Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64-1 straipsniu, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D., 2018 m. kovo 24 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. T-A 3052/2018(01) kraujyje nustatyta 1,96 proc. (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

VšĮ „Emrekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „F. M.“, įvedus techninius duomenis, metus, vidutinė kaina 260 eurų. (28 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (117 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis P. D. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė, esant galimybei jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti 60 MGL (3000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., 68 str., 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, iš P. D. išieškant konfiskuotino turto – automobilio, kurį jis vairavo („F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 260 eurų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

P. D. teistas, teistumas neišnykęs (48-50, 72-74 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (63-71 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (62 b. l.), nedirbantis (87 b. l.), darbo biržoje registruotas (88 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) P. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys ir 3 dalis 2 punktas).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam P. D. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 24 d., 23.56 val. iki 2018 m. kovo 25 d., 10.55 val. (114, 116 b. l.), tai yra, viena para.

Atsižvelgiant į P. D. prašymą paskirtą baudą leistina sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors P. D. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju P. D. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,96 promilės), kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl P. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų, 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju P. D. vairuotas automobilis „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (37 b. l.), tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonės perdavimo akto (23 b. l.), tiek iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (atskaitos) Nr. 601-0450803 25 b. l.) nustatyta, kad automobilis techniškai netvarkingas, todėl jį konfiskuoti būtų netikslinga, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą – iš P. D. išieškant konfiskuotino turto – automobilio, kurį jis vairavo („F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 260 eurų (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi.

Kaltinamajam P. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (110-111 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Automobilis „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintinas P. D..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Pripažinti P. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str., paskirtą baudą sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 40 MGL (2000 eurų) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti P. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 24 d., 23.56 val., iki 2018 m. kovo 25 d., 10.55 val., vieną parą, prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., 68 str., 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, iš P. D. išieškant konfiskuotino turto - automobilio, kurį jis vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 260 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę bausmę skirti 38 MGL dydžio (1900 eurų) baudą, sumokant ją per 6 mėnesius, ir laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Automobilį „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį su pulteliu, registracijos liudijimą grąžinti P. D..

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.