Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. e2A-287-278/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
e2A-287-278/2021
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00987-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „L. B.“
Atsakovas
I. O.
Civilinė byla Nr. e2A-287-278-2021 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00987-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-408-1147/2021 pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui I. O. (toliau I. O.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „L. B.“ prašė teismo priteisti iš atsakovo I. O. 1 981,84 Eur negrąžinto kredito, 258,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 21,12 Eur administravimo mokesčio, 534,28 Eur negautų pajamų (nuostolių), 30,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 981,84 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27), 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,84 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 63,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas I. O. 2019-08-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-t4t6n288 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovui 54 mėn. terminui suteiktas 1 981,84 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį. Teigė, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020-01-30 sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą. 2020-03-03 pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies - priteista iš atsakovo I. O. ieškovės naudai 1 981,84 Eur negrąžintas kreditas, 258,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30), 21,12 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30), 534,28 Eur negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-30), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 796,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134,64 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance ir atsakovas I. O. 2019-08-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-t4t6n288, kuria atsakovui buvo suteiktas 1981,84 Eur dydžio kreditas 54 mėn terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020-01-30 Sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą.

5. 2020-03-03 pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-08-25 rašytiniu pranešimu. Teismas pripažino, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

6. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 981,84 Eur negrąžintas kreditas, 258,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 21,12 Eur administravimo mokestis, 534,28 Eur negautos pajamos (nuostoliai).

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,84 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27); 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,84 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šie reikalavimai netenkintini. Nurodė, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

8. Nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas.

9. Sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant Sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Kadangi kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, darė išvadą nesant pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,34 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

10. Vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo esant pagrindui priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 796,17 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-02-03 sprendimo už akių dalis dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 981,84 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27), priteisimo bei dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1981,84 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti. Be to, prašo priteisti iš atsakovo 184 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios isntancijos teisme ir 15 Eur apeliacinės instancijos teisme.

12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, neatsižvelgė į kasacinio teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

13. Teigia, kad Sutartį nutraukus jos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, o Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti Sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

14. Nurodo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teigia, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius bendrovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį.

15. Teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu.

Žemesnės instancijos teismas

16. Be to, šalys Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį.Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

17. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu bendrovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

18. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus, negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį, mažėja.

19. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 651,28 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

20. Tvirtina, kad negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad Sutartis yra nutraukta, pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

21. Nurodo, kad, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus, teismas nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį.

22. Teigia, kad negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra logiška. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Teigia, kad bendrovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

23. Nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį, pagrįstai tikėjosi gauti 30,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. P. C. proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 30,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,34 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27); 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,84 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance ir atsakovas I. O. 2019-08-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-t4t6n288, kuria atsakovui 54 mėn. terminui suteiktas 1 981,84 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020-01-30 Sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą. 2020-03-03 pradinis kreditorius ir ieškovė UAB „L. B.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-08-25 rašytiniu pranešimu.

28. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas UAB „L. B.“ reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 30,00 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, bet toks reikalavimas neatitinka kasacinio teismo pateikto išaiškinimo, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas nebegali reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstu ir tikėtinu, sprendė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su juo Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020-01-30, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

32. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

33. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.

35. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

37. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

38. UAB „L. B.“ ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 534,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2020-02-06 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-30 (ieškinio parengimo data), viso už 328 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (1 981,84 Eur negrąžinta kredito dalis x (30,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/365 dienų per metus) x 328 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 2) 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 981,34 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27); 3) 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 981,84 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

39. Iš byloje esančių kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų dydis (30,00 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį.

40. Apeliantė nesutinka, jog apskaičiuojant negautas pajamas būtų atsižvelgiama į nutraukus Sutartį nebegaliojantį kredito grąžinimo grafiką, teigia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike buvo apskaičiuota preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, o palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Tačiau pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant Sutartį bei laiku mokant įmokas.

41. Sutiktina, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

42. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 30,00 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią bendrovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

43. Ieškovė prašė teismo priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27). Ieškinys parengtas 2020-12-30, iš vartojimo kredito grąžinimo grafiko matyti, kad nuo šios datos iki Sutarties termino pabaigos mokėtina palūkanų suma sudarytų 858,07 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „L. B.“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir po Sutarties nutraukimo nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, kurios sudaro 858,07 Eur.

45. Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 981,84 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Nurodo, kad nelogiška negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data.

46. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

48. Netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Todėl daroma išvada, jog 30 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024-02-27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, atlieka kompensacinę funkciją ir vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Dėl nurodyto pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

49. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas, iš atsakovo I. O. ieškovės naudai priteisiant 858,07 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki Sutarties termino pabaigos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus, kad ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies iš atsakovo priteistina 82 Eur žyminio mokesčio ir 98 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, viso 180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 7,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 27 d.) bei priteista 134,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir iš atsakovo I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ (įmonės kodas 302528679) naudai priteisti 858,07 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 07 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki Sutarties termino pabaigos (2024-02-27) bei padidinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų).

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ (įmonės kodas 302528679) naudai 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Birutė Valiulienė