Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo AB SEB bankas skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., E. M. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011-08-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 91091,52 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų, 178,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo AB SEB bankas naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves nuo R2-1 iki R2-11, esančias (duomenys neskelbtini), 428/608 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,0608 ha, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Išieškotojas, manydamas, kad skolos padengti iš hipoteka įkeisto turto nepavyks, siekia, kad antstolė areštuotų neįkeistą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi laiko, kad neareštavus šio turto, atėjus išieškojimo eilei į šį turtą, kils grėsmė, kad jis nebepriklausys skolininkui.

Hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.). Tuo tarpu CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-435/2008). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.); šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo, šios bylos kontekste konstatuotina, jog tokiu atveju kai pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrinamas įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Taigi, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šiuo atveju, pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeistas konkretus nekilnojamasis turtas, iš kurio ir turi būti išieškoma pirmiausiai. Be to, vykdomajame rašte yra nurodytas konkretus turtas, iš kurio vertės turi būti išieškoma skola, toks vykdomasis raštas yra privalomas ir turi būti vykdomas, o CPK nustatyti reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos tokiu atveju netaikomi (CPK 662 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad kaip 2012-04-16 prašyme nurodo pats pareiškėjas – išieškotojas, kitas, šioje vykdomojoje byloje neįkeistas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitiems skoliniams įsipareigojimams užtikrinti (vykd.b.l. 61).

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-573/2004; 2010-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, antstolė, netenkindama pareiškėjo skundo, teisingai nurodė, kad išieškojimą nukreipti į neįkeistą turtą galima tik tuomet, kai realizuotas įkeistas turtas ir kai realizuoto įkeisto turto vertė nepadengia įsiskolinimo. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų, privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įst. 3 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Civilinio proceso kodekso 675 str. 2 d. numato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nerealizavus įkeisto turto ir nežinant, ar įkeisto turto vertės užteks hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o jei neužteks, tai kokia bus nepatenkinto reikalavimo dalis, išankstinis neįkeisto turto areštas, į kurį nukreipti išieškojimą gali būti nereikalinga, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas sprendžia, kad antstolė pagrįstai atsisakė areštuoti neįkeistą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, priešingu atveju antstolė, dar nerealizavusi įkeisto turto ir nežinodama, ar jo vertės užteks išieškotojo reikalavimams patenkinti, pažeistų CPK 664 str. dėl išieškomo turto eilės, nežinodama, kokiu mastu galimai nebus patenkinti išieškotojo reikalavimai, išankstiniu neįkeisto turto areštu būtų pažeisti turto arešto mastui keliami reikalavimai bei be kita ko civilinio proceso bendrieji reikalavimai įstatymo reikalavimus taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.) bei laikantis nuostatos, kad antstolis turi padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybės, teismas sprendžia, kad antstolės atsisakymas taikyti išankstinį neįkeisto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio Viršutinė g. 37-4, Klaipėda, areštą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.