- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eII-622-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00606-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7987-2025 (ROIK: 25272686582).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7987-2025 (ROIK: 25272686582) M. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 90 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 12 d., 11.32 val., Klaipėdoje, Šilutės pl. 52, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 20 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas M. A. atstovo skundas, kuriuo prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog M. A., vairuojančio transporto priemonę, niekas nebuvo sustabdęs ir apskritai netikrino, nesiteiravo, nesidomėjo ar jis vairuodamas transporto priemonę rankoje laikė mobilaus ryšio priemonę ir apskritai ar tuo metu ją automobilyje turėjo, o jei ir turėjo - tai kokį mobilaus ryšio telefoną; to nenustačius, nėra galimybės iš byloje esančio vaizdo įrašo kategoriškai teigti, kad vairuodamas transporto priemonę jis rankoje laikė ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, o tokie Institucijos teiginiai nėra paremti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Administracinio nusižengimo teisenos metu Institucija papildomų duomenų apie galimai padarytą nusižengimą nerinko, vertino tik AN byloje esančią vaizdo medžiagą ir tokiu būdu padarė tik tikėtiną išvadą, pagal kurią pareiškė kaltinimą M. A., tokiu būdu padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kadangi ne nustatinėjo bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko išskirtinai tik M. A. kaltinančius įrodymus. Tuo metu kai, Institucija fiksavo pareiškėjui inkriminuojamą nusižengimą, M. A., vairuodamas transporto priemonę, rankoje laikė elektroninė knygų skaityklę „Onyx Boox Palma“, bandydamas ją įjungti; ši skaityklė yra labai panaši į mobilaus ryšio telefoną, tačiau teisės aktų nepriskirta mobiliojo ryšio priemonėms. Be to, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl pareiškėjui inkriminuojamų veiksmų atlikimo ir, jais remdamasi, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam M. A. buvo tinkamai inkriminuota veika, todėl yra pagrindo konstatuoti, kad jo veikoje nėra nei objektyviosios nei subjektyviosios pusės požymių ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio teisės nusižengimo teiseną negalimą, todėl ji turėtų būti nutrauktina.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. A. atstovo skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog KET 20 punkte nurodytas draudimas apima naudoti visas mobiliojo ryšio priemones, ne tik telefonus. Pagal su skundu pateiktas fotonuotraukas, kuriose, kaip teigiama, yra užfiksuotas įrenginys, kuriuo vairavimo metu naudojosi M. A., konstatuotina, kad tai yra daugiafunkcinė mobiliojo ryšio priemonė, nes šis įrenginys naudoja mobilų ryšį, dėl integruoto „Bluetooth 5.0“ modulio prie jo galima prijungti ir dirbti su išoriniais įrenginiais: prisijungus prie interneto, galima naudoti šį įrenginį „Wi-Fi“ failų perkėlimams, taip pat galima naudotis debesijos PUSH paslauga „BooxDrop“. Be to „Palma“ modelyje įdiegta „Android 11“ operacinė sistema, todėl galima įdiegti ir naudoti įvairias trečiųjų šalių programėles, kurios gerokai išplečia prietaiso naudojimo galimybes, priemonėje yra galimybė versti teksto fragmentus internetu. Internetinės prekybos portale „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) apie įrenginį nurodoma, kad „Onyx Boox Palma“ – tai skaityklė, kurioje kompaktiškas dydis ir patogi forma dera su dideliu našumu. Modelis turi 6,13 colių ekraną, kurio kraštinių santykis yra 2:1, o tai leido prietaiso išvaizdą kuo labiau priartinti prie išmaniųjų telefonų. E skaityklė turi „Carta 1200“ ekraną, kuris užtikrina 15 % didesnį kontrastą ir 20 % didesnį ekrano atnaujinimo greitį nei ankstesnės kartos ekranas. Didelį prietaiso našumą užtikrina modernus 8 branduolių procesorius ir 6 GB operatyviosios atminties. Modelis turi dviejų dažnių „Wi-Fi“ modulį ir palaiko „Bluetooth 5.0“ standartą. Modelyje veikia „Android 11“ operacinė sistema, kuri leidžia įdiegti trečiųjų šalių programas. Nagrinėjant bylą Institucijoje, administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta, kad M. A. už analogišką nusižengimą, tai yra naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant transporto priemonę jau yra baustas anksčiau (2020 m. kovo 5 d.), analogiškas nusižengimas buvo padarytas ir 2025 m. kovo 3 d. Už šio nusižengimo padarymą 2025 m. kovo 4 d. buvo sumokėta 60 eurų bauda, tačiau reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo nebuvo padarytos, atsižvelgiant į tai skirta maksimali ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 90 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 mėnesio terminui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad vairuodamas rankoje laikė elektroninę skaityklę, norėjo ją įjungti ir pažiūrėti, ar ji pasikrovė. Naudodamasis šia elektronine skaitykle, jis skaito ir klausosi knygų; vairavimo metu elektronine skaitykle kaip mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Prie jos WiFi yra prijungtas tik namų internetas, kito interneto šia skaitykle nenaudoja. Apie administracinio nusižengimo bylos procesą nebuvo tinkamai informuotas, naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)yra jo senas elektroninis paštas, juo nebesinaudoja ir netikrina, tačiau pripažįsta, jog registruose seno elektroninio pašto į naują pasikeitęs nebuvo. Vairuodamas transporto priemonę, mobiliuoju telefonu jis nesinaudojo, turėjo tik paprastą mygtukinį telefoną, kuriame nėra internetinio ryšio.
Administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Andriaus Bubulis teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Akcentavo, jog byloje nėra pakankamos visumos nenuginčijamų duomenų, kurias būtų galima teigti, kad pareiškėjas vairuodamas naudojosi būtent mobilaus ryšio priemone, kaip ji yra apibūdinama Lietuvos Respublikos teisės aktų. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos pateiktame atsakyme pripažinta, kad teisės aktuose nėra tiesiogiai apibrėžta, kas yra mobiliojo ryšio priemonė, tačiau iš su tuo susijusių teisės aktų analizės darytina išvada, kad tokia priemone laikytinas mobilaus ryšio telefonas arba tokie įrenginiai, kuriais galima naudotis mobiliuoju ir/ar interneto ryšiu bei bendrauti su kitais asmenimis garso ir/ar vaizdo priemonėmis. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba atsakyme į užklausimą irgi pripažino, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nėra nurodytas atskiras terminas, kokie įrenginiai laikytini mobiliojo ryšio priemonėmis, o iš susijusių sąvokų darytina išvada, kad tokios priemonės – tai galiniai įrenginiai, jungiantys prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų, kad būtų perduodama ar priimama informacija (balsas, duomenys, vaizdas ir pan.). Šiuo atveju naudota ir rankoje laikyta elektroninė knygų skaityklė nėra priskiriama mobiliojo ryšio priemonei, nes nėra galinis įrenginys jungimuisi prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų, M. A. automobilyje nebuvo prijungta prie internetinio ryšio, neturėjo tokio pobūdžio tiesioginės sąveikos su kitais įrenginiais ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų. Kaip ir pažymėjo pareiškėjas, elektroninė knygų skaityklė buvo prijungta tik prie namuose esančio internetinio ryšio, t. y., veikė naudodama šį ryšį tik namuose, bet ne automobilyje. Atsižvelgiant į visa tai, nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas šia elektronine knygų skaitykle naudojosi kaip mobiliojo ryšio priemone. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, o pareiškėjui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai ištirti esminį byloje kylantį klausimą, kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą atlikti ekspertizę ar konkreti šiam tyrimui M. A. pateikta elektroninė knygų skaityklė „Onyx Boox Palma“ pagal savo charakteristiką ir naudojimo galimybes yra priskiriama mobiliojo ryšio priemonėms. Iš pateikto eksperto ekspertizės akto Nr. 11K-450(25) nustatyta, jog elektroninė skaityklė „Onyx Boox Palma“ turi bevielių tinklų WiFi ir Bluetooth funkcijas, pagal kurių galimybes, aprašytas tiriamojoje dalyje, yra mobiliojo ryšio priemonė. Visgi atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad ši konkrečiai ištirta knygų skaityklė mobiliojo ryšio priemonei gali būti priskirta tuo atveju, jeigu ji yra tam tikra grandinės dalis, t. y. kad skaityklė būtų priskiriama mobiliojo ryšio priemonei, ji turi būti mobiliojo ryšio tinkle, kuriam reikalingas kitas įrenginys, turintis funkciją ištransliuoti WiFi. Pati elektroninė knygų skaityklė savarankiškai jungtis prie mobiliojo ryšio negali, ji gali būti tik šio ryšio grandinės dalis ir tik tuo atveju, kai su šiuo įrenginiu per kitus prietaisus jungiamasi prie mobiliojo ryšio, elektroninė skaityklė priskiriama mobiliojo ryšio priemonėms. Šiuo atveju ekspertizės metu nustatyti, ar elektroninė knygų skaityklė buvo prisijungusi prie mobiliojo tinklo nusižengimo fiksavimo momentu, nepavyko dėl ribotų šio įrenginio parametrų. Mobiliojo ryšio priemonės apibrėžimo ekspertas nurodė nei teisės aktuose, nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos įstatymuose neradęs. Pasinaudojęs Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos įstatymu, bandė susieti šiame įstatyme naudojamas sąvokas (galinis taškas, mobiliojo ryšio tinklas ir pan.). Iš pateiktos elektroninės knygų skaityklės techninės reglamentacijos nustatė, kad skaityklė turi WiFi funkciją ir Android operacinę sistemą, todėl, remdamasis Ryšių reguliavimo tarnybos įstatyme numatyta „Galinis taškas“ sąvoka, elektroninę skaityklę priskyrė galiniam taškui, nes įjungus elektroninės skaityklės WiFi funkciją ir prisijungus prie mobilaus telefono skleidžiamo WiFi, galima gauti duomenis; kadangi iš mobiliojo ryšio telefono elektroniniais ryšiais iš mobiliojo ryšio stoties gaunama informacija, mobilusis telefonas yra retransliatorius ir tokiu būdu elektroninė skaityklė dalyvauja mobiliojo ryšio tinkle ir dėl to priskirtina galiniams įrenginiams. Visgi, jeigu toks įrenginys nėra prisijungęs prie WiFi, jis tuo metu nedalyvauja mobiliojo ryšio tinkle ir naudojamas ne kaip mobiliojo ryšio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta. <...> Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priimti šį skundą nagrinėti, atnaujinus jo padavimo terminą, jau buvo pasisakyta, kad 2025 m. gegužės 27 d. administracinių nusižengimų protokolas ir 2025 m. liepos 10 d. nutarimas, abu sudaryti pareiškėjui nedalyvaujant, buvo tinkamai siunčiami jam jo viešame registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes nurodydamas savo kontaktinius duomenis informacinėse sistemose ar registruose, asmuo prisiima atsakomybę dėl nurodomų duomenų teisingumo, privalo pats būti rūpestingu bei atidžiu, o suprasdamas, kad jo nurodytais kontaktiniais duomenimis valstybės institucijos (pareigūnai) gali pranešti su jo susijusią informaciją, turi pareigą periodiškai tikrinti savo elektroninį paštą ir domėtis gaunama korespondencija. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog nors šiuo metu ir turi kitą elektroninį paštą, tačiau nėra panaikinęs ir šio elektroninio pašto ar pranešęs viešame registre apie jo pasikeitimą. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog Institucija, išsiuntusi administracinių nusižengimų protokolą ir nutarimą pirmiau paminėtu elektroniniu paštu, minėto ANK 573 straipsnio nuostatų nepažeidė, šie dokumentai pareiškėjui buvo įteikta tinkamai ir šios aplinkybės nesudaro esminio procesinio pažeidimo pagrindo nutarimo panaikinimui.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi elementai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos – faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024 ir kt.).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021
Žemesnės instancijos teismas
Skundu M. A. nesutinka su padarytu nusižengimu, kadangi vairuodamas transporto priemonę rankoje laikė ne mobiliojo ryšio priemonę, o elektroninę knygų skaityklę „Onyx Boox Palma“, kurios WiFi funkcija nebuvo įjungta ir jo automobilyje nėra palaikoma, nes jo naudojamas telefonas interneto prieigos neturi.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė be kita ko už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
Pagal KET 20 punktą transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Nors skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija ir atsiliepime palaikė savo poziciją, kad M. A. 2025 m. gegužės 12 d. 11.32 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 52, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, teisme ištyrus visus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tokiai išvadai padaryti nepakanka. Šioje byloje esminio vertinimo reikalavo klausimas, ar M. A. vairavimo metu naudota elektroninė knygų skaityklė „Onyx Boox Palma“ yra mobiliojo ryšio priemonė. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktame atsakyme matyti, jog Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nenurodytas atskiras terminas kokie įrenginiai yra laikytini mobiliojo ryšio priemonėmis, tačiau įstatyme yra keli susiję apibrėžimai, kurie padeda suprasti, kaip įstatymas traktuoja tokius įrenginius, t. y. „Elektroniniai ryšiai“, „Galinis įrenginys“ ir „Radijo ryšių įrenginys“. Mobiliojo ryšio priemonės (nors terminas tiesiogiai neminimas) – tai galiniai įrenginiai, kuriais jungiamasi prie viešųjų mobiliojo ryšio tinklų, kad būtų perduodama ar priimama informacija (balsas, duomenys, vaizdas ir pan.). Teisiniu požiūriu, jie priskiriami galiniams įrenginiams, o jeigu naudoja radijo bangas – taip pat patenka ir į Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2016 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 1V-670 „Dėl radijo ryšio įrenginių techninio reglamento patvirtinimo“ taikymo sritį. Lietuvos Respublikos Susiekimo ministerijos pateiktame atsakyme matyti, jog, ministerijos nuomone, mobiliojo ryšio priemonė suprantama kaip mobilusis telefonas, išmanusis laikrodis, planšetinis ar nešiojamasis kompiuteris, kuriuo, be kita ko, galima naudotis mobiliojo ir (ar) interneto ryšio bei bendrauti su kitais asmenimis garso ir (ar) vaizdo priemonėmis.
Tokias pat išvadas tenka daryti ir teismui. Ištyrus visas byloje aptartas įvykio aplinkybes, reikia pripažinti, kad:
1) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kas yra mobiliojo ryšio priemonės, o atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra numatyta tik už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis;
2) Vadovaujantis arčiausiai šios sąvokos atskleidimo, esančio Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, konkrečiai imant - 3 straipsnio 11, 24, 52 punktais, mobiliojo ryšio priemonės apibrėžtinos kaip galiniai įrenginiai, tiesiogiai ar netiesiogiai prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų tam, kad būtų perduodama ar priimama informacija;
3) Tiriant nusižengimą, nebuvo konkrečiai nustatyta, kokiu įrenginiu vairuodamas automobilį 2025 m. gegužės 12 d. naudojosi M. A.; jam nurodžius, kad tai buvo elektroninė knygų skaityklė „Onyx Boox Palma“ ir pateikus šį įrenginį teismui, jo ekspertizę atlikęs ekspertas apklausiamas teisme patikslino savo duotą išvadą, pripažindamas, kad ši skaityklė nėra savarankiškas mobiliojo ryšio įrenginys, o tik šio ryšio grandinės, kuriai būtinas ir kitas įrenginys (internetinį ryšį palaikantis mobiliojo ryšio telefonas), dalis; ar M. A. pažeidimo fiksavimo metu automobilyje turėjo ir naudojo ir tokį įrenginį – nesiaiškinta ir nenustatyta, jis pats tvirtina, kad ne;
4) Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos nepašalintos ir nebegalimos pašalinti abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Teismo vertinimu, šiuo metu nebegalima surinkti įrodymų, kurie neginčijamai pašalintų abejones dėl objektyvių įvykio aplinkybių ( ar M. A. tuo metu naudojosi šia skaitykle kaip mobiliojo ryšio priemone pagal anksčiau aptartas sąlygas, kada ji tokioms priskiriama), o taip pat nėra galimybės pašalinti teisinio reguliavimo spragų, konkrečiai neapibrėžiant mobiliojo ryšio priemonės sąvokos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Įvertinus administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo inkriminuoti M. A. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Visgi M. A. veiksmai, dėl kurių padarymo nekyla abejonių – vairavimo metu, rankoje laikant, naudotis elektronine knygų skaitykle „Onyx Boox Palma“– neabejotinai laikytini veiksmais, nesusijusiais su transporto priemonės vairavimu, blaškančiais vairuotojo dėmesį ir tokie jo veiksmai yra vertinami kaip Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimas. Šis pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), todėl M. A. veiksmai perkvalifikuotini pagal šią ANK normą.
Perkvalifikavus veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. A. per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. A. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą – 10 Eur, panaikinant kartu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2025 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7987-2025 paskirtą 90 Eur baudą sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 2025 m. rugpjūčio 20 d., o jo padarytas administracinis nusižengimas šiuo nutarimu perkvalifikuotas ir jam paskirta mažesnė, t. y. 10 Eur bauda, konstatuotina, jog susidarė 80 Eur permoka, kuri grąžintina pareiškėjui.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7987-2025 (ROIK: 25272686582) naikintinas ir M. A. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 10 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo
Byloje pareiškėjo M. A. atstovas advokato padėjėjas A. Bubulis teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565-1 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog teismui nusprendus asmens veiką perkvalifikuoti iš vieno ANK straipsnio į kitą, toks sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrindas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šioje byloje kaltinimas M. A. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino, tačiau jo veika teisme perkvalifikuota pagal kitą ANK straipsnį, todėl nėra pagrindo M. A. naudai priteisti visas ar dalį jo turėtų išlaidų. Teismų praktikoje nurodyta, jog aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmę, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju tampa tas, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis); BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; remiantis pirmiau aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-204-719/2023).
Nagrinėjamu atveju M. A. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukta pagal ANK 565-1 straipsnio 1 punktą, jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, o tai reiškia, kad nėra imperatyvių ANK 666 straipsnyje, BPK 105 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų prašymo tenkinimui, todėl prašymas, dėl advokato padėjėjo pagalbos išlaidų priteisimo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. A. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7987-2025 (ROIK: 25272686582) ir priimti naują nutarimą, kuriuo M. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Grąžinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą 80,00 Eur baudą.
Baudos grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Bylinėjimosi išlaidų M. A. iš valstybės nepriteisti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.