Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje 2013 m. kovo 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., požymius, dėl to, kad 2013 m. kovo 23 d., apie 19.00 val., Mileišiškių g. 75, Vilniuje, kilus konfliktui buvo sumuštas V. G..

2013 m. liepos 29 d. S. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jam buvo pranešta, jog jis įtariamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą, o būtent: 2013 m. kovo 24 d., apie 10.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) kieme, konflikto metu, sudavė kumščiu į veidą V. G., ko pasekoje, V. G. buvo nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžimas su minkštųjų audinių patinimu bei burnos gleivinės plyšimu, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė J. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas V. B. 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir įpareigojo prokurorę įvykdyti BPK 214 str. 3 d. reikalavimus.

Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.

Prokurorės teigimu, specialisto išvada Nr. G 1315/13(01) nustatyta, kad V. G. nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžimas su minkštųjų audinių patinimu bei burnos gleivinės plyšimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013 m. kovo 24 d. V. G. kliniškai nustatytas vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio sekoje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo tarpu jokių kitų sužalojimų V. G. nebuvo nustatyta.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Be to, nei vienas iš apklaustų liudytojų – S. M., R. N., S. S., I. S., J. O. K., neparodė, jog nukentėjusiajam V. G. kažkas kitas būtų sudavęs smūgį į galvą ar veidą, dėl ko galėjo atsirasti specialisto nustatytas sužalojimas, nei vienas jų nenurodė kokios nors kitos aplinkybės, kuri leistų suabejoti, kad būtent įtariamasis S. V. teisingai nurodo aplinkybes, kaip jis sužalojo nukentėjusįjį.

Pažymima, kad formuluojant įtarimą S. V. pagal BK 138 str. 1 d., buvo atsižvelgta į surinktų duomenų visumą, kritiškai įvertinti nukentėjusiojo V. G. parodymai apie tai, kad įtariamasis sudavė jam keletą smūgių į veidą bei, kad jis buvo spardomas kojomis, kad jam smūgį į veidą sudavė S. S., nes tokie nukentėjusiojo parodymai nieko nepagrįsti.

Prokurorės vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nukentėjusiojo elgesys įvykio išvakarėse bei per patį įvykį ištirtas išsamiai. Vertinant šią aplinkybę buvo apklausti ne tik pats nukentėjusysis ir įtariamasis S. V., bet ir visi minėti liudytojai. Nekėlė abejonių, kad toks elgesys vertintinas kaip provokuojantis, turėjęs įtakos veikos padarymui, tačiau tai yra aplinkybė, lengvinanti kaltininko atsakomybę, tačiau jos nepašalinanti (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Nesutinkama ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta būtinosios ginties ir kitos versijos. Prokurorės teigimu, besiginančio veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali būti laikoma būtinąja gintimi, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi požymio ir pavojingumo. Tokiu atveju atsakomybė už padarytus veiksmus atsiranda bendrais pagrindais. Tiriamuoju atveju, asmenims stovint vienam prieš kitą, būnant dviese, nukentėjusysis V. G., priekaištaudamas dėl konflikto įvykio išvakarėse, tik pastūmė įtariamąjį S. V., smūgio nesudavė. Pastarasis atsakė vienu veiksmu – sudavė smūgį, padarydamas nukentėjusiajam specialisto išvadoje nustatytą sužalojimą. Tokie S. V. veiksmai, prokurorės vertinimu, neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl ir nebuvo vertinti kaip būtinoji gintis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nepatvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. atžvilgiu, jam ir nukentėjusiajam V. G. susitaikius, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BK 442 str. 1 d. 2 p.)

BK 38 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.

Nagrinėjamu atveju S. V. kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai. S. V. galimai padarytas nusikaltimas yra susijęs su konfliktu su savo draugu – nukentėjusiuoju V. G., kurio metu S. V., trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, dėl ko V. G. buvo sulaužytas žandikaulis, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. pirminės apklausos metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nurodydamas, kad 2013 m. kovo 23 d. jis buvo su draugų kompanija ir šventė gimtadienį pirtyje, esančioje Mileišiškių g. 75, Vilniuje. Gimtadienyje buvo ir nukentėjusysis V. G., kuris apie 23.00 val., pirtyje užmigusį S. V. pradėjo kelti, varyti iš pirties. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susistumdymas, tačiau nukentėjusiojo brolis Stasys ir jo mergina Jolanta juos išskyrė, po ko, S. V. nuėjo miegoti. Atsikėlus kitą rytą, S. V. sodyboje nebebuvo, jis atvažiavo tik apie 10.00 val. paimti savo brolio Stasio. Atvažiavęs V. G. puolė prie S. V. ir jį pastūmė, nuo ko S. V. nukrito ant žemės. Pakilęs, jis (S. V.) kumščiu trenkė V. G. į veidą, į žandikaulio sritį. Po to, juos išskyrus, V. G. su savo broliu išvažiavo. S. V. papildomai paaiškino, jog neneigia, kad nuo jo smūgio V. G. galėjo lūžti žandikaulis (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42-43).

Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolo, S. V. savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis S. V. pretenzijų neturi bei prašo ikiteisminį tyrimą S. V. atžvilgiu nutraukti (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46).

Nukentėjusysis V. G. 2013 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą S. V. atžvilgiu, nurodydamas, kad kaltininkas savo kaltę pripažino visiškai, jo atsiprašė ir susitarė dėl žalos atlyginimo – 2000 (dviejų tūkstančių) litų, dalimis iki 2014 m. vasario 1 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 44).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad S. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, gailisi dėl jos padarymo, susitarė dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo. Tačiau, siekiant asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, būtina nustatyti ir tai, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, S. V. ankščiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pirminės apklausos metu, nusikaltimą padarė dėl provokuojamo nukentėjusiojo elgesio, kas laikoma kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, jog ateityje S. V. nedarys naujų nusikaltimų, todėl sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. sprendimu atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visiems BK 38 str. numatytiems pagrindams.

Kaip matyti iš skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, teisėjas atsisakė tvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti visi prieštaravimai tarp nukentėjusiojo, kaltininko ir liudytojų parodymų, nebuvo tirta būtinosios ginties ir kitos versijos. Tačiau apygardos teismas su tokiais ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvais sutikti negali.

2013 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013 m. kovo 24 d., apie 17.20 val. Žalgirio ligoninės slaugytoja pranešė apie V. G., kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžimas, kuris paaiškino, kad apie 10.00 val., Žirmūnų g., prie parduotuvės „Visa para“ jį sumušė nepažįstami asmenys (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4). 2013 m. balandžio 16 d. V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2013 m. kovo 24 d., kitą dieną po (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 23 d. vykusio gimtadienio, V. G. pastūmė S. V., po ko pastarasis sudavė keletą smūgių V. G. į galvą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). 2013 m. balandžio 17 d. V. G. protokole – pareiškime nurodoma, kad 2013 m. kovo 24 d. apie 10.00 val. kieme, prie (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys Sigitas ir Stanislovas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). Nors ikiteisminio tyrimo teisėjas tokius nukentėjusiojo parodymus vertino prieštaringai, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp tokių nukentėjusiojo ir kaltininko parodymų, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1315/13(01) matyti, jog V. G. kliniškai buvo nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžimas su minkštųjų audinių patinimu bei burnos gleivinės plyšimu, paveikus kietu buku daiktu. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Papildomai nurodoma, kad V. G. kliniškai buvo nustatytas tik vienas aptartas sužalojimas, jokių kitų sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nebuvo rasta (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 16-17). Būtent dėl šio sužalojimo S. V. buvo pareikštas įtarimas dėl nesunkaus V. G. sveikatos sutrikdymo, todėl aplinkybė, kad nukentėjusįjį mušė keli asmenys, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant S. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – S. M., R. N., S. S., I. S., J. O. K. nepaneigė aplinkybės, kad būtent S. V. sudavė smūgį V. G. į galvą ir neparodė jokio kito asmens, dėl kurio veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti padarytas specialisto išvadoje nustatytas sužalojimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. išvada, kad šie byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent nuo S. V. smūgio nukentėjusiajam į veidą, jam buvo padarytas specialisto išvadoje nustatytas sužalojimas.

Taip pat pritartina prokurorės skunde išdėstytiems argumentams, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo tiriama būtinosios ginties versija. Atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, besiginančio asmens veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokiu atveju atsakomybė už padarytus veiksmus atsiranda bendrais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, stovint vienam prieš kitą, nukentėjusysis V. G. tik pastūmė S. V., dėl ko jis nukrito ant žemės. Tuo tarpu pastarasis į V. G. veiksmus atsakė smūgiu, nuo kurio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tikie S. V. veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinti kaip būtinoji gintis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 14 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo V. B. 2013 m. spalio 14 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. A. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui – S. V., ir nukentėjusiajam – V. G., susitaikius.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.