veikianti įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė vien iš atsakovo Panaudos sutarčių pagrindu jai perduotų neatlygintinai naudotis patalpų nuomos gauna daugiau nei 3 000,00 Eur kasmėnesines pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui pateikus duomenis apie savo gerą ir stabilią finansinę padėtį, grėsmė, jog ieškovei galimai palankus teismo sprendimas dėl reikalavimo sumos dydžio gali būti neįvykdytas, neegzistuoja.Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-407/2016). Vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, iš bylos medžiagos matyti priešingos aplinkybės – pačios ieškovės atstovas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-18645-950/2017 teikė prašymus atidėti parengiamuosius teismo posėdžius, nurodydamas, kad atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir šalys veda derybas. Pastarosios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinos, kaip rodančios atsakovo geranoriškumą, ir dar labiau mažina tikimybę, kad atsakovas gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.Pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog, nors sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1867/2017), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį P. K. atmetė (CPK 179 str. 3 d.). Šioje byloje 2016 m. spalio 13 d. nutartimi teismas pasinaikino savo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad įvertinus atsakovo turtinę padėtį realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Liteko duomenimis, be aukščiau minėtų, kitų civilinių bylų Lietuvos teismuose atsakovo atžvilgiu nėra iškelta.Svarbu paminėti ir tai, kad atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pati ieškovė dėl atskirojo skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė netinkamai, jų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties , todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Stenteksa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Inovestus“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė