- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-97-531/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48320-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- D. N.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kurią jis per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. N. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš D. N. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 550 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. N. nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 26 d. apie 01.55 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, 2022 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo 01.56 val. iki 02.17 val. į alkotesterį ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) pūsdamas nepakankamą oro kiekį, dantimis užstodamas alkotesterio vamzdelį, o 02.17 val. visiškai atsisakydamas tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. D. N. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinti jį, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2.1. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas neišanalizavo visų byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų teisingam sprendimui priimti.
2.2. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jis blaivumo patikrinimo įvykio metu nevengė, leidosi tikrinamas policijos pareigūnų, pūtė į alkotesterį apie 30 kartų, neatsisakė jokių galimybių pasitikrinti blaivumą kitais būdais. Jam įvykio metu nepavyko būti tinkamai patikrintam alkotesteriu. Jis duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme metu, nurodė priežastis, dėl kurių, jo nuomone, jam nepavyko tinkamai pasitikrinti alkotesteriu, t. y. kurios jam sutrukdė įpūsti reikiamą oro kiekį į alkotesterį – tai danties skausmas ir šaltas oras, o taip pat didelis skausmas, kurį sukėlė kojos trauma (šlaunikaulio išnirimas ir gūžduobės lūžis), dėl kurios jam apribotas darbingumas. Teismas šių jo nurodytų priežasčių iš esmės netyrė ir nevertino. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šios priežastys blaivumo patikrinimo metu aiškiai negalėjo turėti įtakos jo galimybei įpūsti pakankamą oro kiekį į alkotesterį. Teismas, vertindamas įrodymus iš esmės apsiribojo baudžiamojoje byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažyma, ir jos pagrindu padarė išvadą, kad jo patirta kojos trauma jokios įtakos jo galimybei pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu negalėjo turėti, nes jo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažymoje nurodytus susirgimus, dėl kurių jis būtų negalėjęs tolygiai, be pertraukos pūsti oro į alkoholio kiekio matuoklį. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta. Pirma, nei Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, nei kitoje kompetentingoje institucijoje nebuvo vertinami jo nurodyti veiksniai ir jų įtaka jo galimybėms tolygiai, be pertraukos, išpūsti oro į alkotesterį 5 sekundes. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis patikrinimo metu nesirgo jokia pažymoje nurodyta liga, ar susirgimu. Jo sveikata viso baudžiamojo proceso metu nebuvo tirta, o vien tik įrašų apie ligą ar susirgimą asmens medicininėje kortelėje nebuvimas, akivaizdu nepatvirtina aplinkybės, kad asmuo konkrečiu laikotarpiu nesirgo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu nebuvo tirta net ir dantų būklė, nors jis aiškiai nurodė, kad įvykio metu jautė aštrų dantų skausmą. Trečia, Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažyma patvirtina, kad asmuo negalėtų tolygiai, be pertraukos išpūsti oro į alkotesterį apie 5 sekundes dėl dusulio, kurį dažniausiai sukelia psichogeninės priežastys (stresas), apsinuodijimas, medžiagų apykaitos produktų susikaupimas organizme. Įvykio metu dėl fizinio skausmo jis neabejotinai jautė stresą, kas nurodytoje pažymoje pripažįstama kaip viena iš dusulio priežasčių. Be to, kadangi jis vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus ir kavinėje-bare suvartojo 0,5 l alkoholinio gėrimo – alaus, alkoholio ir vaistų sąveika neabejotinai galėjo jam sukelti apsinuodijimą, kuris, taip pat yra viena iš dusulio atsiradimo priežasčių. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, ar daryti išvadą, kad jis įvykio metu nebuvo tokios fizinės būsenos, kuri jam apribotų galimybę tolygiai, be pertraukos išpūsti oro į alkotesterį apie 5 sekundes. Lieka nepaneigta jo versija, kad jis įvykio vietoje buvo tokios fizinės būklės, dėl kurios jis objektyviai neturėjo galimybės būti tinkamai patikrintas dėl neblaivumo alkotesteriu, nes dėl dusulio, kurį lėmė jo fizinė ir emocinė būklė, jis neturėjo galimybių tolygiai, be pertraukos išpūsti oro į alkotesterį apie 5 sekundes.
2.3. Skunde teigiama, jog visiškai neaišku, iš kokių objektyvių duomenų teismas nustatė aplinkybę, kad jis, pūsdamas į alkotesterį, dantimis užstojo alkotesterio vamzdelį. Byloje esančiuose policijos pareigūnų „body“ kameromis fiksuotuose vaizdo įrašuose nėra fiksuota, kad jis, pūsdamas į alkotesterį, dantimis būtų užstojęs alkotesterio vamzdelį. Vien policijos pareigūnų prielaidos, kad jis galimai tai galėjo daryti, negali būti pagrindu tokiai išvadai. Atkreipia dėmesį į tai, kad duodami parodymus teisme, policijos pareigūnai patvirtino, kad įvykio metu, jam pučiant į alkotesterį, jo dantų nesimatė, nes pūtimo metu jis lūpomis buvo apgaubęs alkotesterio vamzdelį. Policijos pareigūnai teigė, kad iš jo pūtimo metu sklidusio garso darė išvadą, kad alkotesterio vamzdelis buvo užstojamas dantimis, nors dantų padėties pūtimo metu net nesimatė, tačiau akivaizdu, jog tai galėtų būti vertinama tik kaip prielaida ar spėjimas, tačiau ne objektyvūs duomenys, kurių pakaktų išvadai apie šios faktinės aplinkybės buvimą.
2.4. Iš baudžiamojoje byloje esančių „body“ kamerų vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad jis nuo pat pradžių sutiko būti tikrinamas dėl neblaivumo alkotesteriu ir pūtė į jį apie 30 kartų, tačiau vėl ir vėl nepavykstant tinkamai įpūsti reikiamo oro kiekio (atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai patvirtino, kad jie judino alkotesterį pūtimo metu), jis vėl ir vėl bandydavo tai kartoti. Neabejotina, kad nesibaigiantis tikrinimų skaičius patiriamo stipraus fizinio skausmo ir šalčio kontekste, pagrįstai ir natūraliai lėmė jo susierzinimą, o tokie policijos pareigūnų neprofesionalūs veiksmai, kuomet nepavykstant asmens patikrinti alkotesteriu net 30 kartų, patikrinimas nenutraukiamas ir tikrinamam asmeniui neišaiškinama galimybė būti patikrintam kitu teisės aktuose nustatytu būdu, laikytini aiškiai provokuojančiai. Taigi, akivaizdu, kad epizodinis, provokuojančių veiksmų nulemtas, emocionalus ir neapgalvotas jo teiginys – atsisakau, jokiu būdu esamame kontekste negali būti vertinamas kaip tyčinis atsisakymas tikrintis blaivumą. Priešingai, baudžiamojoje byloje esantys „body“ kamerų vaizdo įrašai aiškiai patvirtina, kad po šio pasakymo, jis ir toliau buvo savanoriškai tikrinamas alkotesteriu, ir to daryti neatsisakė.
2.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo tai, kad asmens veiksmus kvalifikuoti kaip neblaivumo patikrinimo vengimą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, galima tik tais atvejais, kai neblaivumo nustatymo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kaip nagrinėjamu atveju privalėjo elgtis policijos pareigūnai, kuomet 30 kartų bandant tikrinti jo blaivumą alkotesteriu, to padaryti nepavyko. O būtent, jie privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymi, kad jis, kaip patvirtina „body“ kamerų vaizdo įrašai, savanoriškai sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, tačiau dėl policijos pareigūnų aiškiai neprofesionalių veiksmų, jis nebuvo gabenamas į sveikatos priežiūros įstaigą. Maža to, policijos pareigūnai, tikėtina, sąmoningai net nepaaiškino jam galimybės būti patikrintam kitais teisės aktuose nustatytais neblaivumo nustatymo būdais, t. y. paimant jo kraujo ar šlapimo mėginį sveikatos priežiūros įstaigoje, tokiu būdu iš jo atimdami galimybę įrodyti blaivumo būklę. Taigi, konstatavus teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą pažeidimą, nelieka pagrindo išvadai, kad jis neteisėtai vengė neblaivumo nustatymo. Kitaip tariant, darytina išvada, kad teismas, nepagrįstai šioje baudžiamojoje byloje konstatavo, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Teismo posėdyje D. N. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. N. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. D. N. viso proceso metu savo kaltę dėl aptariamo nusikaltimo padarymo neigė. Apklausiamas apylinkės teisme aiškino, kad 2022 m. gruodžio 25 d. buvo namuose iki vėlaus vakaro - maždaug iki 21.30 val., tada nusprendė išvažiuoti į miestą. Atvyko į (duomenys neskelbtini). Užėjęs į barą tiesiog bendravo su žmonėmis, išgėrė vieną 0,5 l alaus bokalą. Išvažiuoti į namus sugalvojo gal 2 val. Aikštelėje prie baro buvo 40-50 cm sniego pakasta, sustumta, ji buvo padengta ledu. Bandė išvažiuoti, bet nepavyko, nes buvo vandens pragraužtas ledas ir ta padanga įvažiavo į duobelę, ratai buksavo ir negalėjo išvažiuoti. Tada pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, priėjo prie jo, paklausė kas nutiko, jis pasakė, kad bando išvažiuoti, tada policijos pareigūnas pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Sutiko, bet negalėjo įpūsti, nes tuo metu jam skaudėjo dantį ir koją. Tada pareigūnai vėl prašė, jis neatsisakė, pūtė, bet niekaip nepavyko, stengėsi. Nežino dėl ko nepavyko įpūsti, gal dėl danties, gal nuo šalčio. Bandė 20-30 kartų. Įvykio metu problemų su plaučiais, kitais susirgimais neturėjo. Kai davė pūsti į alkoholio matuoklį, visiškai nebandė užstoti dantimis, kad neįpūsti. Kiek jo prašė, viską atliko, prašė pūsti, pūtė. Kai pakeitė kitą vamzdelį, neįpūtė ir į jį. Nepripažino, kad buvo neblaivumo požymiai, kalba rišli, nekoordinuoti judesiai galėjo būti dėl kojos. Apeliacinės instancijos teismas tokius D. N. paaiškinimus vertina kritiškai, tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje suriktų įrodymų visetas.
9. Liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. D. nurodė, kad kai atvažiavo, automobilis, kuriame sėdėjo D. N., buvo įvažiavęs į sniego kupstą, ratai sukosi, girdėjosi variklio ūžesys. D. N. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo ne visiškai rišli. Nekoordinuoti judesiai matėsi po to, kai paprašė išlipti iš automobilio. Kai pasiūlė pasitikrinti neblaivumo būklę, jis tikrinosi, bet dantimis, liežuviu bandė užstoti šiaudelį, neišpūsdavo iki galo, kai jam buvo išaiškinta kaip reikia pūsti. Nepastebėjo, kad asmuo negali įpūsti. Kai iš jo rankų buvo duodama pūsti, jis specialiai pabaksnojo, nes jautė, kad kažkur yra kliūtis, pabaksnojo dantis su šiaudeliu, kai jis buvo įdėtas į alkotesterį. Kai D. N. bandė pūsti į alkotesterį, jis buvo apžiojęs pūtimo vamzdelį, jis pradžioje neatsisakė pūsti, po to, atsisakė, po daug kartų, nepasakys kelinto. Daug kartų buvo normaliai pasakyta, išaiškinta instrukcija kaip reikia pūsti, kad iki 5 sek. nenutraukiant. Jis juto, kad D. N. kažkuo stabdo putimą. Jam nurodė neblokuoti dantimis, liežuviu. Blaivumą tikrino tiek jam sėdint automobilyje, tiek iš jo išlipus. Nebuvo galima patikrinti neblaivumo, nes per staigiai nutraukdavo pūtimą, per trumpai pūtė į alkotesterį. Alkotesteris buvo praėjęs patikrą. Gedimų ar kitų aplinkybių, kad juo negalima naudotis, nemano, jog buvo.
10. Iš esmės analogiškas įvykusio įvykio aplinkybes nurodė ir kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas D. Ž.. Apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad atvykę pastebėjo automobilį, kuris buvo įstrigęs pusnyje. Už vairo sėdėjo D. N., nurodė, kad užstrigo, bando išvažiuoti. Bendraujant su D. N., jis atrodė akivaizdžiai neblaivus – jautėsi alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, atsakinėdamas į klausimus buvo nenuoseklus, vėliau išlipo ir bendraujant svirduliavo. Bandė jam patikrinti neblaivumą, tačiau nesėkmingai. Bandė ir perkrauti alkotesterį ir šiaudelį keitė, bet nepavyko patikrinti. Nurodė detalią instrukciją, kaip reikia įpūsti reikiamą oro tūrį, kad prietaisas rodytų neblaivumą, bet D. N. užstodavo patį vamzdelį ar su liežuviu, ar su dantimis, kadangi girdėdavosi ir iš pučiamo oro, kad yra kažkuo užstojama ir jie jam aiškino, kad jis neužstotų vamzdelio. D. N. įpūsti reikiamo oro tūrio nepavyko. Pūtimas buvo ne mažiau 20 kartų. Kad vengia pasitikrinti blaivumą suprato, nes jis tyčia užstodavo vamzdelį, kad reikiamas oro tūris nepraeitų. Sąmoningo alkotesterio judinimo kai D. N. pūtė nebuvo. Jo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad negalėtų į vamzdelį pūsti tinkamai. Vizualiai asmuo neatrodė, kad būtų objektyvios priežastys, kad negalėtų pakankamai pūsti į alkotesterio vamzdelį.
11. 2022 m. gruodžio 26 d. D. Ž. surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat pažymėta, kad D. N. vengia neblaivumo patikrinimo (1 t., 39 b.l.).
12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pateiktais policijos pareigūnų parodymais ir jų D. N. nustatytais neblaivumo požymiais. Kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
13. Peržiūrėjus byloje esančius policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus matyti, kaip pareigūnai prieina prie automobilio užklimpusio sniege, jis užvestu varikliu, už vairo sėdi D. N.. Akivaizdžiai matyti, kad D. N. yra neblaivus, jis kalba nerišliai, sėdi sulinkęs, prie vairo nuleista galva. Policijos pareigūnui paklausus, ar vartojo alkoholį, aiškina, kad vartojo prieš tris savaites. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Jam buvo paaiškinta, kaip tai padaryti, tačiau jis pūtė orą nepakankamai, nutraukdamas pūtimą anksčiau, nei prietaisas užfiksuos rezultatą. Pareigūnas liepia pūsti stipriau, prieš pučiant įkvėpti daugiau oro ir pūsti tolygiai. D. N. kelis kartus pučiant į alkotesterį ir prietaisui rodant nepakankamą oro kiekį, pareigūnai liepia nenutraukti pūtimo, pūsti tolygiai, dantimis neuždengti vamzdelio. Tačiau jis reikiamo oro kiekio taip ir neįpučia. D. N. prisipažįsta išgėręs bokalą alaus. Toliau bando pūsti, bet jam nepavyksta. Pareigūnai nurodo pūsti normaliai, apsižioti ir pūsti. Pareigūnas D. N. aiškina, kad jis neįpučia reikiamo oro kiekio, kad dantimis užstoja šiaudelį. D. N. pasiūloma išlipti iš automobilio. Jis lipa sunkiai, matosi, kad svirduliuoja. Pareigūnai aiškina, kad jam reikia tikrintis, prašo dantimis neužstoti šiaudelio. Jam aiškinama, kad patikrinimui reikia atitinkamo oro kiekio. Vėl tikrinamas girtumas, tačiau D. N. įpūsti nepavyksta. Vėl prašoma neužstoti šiaudelio kai pučia. Perkrauna prietaisą, pakeičia šiaudelį. Vėl tikrinamas blaivumas. Girdisi, kad yra pučiama netolygiai. Pareigūnas jam tai nurodo. Vėl nepavyksta patikrinti. Vėl tikrinama keletą kartų. Nepavyksta. D. N. aiškina, kad patikrinimo nevengia, tačiau į alkotesterį neįpučia. Toliau kyla D. N. ginčas su pareigūnais, kurio metu jis vis kartoja, kad tikrinosi jau daug kartų. Jam paaiškinama, kad pūtė neteisingai. Galiausiai D. N. pareiškia, kad atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnas jį įspėja dėl atsakomybės už vengimą tikrintis. Paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., 90-103 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje liudytoju apklaustas, policijos pareigūnus iškvietęs, E. K., taipogi patvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog įvykio metu D. N. buvo neblaivus. Apklausiamas apylinkės teisme, jis parodė, kad matėsi, kad jis yra neblaivus. Ėjo mėtydamasis, iš ko ir suprato, kad neblaivus.
15. Tai kad alkotesteris (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bandoma patikrinti D. N. blaivumą buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis jo patikros sertifikatas. Patikra atlikta 2022 m. lapkričio 24 d. ir galioja iki 2023 m. gegužės 23 d. (1 t., 44 b.l.). Alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad kai ekrane rodoma „Neužtenka oro tūrio“, kas, beje, buvo rodoma ir nagrinėjamu atveju tikrinant D. N. blaivumą, reiškia, kad mėginio tūris yra nepakankamas (1 t., 54 b.l.).
16. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog D. N. policijos pareigūnai ne kartą aiškino kaip reikia pūsti į alkotesterį, kad būtų galima patikrinti jo neblaivumą. Tačiau jis nurodytų instrukcijų nevykdė ir neįpūtė reikiamo oro tūrio. Šiuos veiksmus darė akivaizdžiai piktybiškai bei sąmoningai, siekdamas išvengti neblaivumo laipsnio nustatymo, kadangi, kaip bylos duomenys rodo, jis įvykio metu buvo neblaivus. Tiek liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad D. N. į alkotesterį orą pūtė tai per trumpai, tai netolygiai, tai dantimis užstodamas šiaudelį, kad nebūtų įpūstas reikiamas oro kiekis. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas M. D., kuris nurodė jautęs, kad kažkur yra kliūtis, pabaksnojo dantis su šiaudeliu, kai jis buvo įdėtas į alkotesterį. Tai, jog alkotesteris būtų sąmoningai, stipriai judinamas D. N. į jį pučiant iš vaizdo įrašo nematyti, tad konstatuoti, kad jis negalėjo pasitikrinti neblaivumo dėl pačių pareigūnų veiksmų, pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju D. N. neblaivumą buvo bandoma patikrinti apie 30 kartų, tačiau nesėkmingai, ką lėmė tyčiniai paties D. N. veiksmai. Po ko galiausiai jis tikrintis apskritai atsisakė.
17. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde, D. N. aiškino, kad pūsti į alkotesterį negalėjo dėl danties skausmo bei šalto oro. Tačiau teisėjų kolegija šias jo nurodomas priežastis vertina kritiškai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad D. N. bendraudamas su policijos pareigūnais ir bandant patikrinti jo neblaivumą, jiems apie danties skausmą ar apie kokius nors kitus negalavimus, nieko nesakė. Šią aplinkybę jis pirmą kartą nurodė tik apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Tad akivaizdu, kad tai tėra jo išsigalvota versija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, juolab, kad jo teiginių apie danties skausmą jokie bylos duomenys nepatvirtina, t.y. byloje nėra įrodymų, jog jis būtų pagalbos kreipęsis į odontologijos įstaigas. Taip pat nėra priežasčių manyti, kad nesėkmingos neblaivumo patikros priežastimi buvo šaltas oras. Pažymėtina, kad pirmiausia D. N. neblaivumas buvo tikrinamas jam sėdinti automobilyje ir tik vėliau, po keleto nepavykusių bandymų, jo buvo paprašyta iš automobilio išlipti. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, D. N. lauke, išlipęs iš automobilio, išbuvo vos 16 min (1 t., 90 b.l.), o pagal byloje esančius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, oras pagal metų laiką nebuvo šaltas (1 t., 146 b.l.), tad nemanytina, kad jo buvimas tokiomis oro sąlygomis lauke, galėjo turėti įtakos jo neblaivumo patikrinimui. Taip pat jam niekas nedraudė išlipant iš automobilio šilčiau apsirengti, tačiau jis to nedarė.
18. 2023 m. kovo 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte nurodoma, kad patikrinimą, be pertraukos išpūsti oro į alkotesterį apie 5 sekundes, galėtų apsunkinti dusulys, kurį dažniausiai sukelia plaučių uždegimas, astma, pneumotoraksas, hidrotoraksas, trachėjos ir gerklų navikai, svetimkūniai kvėpavimo takuose, kvėpavimo takų uždegimas, kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, plaučių arterijos embolija, krūtinės ląstos deformacijos, diafragmos parezė, mažakraujystė, nutukimas, galvos smegenų navikai, encefalitas, psichogeninės priežastys (stresas), apsinuodijimas, medžiagų apykaitos produktų susikaupimas organizme (1 t., 135 b.l.). Byloje nėra fiksuota, kad D. N. tuo laiku būtų sirgęs kokiomis nors kvėpavimo takų ligomis. Be kitą ko, ir pats, apklausiamas apylinkės teisme teigė, kad įvykio metu problemų su plaučiais neturėjo. Dėl D. N. sveikatos būklės, esant kuriai jis negalėtų tinkamai pūsti į alkotesterio vamzdelį, abejonių nekilo ir jį tikrinusiam pareigūnui D. Ž.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 26 d. D. N. buvo gydymas dėl šlaunikaulio išnirimo, vėliau atlikti papildomi tyrimai ir nustatytas gūžduobės lūžis (1 t., 139-140 b.l.). Tačiau, akivaizdu, kad šios D. N. sveikatos problemos įtakos jo neblaivumo patikrinimui turėti negalėjo. Apeliaciniame skunde D. N. aiškina, kad dėl patiriamo skausmo jis jautė stresą, kas yra dusulio priežastis, be to, kadangi vartojo stiprius nuskausminamuosius vaistus ir kavinėje - bare suvartojo 0,5 l alkoholinio gėrimo – alaus, alkoholio ir vaistų sąveika neabejotinai galėjo jam sukelti apsinuodijimą, kuris taip pat yra viena iš dusulio atsiradimo priežasčių. Teisėjų kolegija atmeta šiuos jo teiginius kaip nepagrįstus ir išgalvotus. Visų pirma, kaip jau minėta, įvykio vietoje dirbusiam policijos pareigūnui nekilo abejonių dėl D. N. galimybių tikrintis neblaivumą alkotesteriu. Antra, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, nematyti, jog D. N. kankintų dusulys, jis to nenurodė ir įvykio vietoje dirbusiems policijos pareigūnams. Trečia, į bylą nebuvo pateikta jokių tą pagrindžiančių medicininių dokumentų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad D. N. versiją, jog pasitikrinti blaivumą jam galėjo sukliudyti dusulys, iškėlė tik apeliaciniame skunde, akivaizdžiai, bet kokiais būdais, siekdamas sau palankaus procesinio sprendimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, priešingai nei teigia D. N., būtinybės proceso metu tirti jo sveikatą nebuvo. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese neturi būti beribis. Jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Gi, šiuo atveju esamų duomenų visiškai pakanka išvadoms dėl kaltinimo D. N. pagrįstumo padaryti
19. Nors pareigūnas D. Ž. apklausiamas apylinkės teisme teigė, kad siūlė D. N. vykti į gydymo įstaigą, bet pastarasis tą daryti atsisakė, tačiau to byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina. Vis dėlto, policijos pareigūnai pareigos D. N. pristatyti į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui neturėjo, o kartu ir aiškinti jam kitus galimus to patikrinimo būdus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte numatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos <...> pareigūnų <...> veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas <...> yra neblaivus. Tų pačių taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Iš pateiktos nuostatos matyti, kad policijos pareigūnai asmenį pristato į sveikatos priežiūros įstaigą tik tuo atveju, jei jis dėl savo esamos būklės negali būti patikrintas alkotesteriu. Šiuo atveju D. N. patikrinti alkotesteriu nepavyko ne dėl jo sveikatos būklės ar kitokių objektyvių priežasčių, o dėl jo sąmoningų veiksmų, tyčia nevykdant instrukcijų, nepučiant nustatyto laiko ir neįpučiant reikiamo oro kiekio, užstojant alkotesterio vamzdelį dantimis, pučiant orą netolygiai, o galiausiai apskritai atsisakant tikrintis. Priešingai nei nurodo apeliantas, policijos pareigūnai įvykio metu elgėsi profesionaliai, o jų atliekamas D. N. blaivumo patikrinimas atitiko minėtų taisyklių reikalavimus.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad D. N. veiksmuose yra visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai, taigi jis kaltu dėl jos padarymo pripažintas visiškai pagrįstai.
21. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas D. N. už minėto nusikaltimo padarymą skyrė 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. D. N. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Jis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, dirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nuspendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, įmanoma pasiekti D. N. paskyrus baudos bausmę, kurios dydis artimas minimaliai. Paskirta bausmė nėra laikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, nenustatyta.
22. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su skundžiamu nuosprendžiu D. N. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams, bei turto konfiskavimu, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (4 550 Eur). Jų keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.