Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta A. Z. galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad jis, 2015-03-30 apie 20.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą M. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP Probook 450 G2“ – 731,59 eurų vertės su USB raktu „Sandisk 16 GB“ – 12,64 eurų vertė, pele „Logitech“ – 13,77 eurų vertės, antivirusine programa „Kaspersky“ – 10,96 eurų vertės, S. L. priklausančius statybinius ir žvejybinius įrankius: perforatorių „Ferm“ – 63,04 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Bosch“ – 130 eurų vertės, oranžinės spalvos žiūronus – 80 eurų vertės, žvejybinius reikmenis (blizges) – 120 eurų vertės, diskinį pjūklą „Prostar“ -120 eurų vertės, lazerinį gulsčiuką – 30 eurų vertės ir graviravimo aparatą – 40 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas M. L. turtinę 768,96 eurų ir S. L. 383,04 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu A. Z. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta jam bausmė per griežta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išanalizavo bausmės skyrimo tikslus ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Nurodo, jog yra priklausomas nuo narkotikų, todėl nusikaltimą padarė, kad galėtų jų įsigyti, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir priverstinį gydymą. Teigia, jog nukentėjusiems atlygino padarytą žalą, su jais susitaikė, jie atsisakė nuo pareikštų šioje byloje civilinių ieškinių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. Z. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (A. Z. padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei A. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra teistas 14 kartų už tos pačios rūšies nusikaltimus, administracine tvarka baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b. l. 82-84), gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, tačiau iš 2015-11-24 specialisto išvados Nr. 91TPK-PL-449/2015, matyti, kad nėra tikslinga jam skirti psichiatrinę ekspertizę, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė A. Z. realią laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino 1/3. Paskirta A. Z. galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš A. Z. valstybės naudai 28,95 Eur turėtų išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

VGTPT prašymas netenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles prašymai teisėjų kolegijai turi būti pateikiami prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016).

Šioje byloje žodinis teismo posėdis įvyko 2016 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam A. Z., išlaidas Vilniaus apygardos teismui pateiktas 2016 m. gruodžio 15 d., todėl teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.