Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-384-425/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Ž. ir suinteresuoto asmens AS „Reverta“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2387-837/2013 pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotam asmeniui AS „Reverta“ atstovaujamai UAB „NIF Lietuva“ dėl antstolės V. Ž. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Antstolės ir suinteresuoto asmens atskirieji skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos, vykdomosios bylos Nr. 0113/12/01000 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. S. ir V. S. 2007-07-25 Hipotekos lakštu Nr. 04/1/2007/0003362 įkeitė jiems priklausantį žemės sklypą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), taip užtikrindami įsipareigojimų vykdymą pagal T. S., S. V. su AB Parex banku sudarytą 2007-07-24 Kreditavimo sutartį Nr. VE/576. V. S. 2007-07-24 taip pat pasirašė Laidavimo sutartį Nr. LS/576-1, o V. S. 2007-07-24 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. LS/576-2, kuria laidavo už minėtą Kreditavimo sutarties Nr. VE/576 įsipareigojimų vykdymą visu savo turtu (b. l. 28-30, 75-78). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-03 teismo įsakymu nutarė išieškoti solidariai iš V. S. ir V. S. 90 089,53 Lt negrąžintą kreditą, 3 888,07 Lt delspinigius, 3,79 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teisimo įsakymo visiško įvykdymo bei po 367 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno AB „Parex bankas“ naudai (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 1, b. l. 3). Išieškotoją AS „Reverta“ (AB „Parex bankas“ teisių perėmėjas) atstovaujanti UAB „NIF Lietuva“ 2012-09-04 pateikė 2010-05-03 teismo įsakymą antstolei V. Ž. vykdyti. Antstolė vykdomąjį dokumentą priėmusi, išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, o skolininkams geruoju skolos negrąžinus, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 1, b. l. 36, T. 2, 20-25). Antstolė nustatė, kad V. S. ir V. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 2, b. l. 18) ir jį 2013-01-24 areštavo (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 2, b. l. 15-17). Antstolė 2013-02-13 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir jį išsiuntė skolininko darbdaviui UAB „Transvytma“ su reikalavimu iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų išmokų išskaičiuoti 70 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 proc. nuo neviršijančios vieno MMA (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 2, b. l. 7). 2013-01-14 antstolei V. Ž. vykdyti taip pat buvo pateiktas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą Notaro vykdomąjį įrašą Nr. 30, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis iš T. S., S. V. ir įkaito davėjų V. S. ir V. S. įkeisto turto hipotekos kreditoriaus AS „Reverta“ naudai pagal sandorį – sutartinės hipotekos lakštą Nr. 04120070003362 (vykd. b. Nr. 0113/12/01000, T. 2, b. l. 5). Antstolė šį dokumentą priėmė ir užvedė atskirą vykdomąją bylą Nr. 0113/13/0042.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Pareiškėjas V. S. ir jo sutuoktinė V. S. laisva valia sudarė laidavimo sutartis, kuriomis laiduotojai įsipareigojo visu savo turtu atsakyti už Kreditavimo sutarties pareigų vykdymą. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

Įsipareigojimų pagal 2007-07-24 Kreditavimo sutartį Nr. VE/576 įvykdymas taip pat buvo užtikrintas V. S. ir V. S. priklausančio žemės sklypo įkeitimu hipotekos lakštu. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J., vadovaudamasi CK 4.192 str. ir Notariato įstatymo 49¹ str., išdavė kreditoriui vykdomąjį įrašą Nr. 30 dėl skolos iš hipotekos lakštu įkeisto turto – žemės sklypo, išieškojimo. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.192 str. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas.

Nagrinėjamu atveju įsipareigojimai pagal 2007-07-24 Kreditavimo sutartį buvo užtikrinti tiek laidavimo sutartimis, tiek nekilnojamojo turto įkeitimu. Laidavimo ir hipotekos teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidarioji laiduotojo ar įkeisto turto savininko pareiga ypatinga tuo, kad tokiu atveju laiduotojas ar įkeisto turto savininkas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas ir įkaito davėjas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Vykdomosios bylos Nr. 0113/12/01000 ir Nr. 0113/13/0042 buvo užvestos skirtingų vykdomųjų dokumentų pagrindu, kurie abu yra galiojantys ir vykdytini. Kadangi kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, jis, siekdamas operatyvesnio savo reikalavimo patenkinimo, pasirinko tuo pačiu metu nukreipti išieškojimą ir į laiduotojų turtą, ir į hipotekos lakštu įkeistą turtą. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti vienu iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Antstolė V. Ž., priėmusi dokumentus vykdyti, pagrįstai skolos išieškojimą nukreipė tiek į įkeistą turtą, tiek ir areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį butą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis pirmiausia turėjo atlikti turto perkainojimą ir tik po to spręsti klausimą, užtenka ar neužtenka hipotekos lakštu įkeisto turto skolai padengti, tačiau toks pirmosios instancijos teismo teiginys nėra pakankamai pagrįstas, kadangi išieškojimas vyksta skirtingu pagrindu, pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus dviejose atskirose vykdomosiose bylose, kadangi kreditorius pasirinko skolą išsiieškoti tiek iš laiduotojų, tiek iš įkeisto turto. Be to, pažymėtina, kad antstolės patvarkymu paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog 2, 62 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 000 Lt (b. l. 94-98), o skola, išieškoma iš laiduotojų, yra 98 234,19 Lt, tuo tarpu skola, išieškoma iš įkeisto turto, yra 123 135,38 Lt, todėl akivaizdu, jog vien įkeisto turto nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas turto areštą V. S. ir V. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suvaržė kreditoriaus teises ir pažeidė jo interesus, todėl skundžiama nutartis naikinama, o V. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui paaiškintina, kad skolos išieškojimas pagal Kreditavimo sutartį jau yra vykdymo procese, o bylą nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar vykdymo veiksmus atliekanti antstolė laikosi įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. Tačiau teismas netikrina ir nenagrinėja skolos pagrįstumo, skolos susidarymo priežasčių, nesvarsto pasirašytų sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nevertina ir pareiškėjo argumentų apie 2007 m. bandymus padalinti žemės sklypą ir jį parduoti. Pažymėtina, kad skolininkas gali susitarti su kreditoriumi dėl kitokio žemės sklypo realizavimo (pvz., skolininkui turint pirkėją, kuris pasiruošęs mokėti didesnę sumą nei nustatyta vertė), tačiau teismas į šiuos vykdymo proceso šalių santykius nesikiša. Pareiškėjas taip pat pažymėjo nesutinkantis su ekspertizės išvadomis. Pagal CPK 682 str. 2 d. skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jo prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl V. S., nesutikdamas su ekspertų išvada, turi reikšti motyvuotą nesutikimą antstolei V. Ž. ir prašyti paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Prieš skiriant ekspertizę, į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkas turi sumokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). V. S. atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog teismas privalėjo vadovautis JT vaikų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos konstitucija ir vaiko teisių apsaugos įstatymu, bendraisiais teisės principais ir apginti jų nepilnametės dukters interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės butas šiuo metu yra areštuotas, tačiau buto realizavimas nėra pradėtas, išieškojimas iš jo dar nėra vykdomas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Taip pat paaiškintina, kad pareiškėjas, norėdamas inicijuoti savo bankroto procesą, LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Dėl fizinio asmens bankroto gali kreiptis tik pats fizinis asmuo, Panevėžio apygardos teismas savo iniciatyva ar pareiškėjo prašymu to padaryti negali.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, atliktą turto vertės nustatymo ekspertizę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino turto arešto aktą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolės V. Ž. veiksmų areštuojant jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: V. S. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų areštuojant jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais, atmesti.