Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-73-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-04
Bylos Nr.: 2A-73-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-01903-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė (pran.)
Atsakovas: S. M.
Ieškovas: D. M.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-73-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01903-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 75.6.2;75.8; 121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui S. M. bei išvadą teikiančiai institucijai – Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2000-05-05 Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 489, pripažįstant, kad ši santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; išregistruojant santuoką, jai palikti santuokinę pavardę „M.“; nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės po 600 Lt; dėl bendravimo su sūnumi tvarkos – leisti atsakovui neribotai bendrauti su sūnumi, prieš tai suderinus su ja ir sūnumi, tačiau neprieštarauja ir atsakovo prašymui – nustatyti konkretų bendravimo laiką; santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: nukrypstant nuo lygių dalių principo, jai priteisti po 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 88 666 Lt vertės, inžinerinio statinio – valymo įrenginio 2800 Lt vertės, artezinio šulinio 6666,66 Lt vertės; atsakovui atirinkamai priteisiant nurodytojo turto po 1/3 dalį namo 44 333 Lt, valymo įrenginio 1400 Lt ir artezinio šulinio 3333,34 Lt vertės. Kilnojamąjį turtą padalinti taip: jai priteisti: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, „Bauer“ firmos patalynės rinkinį – 500 Lt, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvines spinteles – 200 Lt, skalbimo mašiną „Bosch“ – 200 Lt, dulkių siurblį – 500 Lt, fotoaparatą – 100 Lt vertės. Viso turto už 3 550 Lt; atsakovui priteisti: komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomą durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 1500 Lt, automobilį „Audi“ – 3700 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą – 3500 Lt, „Bosch“ parfiratorių su keltuvu – 500 Lt, dvi drėles – 500 Lt, du suvirinimo aparatus – 2000 Lt, atsižvelgiant į atsakovo pasiūlymus sutiko sumažinti lovos su čiužiniu vertę iki 450 Lt, kaip priešieškinėje nurodė atsakovas, todėl atsakovui tektų kilnojamųjų daiktų už 11 550 Lt; 2/3 nekilnojamojo turto dalis priteisti kaip išlaikymą sūnui, tačiau 2013-04-17 teismo posėdyje tokio prašymo neišreiškė.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7254,62 Lt už jo asmeniniam naudojimui paimtą kreditą, o grąžintą iš bendrų santuokinių lėšų bei priteisti iš atsakovo visas jos turėtas šios bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad susituokė 2000 m. gegužės 5 d. Šioje santuokoje 2000-11-07 gimė sūnus A. Santuokinis gyvenimas buvo nedarnus nuo pat jo pradžios. Jai esant trečiame nėštumo mėnesyje, atsakovas ją užkrėtė venerine liga, ji sužinojo apie atsakovo neištikimybę jai. Dėl šių faktų ji labai išgyveno, o dėl to labai sušlubavo jos sveikata. Negalavimai buvo nervinio pobūdžio, ką patvirtina jos pateikta pažyma iš gydymo įstaigos „Neuromeda“. Jos išgyvenimai paveikė ir negimusį sūnų. Jis gimė su negalia, jo sveikata taip pat buvo atstatinėjama ilgą laiką. Vėliau atsakovas ne kartą ją buvo sumušęs, netgi vaiko akivaizdoje, dėl ko jam buvo keliamos baudžiamosios bylos. Dėl šių priežasčių mano, kad santuoka iširo, ją atkurti neliko jokių realių galimybių ir iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, todėl nutrauktina. Ji savo kaltės dėl santuokos iširimo nejaučia. Atsakovas dėl neištikimybės ją įtarinėja nepagrįstai. Jos ir sūnaus tarpusavio bendravimas yra glaudus, atsakovas su sūnumi bendrauja mažai, nesirūpina jo materialiniu aprūpinimu, išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo tik prieš praeitą teismo posėdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl mano, kad nebūtina nustatyti bendravimo tvarką, tačiau, jeigu atsakovas nori, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta – ji tam neprieštarauja. Sūnui greitai bus 13 metų. Jis užsiima sportu, reikia rūpintis jo sveikata, kitais poreikiais, todėl mano, kad jo išlaikymui iš abiejų sutuoktinių kas mėnesį reikėtų apie 1200 Lt, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas didesne dalimi yra įgytas iš jos asmeninių lėšų, pardavus kitą turtą. Dalį pinigų dovanojo jos tėvai. Dėl jos didesnio indėlio į turto įgijimą ir dėl to, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, mano, kad būtų tikslinga jai priteisti po 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto. Kilnojamąjį turtą padalinti kaip nurodyta ieškinyje ir priešieškinėje. Sutinka, kad lovos su čiužiniu vertė būtų sumažinta iki 450 Lt. Mano, kad automobilio „Audi“ tikroji vertė turėtų būti ne 840 Lt, kaip nurodo atsakovas, o 3700 Lt, nes atsakovas, prieš įvertindamas automobilį, jį sudaužė, dėl to jo vertė sumažėjo. Atsakovas užsiima automobilių remontu, todėl automobilių geometrijos stendą, parfiratorių su keltuvu, drėles, suvirinimo aparatus jis naudoja savo darbe. Šie daiktai yra ne išnuomoti, o jų santuokoje įgytas turtas. Šias aplinkybes ji gerai žino, nes padėjo atsakovui remontuojant mašinas.

Už bankui išmokėtą kreditą ji prašo priteisti 7254,62 Lt todėl, kad šį kreditą atsakovas buvo paėmęs savo asmeniniams poreikiams, o jis buvo grąžintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų, todėl dalis išmokėto kredito sumos jai turėtų būti kompensuota priteisiant 7254,62 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 600 Lt iki sūnaus pilnametystės, nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką: po pusę atostogų praleisti su ieškove ir atsakovu moksleivių vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu. Tačiau, jeigu vaikas vienas iš atostogų praleidžia su tėvu, tai kitas praleidžia su motina. Su kuo praleisti pirmas atostogas pasirenka sūnus. Detalią kiekvienų atostogų tvarką, vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką, tėvai tarpusavyje suderina kiekvienu atveju atskirai ne vėliau, kaip 10 dienų iki atostogų pradžios. Jeigu vieną iš metinių religinių švenčių sūnus švenčia su tėvu, tai kitą su motina. Tuo atveju, kai religinės šventės sutampa su sūnaus atostogomis, atitinkamai atostogas jis leidžia su vienu iš tėvų pagal abiejų tėvų nustatytą tvarką. Tėvas galės bendrauti su sūnumi, jį lankyti ir kartu su juo leisti laiką kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs motiną ir susitaręs su ja dėl konkretaus laiko. Motina netrukdys tėvui lankyti sūnų, bendrauti su juo, pasiimti jį ir praleisti su sūnumi laiką ar kitaip dalyvauti jo auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalinti lygiomis dalimis. Iš kilnojamųjų daiktų atsakovui priteisti: dvigulę lovą su čiužiniu 450 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą – 1000 Lt, dvi elektrines drėles – 20 Lt, dvi drėles 100 Lt vertės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, tarp S. M. ir D. M., sudarytą 2000 m. gegužės 5 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 489 nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. M. kaltės. Išregistruojant santuoką, šalims paliko pavardes: „M.“ ir „M.“. Nepilnamečio šalių sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. M.. Nustatė atsakovo S. M. ir jo nepilnamečio sūnaus A. M. bendravimo tvarką: moksleivių vasaros, pavasario, rudenio ir žiemos atostogų metu A. M. pusę savo atostogų praleidžia su motina, o kitą pusę – su tėvu. Tačiau jeigu visas vienų iš nurodytų atostogų sūnus praleidžia su tėvu, tai kitas su motina. Su kuo praleisti pirmas atostogas, pasirenka sūnus. Detalią kiekvienų atostogų tvarką, vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką kiekvienu atveju tėvai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Jeigu vieną iš metinių religinių švenčių sūnus švenčia su tėvu, tai kitą su motina. Tuo atveju, kai religinės šventės sutampa su sūnaus atostogomis, atitinkamai atostogas jis leidžia su vienu iš tėvų nustatyta tvarka. Tėvas galės bendrauti su sūnumi, jį lankyti ir kartu su juo leisti laiką kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs motiną ir susitaręs su ja dėl konkretaus laiko. Motina netrukdys tėvui lankyti sūnų, bendrauti su juo, pasiimti jį ir praleisti su juo laiką ar kitaip dalyvauti sūnaus auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau atsižvelgiant ir į vaiko norus bei nuomonę. Priteisė nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo S. M. kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai D. M.. Įsiteisėjus šiam sprendimui, netenka galios Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išlaikymo nepilnamečiui A. M. priteisimo. Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai: ieškovei D. M. jo priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui S. M. priteisiant 1/3 dalį: ieškovei D. M. priteisė po 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 88666 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) 2800 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6667 Lt vertės bei kilnojamuosius daiktus: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, „Bauer“ firmos patalynės komplektą – 500 Lt, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują – 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvines spinteles – 200 Lt, skalbimo mašiną „Bosch“ – 200 Lt, dulkių siurblį 50 Lt, fotoaparatą 100 Lt vertės, viso 3550 Lt kilnojamojo turto ir bendros 101 684 Lt viso santuokinio turto vertės.

A. S. Morkūnui priteisė po 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 44333 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1400 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3333 Lt vertės bei kilnojamuosius daiktus: komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomų durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 450 Lt, automobilį „Audi 80 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 840 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą 2250 Lt, „Bosch“ parfiratorių su keltuvu – 500 Lt, 2 vnt. drėlių – 260 Lt, 2 vnt. suvirinimo aparatų – 2000 Lt, 2 vnt. trėlių – 100 Lt, viso kilnojamųjų daiktų už 7300 Lt ir bendros 56 366 Lt viso santuokinio turto vertės. Priteisė ieškovei D. M. iš atsakovo S. M. 3684,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto. Atmetė ieškovės D. M. ieškinio dalį priteisti jai iš atsakovo S. M. 7254,62 Lt už ½ dalį sumokėtų įmokų bankui. Priteisė iš ieškovės D. M. valstybei 3168,00 Lt žyminio mokesčio bei 28,78 Lt mokesčio, susijusio su procesinių dokumentų įteikimu, viso 3196,78 Lt.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2000 m. gegužės 5 d. Šioje santuokoje 2000-11-07 gimė sūnus A. M.. Ieškovė įrodė, kad atsakovas su ja ir nepilnamečiu sūnumi elgėsi žiauriai: sūnaus akivaizdoje jis ją sumušė, sakė nužudysiantis. Dėl šių faktų atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji buvo nutraukta įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kaip nurodė ieškovė, ji nenorėjo, kad jos vaiko tėvo būtų iškelta baudžiamoji byla, todėl sutiko kad ši byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas nurodė, kad toks neleistinas atsakovo elgesys sąlygojo tiek ieškovės, tiek jų nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę – jiems buvo teikiama psichologo pagalba. Ieškovė įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina. Teismas nurodė, kad nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo priteistinas išlaikymas sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1200 Lt. Atsakovas sutiko su šia suma, neprieštaravo, kad iš jo kas mėnesį būtų priteista po 600 Lt iki vaiko pilnametystės.

Teismas nurodė, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, valymo įrenginius ir artezinį gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, patalynės rinkinį – 500 Lt vertės, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują – 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvinę spintelę – 200 Lt, dulkių siurblį – 50 Lt, fotoaparatą – 100 Lt, komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomą durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 450 Lt vertės. Šių daiktų buvimą pripažįsta abi šalys, dėl jų vertės ginčo nėra. Taip pat šalys santuokoje įgijo automobilį „Audi 80 Avant“, kurį ieškovė vertina 3700 Lt, o atsakovas – 840 Lt. Teismas laikė, kad objektyvi automobilio vertė yra 840 Lt, nes šią vertę nustatė specialistai, ieškovė specialistų išvados dėl automobilio vertės nepaneigė. Taip pat santuokoje buvo įgyta automobilių remonto įranga: automobilių geometrijos atstatymo stendas, kurį ieškovė įvertino 3500 Lt, o atsakovas – 1000 Lt. Kadangi specialistų šio daikto įvertinimo nėra pateikta, todėl teismas juos vertino vidutine verte pagal šalių nustatytas kainas, t.y. 2250 Lt (3500 + 1000 : 2). Analogiškai teismas vertina ir kitą turtą – automobilių įrangą: 2 drėles – 260 Lt (500 + 20 : 2). Atsakovas nurodė, kad automobilių remontui yra įgytos 2 trėlės, kurių vertė yra 100 Lt, o ieškovė nurodė, kad santuokoje yra įgyti: Bosch parfiratorius su keltuvu – 500 Lt ir du suvirinimo aparatai 2000 Lt vertės. Atsakovas aiškino, kad keltuvas ir suvirinimo aparatai nėra jų nuosavybė, o pasiskolinti daiktai. Teismas šiuos atsakovo aiškinimus vertino kritiškai, nes buvo paaiškinta, kad atsakovas jais naudojais ilgą laiką, šie daiktai reikalingi jo darbui remontuojant mašinas, ieškovė žino, kad šie daiktai buvo pirkti, nes ji padėjo sutuoktinių automobilių remonto versle. Dėl šių priežasčių keltuvas ir du suvirinimo aparatai dalintini kaip bendras šalių santuokoje įgytas turtas pagal tas kainas, kurias nurodė ieškovė, nes atsakovas neįrodė, kad jų vertė yra kitokia. Teismas nurodė, kad šalys neįrodė, kad prie santuokinio turto įgijimo būtų prisidėję savo asmeninėmis lėšomis, tačiau, atsižvelgė į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nurodė, kad nukrypsta nuo turto lygių dalių padalinimo principo ir tenkino ieškovės prašymą jai priteisti 2/3 dalis santuokinio turto, o atsakovui – 1/3 šio turto dalį. Teismas nurodė, kad tokiu būdu ieškovei turėtų atitekti nekilnojamojo turto už 98 134 Lt (147 200 Lt x 2/3), o atsakovui už 49 066 Lt; kilnojamojo turto atitinkamai ieškovei už 7234 Lt (10 850 x 2/3), o atsakovui už 3616 Lt. Faktiškai atsakovui kilnojamojo turto natūra atitenka už 7300 Lt, todėl iš jo ieškovei teismas priteisė 3684 Lt piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: 1) santuoką, įregistruotą 2000-05-05 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės D. M. ir atsakovo S. M., (akto įrašo Nr. 489) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: 2.1) Ieškovei D. M. priteisti 1/2 dalį nebaigto statyti pastato -gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 66500 Lt, 1/2 dalį inžinerinio statinio -valymo įrenginio k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 2100 Lt, 1/2 dalį artezinio gręžinio k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 5000 Lt, esančių adresu Rokų M. K. k., (duomenys neskelbtini)., „Bauer" firmos puodų rinkinį - 1000 Lt, „Bauer" firmos patalynės rinkinį - 500 Lt, minkštų odinių baldų komplektą (vienviečio, dviviečio ir triviečio fotelių)- 750 Lt, ąžuolinę indaują- 250 Lt, televizorių Philips (107 cm įstrižainės) - 500 Lt, virtuvines spinteles - 200 Lt, skalbimo mašiną „Bosch"- 200 Lt, dulkių siurblį - 50 Lt, fotoaparatą - 100 Lt, komodą - 100 Lt, šaldytuvą (Baltarusijos gamybos) - 50Lt, šaldiklį - 500 Lt, stumdomų durų spintą - 200 Lt ir videokamerą - 50 Lt.; viso 4450 Lt kilnojamojo turto ir bendros 78050 Lt viso santuokinio turto vertės; 2.2) A. S. M. priteisti 1/2 dalį nebaigto statyti pastato -gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 66500 Lt, 1/2 dalį inžinerinio statinio -valymo įrenginio k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 2100 Lt, 1/2 dalį artezinio gręžinio kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė - 5000 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., dvigulę lovą su čiužiniu - 450 Lt, automobilį „Audi 80 Avant", v/n (duomenys neskelbtini) VTN kodas (duomenys neskelbtini) - 840 Lt, iš viso 1290 Lt kilnojamojo turto ir bendros 74890 Lt viso santuokinio turto vertės;

3) Priteisti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo S. M., kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai D. M.; 4) Atmesti ieškovės D. M. reikalavimą priteisti jai iš atsakovo S. M. 3684 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto; 5) Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas vertino ir pripažino tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, motyvavo, kad ieškovė įrodė žiaurų atsakovo elgesį su ja ir su nepilnamečiu sūnumi. Teismas motyvavo, kad dėl šių faktų atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, nutraukta įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Vertindamas atsakovo pateiktus motyvus dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teismas vertino tik ieškovės bendravimo su sūnaus A. M. treneriu aplinkybes, nurodęs, kad bendravimas su kitu asmeniu negali būti laikomas kalte dėl santuokos iširimo, atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės. Tačiau teismo sprendimo turinys šioje dalyje rodo, kad teismas neišsprendė bylos iš esmės ir pažeidė CPK 259 str. 1 d. nuostatas. Teismas nuėjo lengviausiu keliu ir suradęs santuokos iširimo dėl žiauraus atsakovo elgesio su ieškove ir šeimos nariu prezumpciją, ją pritaikė motyvuoti sprendimo dalį dėl santuokos iširimo priežasčių neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių o ne vien tik kaltinančias atsakovą. Ieškovas laiko, kad teismas privalėjo vertinti ne vien tik po ieškovės inicijuotos civilinės bylos iškėlimo teisme dėl santuokos nutraukimo nustatytus faktus dėl atsakovo žiauraus elgesio ir nustatinėti jo kaltę, bet panagrinėti aplinkybes, dėl kokių priežasčių nutrūko santuoka ir kas dėl to kaltas. Atsakovas su ieškove santuokoje ramiai ir laimingai išgyveno daugiau kaip dešimt metų. Nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo nuo 2010 metų liepos mėnesio ir tam buvo priežastis. Atsakovas stengėsi aiškintis ieškovės artimo bendravimo su S. D., Kauno sporto klubo „(duomenys neskelbtini)", kuriame treniruojasi jo nepilnametis sūnus A. M., vadovu, aplinkybes, todėl tikrino lojalumo pareigą (CK 3.27 str. 1 d.) pažeidusios sutuoktinės mobilius telefonus, juose esančias žinutes, susirašinėjimo pobūdį, kontroliuoti jos judėjimą. Tai ir buvo pagrindas, kurio teismas nevertino, ieškovei pradėti kelti nesantaiką prieš atsakovą, stengtis juo atsikratyti, ką ieškovė nuosekliai pradėjo vykdyti nuo pat 2010 metų vasaros, kai ji specialiai provokavo, žemino atsakovą, inicijavo ir kėlė tarpusavio vaidus. Teismas nevertino VSDFV Kauno skyriaus pažymos, iš kurios matyti, kad ieškovė per visą santuokos laikotarpį oficialiai keletą mėnesių dirbo valytoja, bet pati darbo santykius nutraukė ir laikotarpyje nuo 2000-11-07 iki 2011-09-19 jos draudžiamosios pajamos sudarė tik 889,16 Lt. Reiškia, kad ilgą laiką nedirbanti, išskyrus namų ruošos ir sūnaus pavėžėjimo iki sporto klubo veiklą, sirgusi laikotarpyje nuo 2003-06-10 iki 2009-01-19 vidutinio sunkumo depresija (F32.1), ką patvirtina bylos medžiagoje esanti UAB „Neuromeda" pažyma dėl D. M. (2013-04-04) Nr. 19, ieškovė turėjo daug laiko ir galimybių inicijuoti „žiaurų" atsakovo elgesį, provokuoti konfliktines situacijas namuose, kelti nesantaiką, kad po to jį galėtų apkaltinti santuokos iširimu su visomis iš to kylančiomis turtinėmis pasekmėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas neginčijo ir neprieštaravo, kad iš jo kas mėnesį būtų priteista po 600 Lt sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Tačiau nežiūrint to, ieškovė privalėjo pagrįsti vaiko poreikius ir savo finansines galimybes pačiai skirti analogišką sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Teismas netyrė ieškovės galimybių mokėti tokią pačią sumą ir pažeidęs CK 3.192 str. 2 d. nuostatas neištyrė nei vaiko poreikių, nei ieškovės turtinės padėties bei jos galimybės užtikrinti būtinas A. M. vystymosi sąlygas. Neturint tokių duomenų bylos medžiagoje nebus užtikrinta abiejų tėvų lygi pareiga teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai.

Atsakovas prieštarauja dėl jam priteistos nebaigto stalyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44333 Lt vertės, valymo įrenginio k2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3333 Lt vertės; iš viso - 49067 Lt vertės, dalies. Teismas priteisė tik 1/3 dalį šių nekilnojamųjų daiktų atsakovui, CK 3.123 str. 1 d. ir CPK 376 str. 3 d. pagrindais nukrypęs nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir svarbiomis tokio nukrypimo aplinkybėmis pripažinęs aplinkybes, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė išvadą, jog šalys neįrodė, kad prie santuokinio turto įgijimo būtų prisidėję savo asmeninėmis lėšomis. Tačiau ir ši išvada ir aplinkybės, dėl kurių buvo nukrypta nuo santuokinio turto lygių dalių principo, yra neteisingos bei nepagrįstos, prieštaraujančios ne tik CK 3.123 str. 1 d., bet ir CPK 3 str. 1 d. bei 1.5 str. 4 d. nustatytiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovas neįrodinėjo tokios aplinkybės, kad prie santuokinio turto įgijimo jis prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis. Tai darė ieškovė, kuri esminę, didžiąją laiko dalį niekada nedirbo jokio darbo ir neturėjo jokių pajamų. Vien todėl nukrypimas dėl nepagrįsto atsakovo apkaltinimo santuokos nutraukimu ir jo nubaudimas 22659 Lt mažesne priteistino jam santuokinio turto dalimi, papildomai jam skiriant dar ir 3684 Lt piniginę kompensaciją už didesnę jam tenkančią kilnojamojo turto dalį; iš viso 26343 Lt, atrodo neproporcingai didelė sankcija nekaltam atsakovui. Atsakovas neprieštarauja dėl jam teismo priteistos dvigulės lovos su čiužiniu ir jos vertės, automobilio „Audi 80", v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir jo vertės. Tačiau atsakovas neprašė teismo priteisti jam komodos - 100 Lt, šaldytuvo - 50 Lt, šaldiklio - 500 Lt, stumdomų durų spintos - 200 Lt ir videokameros - 50 Lt. Teismas paliko ieškovę ir sūnų A. M. be maisto šaldymo priemonių, taip pat nepagrįstai priskyrė atsakovui jam nereikalingas, tačiau būtinas augančio sūnaus poreikiams tenkinti videokamerą, komodą ir stumdomų durų spintą, pažeisdamas nepilnamečio atsakovo sūnaus teises gyventi bei sveikai vystytis. Atsakovas nesutinka ir su nusidėvėjusių netipinio rankų darbo automobilių geometrijos atstatymo stendo, 2 vnt. drėlių, naudotų ilgiau kaip 6 metai kasdieninio darbo įrankių, įvertinimu 260 Lt verte pagal palyginamąjį ieškovės ir atsakovo nurodyto kainų skirtumo vidurkio principą. Teismas dalindamas santuokinį turtą, nepagrįstai taikė CK 3.89 str. 1 d. 5 p. nuostatas, nes daiktus - automobilių geometrijos atstatymo stendą - 2250 Lt, „Bosch" perforatorių su keltuvu - 500 Lt, 2 vnt. drėlių - 260 Lt, 2 vnt. drėlių - 100 Lt ir suvirinimo aparatą- 1000 Lt, bendra vertė - 4110 Lt, nepagrįstai priskyrė ne asmeniniam sutuoktinio verslui reikalingiems daiktams, o bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Šie daiktai nelaikytini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir nėra dalintinas turtas nutraukiant santuoką. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį natūra priteisė ieškovei 3684 Lt kompensaciją. Teismas netinkamai taikė CK 3.127 str. 3 d. nuostatas ir nesivadovavo aplinkybėmis, kad šioje dalyje buvo galima turtą paskirstyti natūra atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat aplinkybe, kad ieškovei bendrai turto tenka įskaitant piniginę kompensaciją už 105368 Lt , o atsakovui už 56366 Lt. Teismas sprendimu bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nes nustatė, kad abiejų šalių reikalavimai buvo laikomi apylygiais. Tačiau teismas netaikė CPK 93 str. 1 ir 2 d. nuostatų, nesivadovavo šiomis procesinėmis teisės normomis ir nenustatė proporcingai priteistinų atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į proporcingai patenkintas (nepatenkintas) abiejų šalių reikalavimų dalis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, ir priimtas visapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, teisingai taikant, bei aiškinant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantui tenka pareiga įrodyti savo argumentų pagrįstumą, bei aplinkybes, kad ieškovė specialiai provokavo ar žemino atsakovą, kad siekė juo atsikratyti, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantas nepateikia jokių įrodymų, dėl ko akivaizdu, kad paminėti argumentai yra visiškai nepagrįsti. Priešingas aplinkybes negu nurodytos apeliaciniame skunde patvirtina ir bylos medžiaga. Tiesa yra ta, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo pastoviai naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas prieš ieškovę bei nepilnametį sūnų, ko pasėkoje ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nuolatinę įtampą ir baimę būti savo namuose. Apeliantas nesutinka su teismo priteista išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nurodo, jog negali skirti vaiko naudai tokios sumos. Ieškovės nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir taip pat teisiškai nereikšmingi, kadangi su tokia išlaikymo suma apeliantas sutiko tiek pateikdamas atsiliepimus į ieškinį. Svarbios aplinkybės leidusios nukrypti pirmosios instancijos teismui nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra ir tos, jog gyvenamasis namas buvo įgytas daugiausiai iš ieškovės asmeninių lėšų (83 070,52 Lt), visi dokumentai taip pat buvo tvarkomi už ieškovės pinigus, gyvenamasis namas yra registruotas ieškovės vardu, bei yra pastatytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šiuo metu ieškovės turtinė būklė yra prasta, su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos (LR CK 3.123 str.) nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti mano naudai didesnę turto dalį. Be to, apeliantas skunde nurodė, jog jis į namus grįžta tik permiegoti. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad namas jam nėra reikalingas, jis juo nesirūpina ir jo neprižiūri. Pasisakant dėl apelianto nurodytų argumentų, susijusių su kilnojamų daiktų padalinimo būdu, pažymiu, kad apeliantas teismo posėdžio metu pripažino ir patvirtino (CPK 182 str.), jog jam nėra svarbu kokiu būdu bus padalinti kilnojamieji daiktai, todėl argumentai, kad daiktai buvo padalinti netinkamai atmestini.

Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes reikšmingas bylai išspręsti apeliantas išdėstė savo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011 ir kt.) Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009 ir kt.)

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nagrinėjamojoje byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (t.1, b.l. 38-40) nurodoma, kad šalių šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl smurto šeimoje. Skyriuje 2010 m. lapkričio 29 d. gautas D. M. pareiškimas dėl psichologinio tėvo smurto sūnui. Atsakovas pasižadėjo nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje. 2011 m. sausio 13 d. gautas D. M. pareiškimas dėl sutuoktinio smurto vaiko atžvilgiu. Dėl konfliktų šeimoje vaiko akivaizdoje šalių šeima 2011 m. kovo 7 d. D. M. ir S. M. šeima įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto šeimoje.

Į bylą yra pateiktas Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012-06-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kuriame konstatuota, kad atsakovas 2012-03-16 buvo įtariamas būdamas neblaivus smurtavęs artimoje aplinkoje ir sukėlęs fizinį skausmą savo sutuoktinei, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje. S. M. neneigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, sutuoktiniai susitaikė, dėl ko baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta. Tos pačios datos t.y. 2012-06-18 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu atsakovo S. M. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl grasinimo ieškovę nužudyti (t.1, b.l. 10-11).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas su ja ir nepilnamečiu sūnumi elgėsi žiauriai: sūnaus akivaizdoje jis ją sumušė, sakė nužudysiantis. Toks neleistinas atsakovo elgesys sąlygojo tiek ieškovės, tiek jų nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę – jiems buvo teikiama psichologo pagalba. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė taip pat yra kalta dėl šeimos iširimo. Nurodo, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo nuo 2010 metų liepos mėnesio kai ieškovė pradėjo artimai bendrauti su jų sūnaus treneriu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tai neįvertino. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bendravimas su kitu asmeniu negali būti laikomas kalte dėl santuokos iširimo, nes nurodytasis CK straipsnis kalte pripažįsta ne bendravimą su kitu asmeniu, o neištikimybę. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės, nepateikė kitų įrodymų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir sutuoktinių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo išsprendė teisingai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neginčijo ir neprieštaravo, kad iš jo kas mėnesį būtų priteista po 600 litų sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Tačiau nežiūrint to, ieškovė privalėjo pagrįsti vaiko poreikius ir savo finansines galimybes pačiai skirti analogišką sumą sūnaus išlaikymui. Apeliantas nurodo, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeis teismo sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo, atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį gali skirti 500 litų kas mėnesį, nes turto padalijimu nukrypstant nuo lygių dalių principo buvo žymiai pabloginta jo turtinė padėtis.

Koks išlaikymo dydis užtikrina vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 litų. Ginčijamu teismo sprendimu iš atsakovo priteista nepilnamečio sūnaus A. M. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 600 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovas priešieškinio pareiškimu sutiko, kad iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui būtų priteista po 600 litų kas mėnesį (t.2, b.l 112-116). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tarp šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio nekilo. Ieškinio reikalavimo pripažinimas yra pagrindas teismui šį reikalavimą patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo tirti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Dėl santuokinio turto padalijimo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą, pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-301/2007). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys neįrodė, kad prie santuokinio turto įgijimo būtų prisidėję savo asmeninėmis lėšomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas nukrypo nuo turto lygių dalių padalinimo principo ir tenkino ieškovės prašymą jai priteisiant 2/3 dalis santuokinio turto, o atsakovui – 1/3 šio turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamojoje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendras turtas dalintinas lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai interesai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje yra užtikrintos nepilnamečio ginčo šalių vaiko tinkamos gyvenimo sąlygos. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose (t. 1, b.l. 38-45, t.2, b.l. 96-101) nurodyta, kad sutuoktiniai gyvena nuosavame dviejų aukštų, 5 kambarių name su visais komunaliniais patogumais. Namas nebaigtas įrengti, tačiau buitis tvarkinga, pilnai aprūpinta. Vaikui augti, mokytis ir ilsėtis sudarytos tinkamos sąlygos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, b.l. 118-120), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/745364 matosi, kad ginčo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 85 procentai. Šioje civilinėje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebuvo pažeista. Abu sutuoktiniai yra darbingi asmenys. Nors ieškovė nedirba ir yra registruota darbo biržoje, tačiau ji yra darbinga, gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Atsakovas užsiimantis variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu pagal verslo liudijimą (t.1, b.l. 70-78). Byloje nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nesant aplinkybių, kurioms esant būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, santuokinis turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, valymo įrenginius ir artezinį gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 133000 Lt, valymo įrenginio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 4200 Lt, artezinio šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 10000 litų. Ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nėra. Kadangi nekilnojamasis turtas dalintinas lygiomis dalimis, todėl yra pagrindas ginčijamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, valymo įrenginių ir artezinio šulinio, kiekvienam nekilnojamojo turto už 73600 litų.

Pirmosios instancijos teismas padalijo kilnojamąjį turtą. Ieškovei priteisė „Bauer“ puodų rinkinį- 1000 litų vertės, „Bauer“ patalynės komplektą – 500 Lt vertės, minkštų baldų komplektą – 750 Lt vertės, ąžuolinę indaują – 250 litų vertės, televizorių „Philips“ -500 litų vertės, virtuvės spintelę – 200 litų vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ – 200 litų vertės, dulkių siurblį – 50 litų vertės, fotoaparatą – 100 litų vertės, iš viso turto už 3550 litų.

Atsakovui teismo sprendimu priteistas turtas: komoda – 100 litų, šaldytuvas – 50 litų, šaldiklis – 500 litų, stumdomų durų spinta – 200 litų, videokamera – 50 litų, dvigulė lova su čiužiniu – 450 litų, automobilis „Audi 80 Avant“ – 840 litų, automobilių geometrijos atstatymo stendas – 2250 litų, „Bosch“ parfiratorius su keltuvu – 500 litų, 2 drėlės – 260 litų, du suvirinimo aparatai – 2000 litų, dvi trėlės – 100 litų, iš viso turto už 7300 litų.

Bendra kilnojamojo turto vertė -10850 litų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neprašė teismo priteisti jam komodos, šaldytuvo, šaldiklio, stumdomų durų spintos, videokameros. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas paliko ieškovę ir sūnų A. M. be maisto šaldymo priemonių, taip pat atsakovui nepagrįstai priskyrė jam nereikalingus daiktus. Atsakovui šių daiktų nereikia, nes jis į namus grįžta tik pernakvoti po darbo, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekur nedirba, priteisus šiuos daiktus ieškovei, jai nereikės šių daiktų papildomai įsigyti. Esant šiems argumentams yra pagrindas ieškovei iš kilnojamųjų daiktų papildomai priteisti komodą, šaldytuvą, šaldiklį, stumdomų durų spintą, videokamerą – papildomai turto už 900 litų. Iš viso ieškovei priteistina kilnojamojo turto už 4450 litų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priskyrė bendrajai sutuoktinių nuosavybei automobilių geometrijos atstatymo stendą, „Bosh“ perforatorių su keltuvu, du vienetus drėlių už 260 litų, 2 vienetus drėlių už 100 litų ir suvirinimo aparatą. Šie daiktai turėjo būti priskirti kaip asmeniniam sutuoktinio verslui reikalingi daiktai ir negalėjo būti dalintinu turtu nutraukiant santuoką. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes atsakovas patikslintame priešieškinio pareiškime (t.2, b.l. 112-116) išvardintus daiktus nurodė kaip santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, kurį prašė padalinti, išskyrus tai, kad „Bosch“ perforatorius su keltuvu ir du suvirinimo aparatai yra atsakovo pasiskolinti iš trečiųjų asmenų, tačiau įrodymų apie tai, kad šie daiktai yra pasiskolinti iš trečiųjų asmenų pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Ieškovė patikslintame ieškinio pareiškime (t.2, b.l. 4-10) išvardintus daiktus taip pat nurodė kaip įgytus santuokoje ir prašė juos padalinti. Nesant ginčo dėl daiktų teisinio statuso pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytus kilnojamuosius daiktus padalino kaip santuokoje įgytą turtą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vienas suvirinimo aparatas yra ne jo, 2013 m. birželio 5 d. atsirado šio suvirinimo aparato savininkas, kuris galėtų paliudyti dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto, todėl CPK 314 str. tvarka būtina pašalinti šį įrodymų surinkimo trūkumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinėje instancijoje apklausti atsakovo nurodyto liudytojo, nes toks prašymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, atsakovas prašymo neteikė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su automobilių geometrijos atstatymo stendo verte – 2250 litų ir dviejų drėlių 260 litų verte. Nurodo, kad šių daiktų vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į su jomis dirbusio profesionalo atsakovo paaiškinimus – geometrijos atstatymo stendo vertė 1000 litų, o dviejų drėlių vertė – 20 litų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant kitokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų apie nurodytų daiktų vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal palyginamąjį ieškovės ir atsakovo nurodyto kainų skirtumo vidurkio principą nustatė daiktų vertę. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitokių objektyvių įrodymų apie dalintinų daiktų vertę.

Kadangi kilnojamasis sutuoktinių turtas dalijamas lygiomis dalimis, todėl ieškovei ir atsakovui yra pagrindas priteisti po ½ dalį 10850 litų vertės kilnojamojo turto t.y. turto kiekvienam už 5425 litus. Kadangi ieškovei papildomai paskyrus kilnojamųjų daiktų už 900 litų, jai atitenka kilnojamojo turto už 4450 litų, o atsakovui – už 6400 litų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 975 litų piniginė kompensacija.

Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismo sprendimą santuokinio turto padalijimo dalyje yra pagrindas pakeisti, priteisiant šalims po ½ dalį santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, todėl yra pagrindas perskaičiuoti žyminį mokestį, kurį šalys turėtų sumokėti valstybei (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi turtas tarp šalių padalintas lygiomis dalimis, todėl yra pagrindas iš D. M. priteistą 3168 Lt žyminio mokesčio dalį sumažinti iki 2370 Lt (79025 Lt x 3 proc.), o atsakovui S. M. priteistą sumokėti 1722 Lt žyminio mokesčio dalį padidinti iki 1809 Lt ( 79025 Lt x 3 proc. + 142 Lt – sumokėta 703 Lt žyminio mokesčio dalis). Sprendimo dalį, kuria iš šalių priteista po 28,78 Lt mokesčio valstybei, susijusio su procesinių dokumentų įteikimu bei bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistos, palikti nepakeistą.

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 790,26 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 700 litų sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.3, b.l. 20-21). Nors į bylą yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 676638, iš kurio matosi, kad S. M. advokatui yra sumokėjęs 1500 litų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad didesne dalimi priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004.04.02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir priteistina 700 litų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria santuokoje įgytas turtas padalintas sekančiai: ieškovei D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) jo priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 1/3 dalį ir ją išdėstyti taip: ieškovei D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą padalinti priteisiant kiekvienam po ½ jo dalį.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteista po 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 88666 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) 2800 Lt vertės, ir artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6667 Lt vertės ir ją išdėstyti taip: priteisti D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 66500 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) 2100 Lt vertės, ir artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės.

D. M. papildomai priteisti komodą 100 litų vertės, šaldytuvą – 50 litų vertės, šaldiklį 500 litų vertės, stumdomų durų spintą – 200 litų vertės ir videokamerą – 50 litų vertės.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteista po 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 44333 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1400 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją išdėstyti taip: S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 66500 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) 2100 Lt vertės, ir artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista S. M. komoda 100 litų vertės, šaldytuvas – 50 litų vertės, šaldiklis - 500 litų vertės, stumdomų durų spinta – 200 litų vertės ir videokamera – 50 litų vertės.

Ieškovei D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą 3684 (trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių) litų piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto sumažinti iki 975 (devynių šimtų septyniasdešimt penkių) litų.

Priteistą iš D. M. a.k. 4780622119 valstybei 3168 (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt aštuonių) litų žyminį mokestį sumažinti iki 2370 (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt) litų.

Priteistą iš atsakovo S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1722 (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt dviejų) litų žyminį mokestį padidinti iki 1809 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devynių) litų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme: 790,26 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt litų 26 ct.) sumokėto žyminio mokesčio bei 700 litų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Jolita CirulienėGintautas KoriaginasIzolda Nėnienė