Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-72-606/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-23
Bylos Nr.
AN2-72-606/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00148-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
E. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-72-606/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00148-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas, kuriuo E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – trims mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. spalio 15 d. 14.19 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jam nutraukti; priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

2.1. Apelianto teigimu, tiek atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje jis nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jo automobilis, nors tai tos paties modelio automobilis, t. y. „Opel Astra“, tačiau akivaizdu, kad jo ir vaizdo įraše užfiksuotas automobilis akivaizdžiai skiriasi, skiriasi ne tik automobilio spalva, automobilio ratlankiai, kėbulo būklė – kairė automobilio pusė, ties vairuotojo durelės, jo automobilis buvo itin paveiktas korozijos. Automobilių skirtumą patvirtina ne tik vaizdo įrašas, bet ir jo į bylą pateikta nuotrauka, iš kurios matyti ne tik teismui jo nurodyti skirtumai, bet ir automobilio spalva. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jo pateiktų nuotraukų iš viso neįvertino ir apie akivaizdžius automobilių skirtumus nepasisakė, nurodydamas, kad šiuos jo parodymus teismas vertina kritiškai, motyvuojant tik tuo, kad policijos pareigūnų parodymai neva tai yra patikimi.

2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše nėra jokių automobilį identifikuojančių duomenų, nesimato nei vairuotojo, nei valstybinio numerio, todėl tiek Institucijos nutarime, tiek ir teismo nutartyje padarytos išvados, nurodant, kad būtent jis jo vairuojamu automobiliu nurodytu laiku ir vietoje padarė pažeidimą, yra niekuo nepagrįstos, o remiamasi tik spėjimu, jo nepagrindžiant objektyviais įrodymais.

2.3. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai, nei tuo metu, kai jį sustabdė, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas jo vairuojamas automobilis. Tik vėlesnio bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui, kad dabar jau teikia visą vaizdo įrašą, kuris buvo atkurtas informatikų pagalba, tačiau ir Institucijos visame pateiktame vaizdo įraše taip pat nėra užfiksuotas jo vairuojamas automobilis.

2.4. Policijos pareigūnų teismo posėdžio metu teiginiai, kad iš karto neva tai po užfiksuoto nusižengimo pradėjo važiuoti jam iš paskos, ir ilgai sekė, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nėra šių aplinkybių patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne pažeidimo padarymo vietoje ir ne iškart po užfiksuoto pažeidimo, o visai kitame mieste, nei protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai, pastebėję lenkiantį šviesų – baltos spalvos automobilį, pradėjo važiuoti ne iš karto, o tik po kurio laiko, taigi teismo nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai jį vijosi, yra visiškai nepagrįsta. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas kelis kartus kito policijos pareigūno klausia: „Ar šitas? Ar šitas?“, ir tai neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnai net nebuvo įsitikinę, kas konkrečiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuotoją sustabdė spėjimo būdu, todėl policijos pareigūnų tvirtinimas teisme, kad jie visą laiką matė jo vairuojamą automobilį, kad švyturėlių nejungė, nenorėdami trikdyti (išgąsdinti) kitų eismo įvykio dalyvių, taip pat ir jo, neatlaiko jokios kritikos, nes policijos pareigūnų parodymai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms. Šį nusižengimą, už kurį jis nubaustas, galėjo padaryti bet kuris asmuo tą dieną vairavęs transporto priemonę „Opel Astra“. Tačiau, apelianto nuomone, vien tik automobilio pavadinimo tapatumas nėra pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio l dalį.

2.5. Apeliantas pažymi ir tai, kad skundą nagrinėjant teisme, jo atstovas advokatas prašė pakartotinai peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pareigūnas kito pareigūno klausia: „Ar šitas?“, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nurodė, kad tai įvertins priimdamas procesinį sprendimą, tačiau priimtoje nutartyje apie tokias bylai reikšmingas aplinkybes teismas nepasisakė ir jų neįvertino visų įrodymų kontekste, nurodė, kad policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti, o pareiškėjo argumentus įvertino kritiškai, t. y. teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą selektyviai (atrankos būdu) įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė visiškai neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo.

2.6. Skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skiriama jo ir policijos pareigūnų bendravimui po sustabdymo, taip pat jo ir policijos pareigūnų bendravimui apie vaizdo įraše matomą juodą automobilį, kurį neva jis ir lenkė neleistinoje vietoje, tačiau, apelianto teigimu, nei jo ir pareigūnų pokalbis, nei tamsus automobilis taip pat nėra pakankami įrodymai nebejotinai patvirtinantys, kad jis nutarime nurodytu laiku atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

2.7. Apeliantas pažymi, kad įvykio dieną daug važiavo, ir, tikėtina, lenkė ne vieną automobilį, kurie galėjo būti įvairių spalvų, dėl to, prisiminęs, kad galėjo galbūt lenkti baltą autobusiuką, to ir paklausė jo sustabdžiusio pareigūno, kuris patvirtino, kad lenkė būtent baltą autobusiuką. Tik vėliau policijos pareigūnui parodžius galimą vietą, kur, pasak jo, buvo padarytas pažeidimas, policijos pareigūnas jau pradėjo kalbėti apie jo neva tai lenktą juodą automobilį. Tai taip pat, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad policijos pareigūnas jį sustabdė spėjimo būdu, nes policijos pareigūnas, kaip teigė Institucija, sustabdęs jį po minutės, t. y. po labai trumpo laiko tarpo, pats nežinojo, kokią transporto priemonę (juodą automobilį ar baltą autobusiuką) visgi jis neva tai lenkė, nei lenkto automobilio spalvos, nei modelio jam nurodyti nesugebėjo ir patvirtino, kad jis lenkė baltą autobusiuką. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui uždavus klausimą, kokios spalvos automobilį lenkė pareiškėjas, policijos pareigūnas teismo klausimo nesuprato ir pasakyti negalėjo, tačiau teisėjai pakartotinai policijos pareigūnui uždavus atsakymą menantį klausimą, t. y. „Ar lenkė tamsų automobilį“, policijos pareigūnas linktelėjo galva. Tai reiškia, kad policijos pareigūnas teismo posėdžio metu tik teisėjai padedant sugebėjo atsakyti, kokios spalvos automobilis buvo pralenktas, o tai dar kartą patvirtina, kad pareigūnas galėjo žmogiškai suklysti dėl jo neva tai lenkiamo automobilio tiek modelio, tiek spalvos.

2.8. Apeliantas taip pat pažymi, kad netikėtai sustabdytas policijos pareigūnų, siekė išsiaiškinti, kokį nusižengimą padarė, keletą kartų prašė policijos pareigūnų parodyti jo galbūt padaryto nusižengimo užfiksavimą vaizdo priemonėmis, nors ir neprivalėjo, tačiau nebūdamas tikras dėl policijos pareigūnų pareikštų kaltimų, važiavo išsiaiškinti į neva tai jo padaryto ir užfiksuoto nusižengimo vietą, tačiau policijos pareigūnai nurodė, kad atliko neleistiną lenkimo manevrą, į jo prašymus parodyti užfiksuotą pažeidimą nereagavo, tik ranka parodė, kad neva tai jis kažkur, kažką lenkė ir padarė administracinį nusižengimą, į prašymą paaiškinti, kokioje vietoje lenkė, ką padarė, policijos pareigūnas nurodė, kad jis gaus protokolą, kad bus paskirta iš pradžių mažesnė bauda, o jei nesutiks, tai tada didesnė bauda. Policijos pareigūnas, pateikdamas išankstinį situacijos vertinimą, neatlikus galimo administracinio nusižengimo tyrimo, iš esmė pažeidė ANK 617 straipsnio l dalį. Todėl, atsižvelgus į policijos pareigūno aiškiai išreikštą išankstinį įvykio vertinimą ir nesant kitų neginčytinų įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados dėl jo kaltės.

2.9. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „grįžus prie minėtos sankryžos aš neva tai pareigūnams teigiau, kad lenkiau šitoje vietoje automobilį, bet savo lenkimo manevrą spėjau užbaigti iki sankryžos“, ir tai neva yra jo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, tačiau, apelianto teigimu, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina visai kitokias aplinkybes, o tai yra, kad jis visą laiką policijos pareigūnų prašė parodyti, ką pažeidė, prašė parodyti jo fiksuotą nusižengimą vaizdo priemonėmis ir, nebūdamas įsitikinęs policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis apie galbūt jo padarytą lenkimą, nurodė, kad su žodžiu jam nurodytu pažeidimu nesutinku. Todėl tarnybiniame pranešime nurodytas, selektyviai atrinktas policijos pareigūnams palankus teiginys negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę. Apeliantas pažymi, kad tarnybinis pranešimas, kuriuo savo nutarimo bei nutarties išvadas grindė Institucija ir teismas, surašytas 2023 m. spalio 8 d. 14 val., nors administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis nusižengimą padarė 2023 m. spalio 15 d. 14.19 val.

2.10. Apelianto teigimu, analizuojant ANK 420 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad šios veikos kvalifikavimui visiškai neturi teisinės reikšmės lenkiamo automobilio spalva, kuriai tiek dėmesio skyrė teismas nutartyje, nes toks objektyvusis požymis nėra numatytas straipsnio dispozicijoje, atsakomybė numatyta už lenkimą vietoje, kurioje negalima lenkti, tačiau byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad jis savo vairuojamu automobiliu skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

2.11. E. R. nurodo, kad, nors policijos pareigūnai nurodė, jį vijosi ir sustabdė nuvažiavę 1 kilometrą, po minutės, taip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja logiškumui. Visų pirma, tai, kad jį kas nors vijosi, nėra užfiksuota nei tarnybiniame pranešime, nei kitame bylos dokumente, antra, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), o pareigūnų nurodytas pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), todėl jau policijos pareigūnų nurodytas atstumas negali būti 1 km (google.maps duomenimis atstumas yra nemažiau kaip 2 km), taip pat negali būti, jog buvo sustabdytas po minutės. Ir visa tai leidžia tikėti, kad policijos pareigūnai atsitiktinai sustabdė jo vairuojamą automobilį, manydami, kad būtent jis lenkė vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas ne jo vairuojamas automobilis, nurodytą tamsų automobilį.

2.12. Byloje esantis kaip liudytoju apklausto policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei policijos pareigūnų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, nepagrindžia fakto, kad būtent jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, ir dėl to kitos transporto priemonės vairuotojas (policijos pareigūnas), siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę. Be to, neužfiksavus techninėmis priemonėmis būtent jo vairuojamo automobilio, neišsiaiškinus, ar tikrai kažką jis lenkė neleistinoje vietoje, nusižengimo nustatymas yra apsunkintas ir mažai tikėtinas.

2.13. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, tuo labiau, kad jis nuo pat galimo administracinio nusižengimo padarymo neigė savo kaltę, privalo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones, imtis veiksmų. Be jau paminėtų policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnų teisme prieštaraujančių faktinėms aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams parodymų davimas, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame klaidingai nurodytas nusižengimo laikas, ir, kuris nebuvo surašytas įvykio vietoje, o atsiųstas vakare, vaizdo įrašas, kuriame nėra užfiksuotas jo vairuojamas automobilis, jame užfiksuotas nusižengimo laikas, kuris nesutampa nei su tarnybiniame pranešime, nei su protokole, nei su skundžiame nutarime nurodytu laiku, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų neabejotinai pagrindžiančių jo kaltę. Nei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi Institucija, nei galbūt administracinio nusižengimo faktą užfiksavęs policijos pareigūnas ar administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo nesiėmė jokių priemonių surinkti daugiau galbūt padarytą administracinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų. Nors tokią galimybę turėjo, kaip pavyzdžiui, pateikdami vaizdo įrašą, kuriame būtų buvęs užfiksuotas jo vairuojamas automobilis, detalią įvykio vietos schemą, aiškiai nurodant galbūt administracinio nusižengimo padarymo vietą, nes nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kurioje vietoje buvo kiekvienas iš vairuotojų lenkimo manevro pradžioje, koks atstumas skyrė automobilius užbaigiant lenkimą ir, ar lenkimas iš tiesų sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

2.14. Administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime, skundžiamame nutarime ir vaizdo įraše nusižengimo padarymo laikai skiriasi, be to, vaizdo registratoriaus visas įrašas tyrimo metu nebuvo teikiamas, taip pat ir teisme, ir tik teismui įpareigojus pateikti visą vaizdo įrašą, jis Institucijos buvo pateiktas, nurodant, kad jis dėl techninių kliūčių nebuvo išsisaugojęs, o informatikų pagalba buvo atrastas / atkurtas, tačiau nei Institucijos iniciatyva, nei ne kartą jam prašant pateikti vaizdo medžiagą, kuriame būtų užfiksuotas jo vairuojamas automobilis, lenkiantis neleistinoje vietoje, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, duomenų apie galimas vaizdo registratoriaus technines kliūtis nėra, tokios aplinkybes nenurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, protokole ir / ar skundžiamame nutarime. Nors pažeidimo padarymo laikas procesiniuose dokumentuose ir vaizdo įraše skiriasi, ir pareigūnai nurodė, kad tai žmogiška klaida, tačiau neatmetama tikimybė, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas nepagrįstai taip pat dėl įvykį fiksavusių policijos pareigūnų galbūt jų žmogiškų klaidų. Todėl, apelianto teigimu, visos abejonės ir neaiškumai privalo būti aiškinami jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Atitinkamai asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą ar nutartį grindžiant prielaidomis, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų. Taip pat ir jo ankstesni baustumai už KET pažeidimus nepatvirtina jo kaltumo ir jokiu būdu neįrodo jo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.

2.15. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Apeliantas pažymi ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-2014). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, apelianto nuomone, šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo kaip nepagrįsto netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu ginčijama, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jo automobilis, nors tai tos paties modelio automobilis, t. y. „Opel Astra“, tačiau skiriasi. Vaizdo įraše nėra jokių automobilį identifikuojančių duomenų, nesimato nei vairuotojo, nei valstybinio numerio, todėl tiek Institucijos nutarime, tiek ir teismo nutartyje padarytos išvados, nurodant, kad būtent jis jo vairuojamu automobiliu nurodytu laiku ir vietoje padarė pažeidimą, yra niekuo nepagrįstos, o remiamasi tik spėjimu, jo nepagrindžiant objektyviais įrodymais. Taip pat teigiama, kad policijos pareigūnų teismo posėdžio metu teiginiai, kad iš karto neva tai po užfiksuoto nusižengimo pradėjo važiuoti jam iš paskos, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nėra šių aplinkybių patvirtinančių duomenų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne pažeidimo padarymo vietoje ir ne iškart po užfiksuoto pažeidimo. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip tarnybiniame automobilyje sėdintis policijos pareigūnas kelis kartus kito policijos pareigūno klausia: „Ar šitas? Ar šitas?“, ir tai neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnai net nebuvo įsitikinę, kas konkrečiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuotoją sustabdė spėjimo būdu, be to, neatlaiko jokios kritikos tai, kad policijos pareigūnai nejungė švyturėlių, nenorėdami trikdyti (išgąsdinti) kitų eismo įvykio dalyvių, nes, jų teigimu, jie visą laiką matė jo vairuojamą automobilį. Apeliantas pažymi, kad įvykio dieną daug važiavo, ir, tikėtina, lenkė ne vieną automobilį, kurie galėjo būti įvairių spalvų, dėl to, prisiminęs, kad galėjo galbūt lenkti baltą autobusiuką, to ir paklausė jo sustabdžiusio pareigūno, kuris patvirtino, kad lenkė būtent baltą autobusiuką. Tik vėliau policijos pareigūnui parodžius galimą vietą, kur, pasak jo, buvo padarytas pažeidimas, policijos pareigūnas jau pradėjo kalbėti apie jo neva tai lenktą juodą automobilį. Apeliantas nurodo, kad į prašymą paaiškinti, kokioje vietoje jis lenkė, ką padarė, policijos pareigūnas nurodė, kad jis gaus protokolą, kad bus paskirta iš pradžių mažesnė bauda, o jei nesutiks, tai tada bus paskirta didesnė bauda. Nors pažeidimo padarymo laikas procesiniuose dokumentuose ir vaizdo įraše skiriasi, ir pareigūnai nurodė, kad tai žmogiška klaida, tačiau apeliantas neatmeta tikimybės, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas nepagrįstai taip pat dėl įvykį fiksavusių policijos pareigūnų galbūt jų žmogiškų klaidų. Todėl, apelianto teigimu, visos abejonės ir neaiškumai privalo būti aiškinami jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Nagrinėjamu atveju E. R. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, t. y. už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, kuriame, be kita ko, numatyta, kad draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.

9. Teismo posėdyje kaip ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. nepripažino, kad vaizdo įraše užfiksuotą lenkimo manevrą sankryžoje atliko jis, nes įraše užfiksuotas ne jo, o kitas sidabrinis automobilis, kuris lenkė juodą „Golf“ automobilį. E. R. neneigė, kad skundžiamoje nutartyje, remiantis vaizdo įrašu, patikslintu laiku, automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), bei šiame kelyje lenkė transporto priemonę, tačiau, jo teigimu, jis lenkė leidžiamoje vietoje baltą automobilį. Vaizdo įraše lenkimo manevrą atlikusio automobilio valstybiniai numeriai užfiksuoti nėra.

10. Iš liudytojų M. P. ir M. R. teismo posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad jie, pažymėtina, ne atsitiktinai, bet specialiai, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, nedideliu atstumu nuo pagrindinės gatvės stebėjo sankryžą ir pamatė, jog šviesios spalvos automobilis „Opel Astra“, važiuodamas sankryžoje, lenkė kitą automobilį, todėl neabejotinai turėjo galimybę gerai įsidėmėti ir automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas. Šiuo atveju aplinkybė, kad vaizdo įraše neužfiksuotas automobilio valstybinis numeris, visiškai nepaneigia fakto, jog policijos pareigūnai sustabdė būtent tą patį automobilį, kuriuo vairuotojas ir padarė pažeidimą. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai, būdami tarnybiniame automobilyje, stebėjo (duomenys neskelbtini), bei užfiksuota, kad 2023 m. spalio 15 d. 14.19 val., pro sankryžą pravažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kuris, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atlikinėjo lenkimo manevrą, aplenkdamas, pažymėtina, juodos spalvos automobilį. Lenkimo manevras pradėtas dar prieš sankryžą ir baigtas už jos. Pareigūnai, pamatę šį pažeidimą, iškart pajudėjo iš savo stovėjimo vietos ir nuvažiavo paskui pažeidėją ir būtent aplenktą automobilį, ir ši aplinkybė nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, kad jie, vydamiesi automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, matė jį. Pažymėtina, kad į kelią kiti automobiliai iš šalutinių kelių neįvažiavo, o tarp tarnybinio automobilio ir pažeidėjo automobilio važiavo būtent aplenktasis juodas automobilis. Šiuo atveju E. R. akcentuojama aplinkybė, kad policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje, jo teigimu, pasakė: „Ar šitas?, nors galima suprasti, kad sakė „va šitas“, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, visiškai nepaneigia aplinkybės, kad policijos pareigūnai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo įsitikinę, kad vejasi būtent pažeidėjo automobilį, o priartėję prie jo, tiesiog išreiškė reakciją. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju objektyviai nustatyta, kad kelyje eismas nebuvo intensyvus, jog būtų pagrindas daryti prielaidą, kad policijos pareigūnai galėjo pamesti iš akiračio persekiojamą automobilį, jeigu, kaip teigė E. R., jį sustabdė ir už 2 kilometrų nuo užfiksuoto pažeidimo vietos. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai tikslaus atstumo nematavo, jiems atrodė, kad E. R. vairuotas automobilis buvo sustabdytas nuvažiavus mažesnį atstumą, tačiau akivaizdu, kad ir vijimosi atstumas nebuvo didelis, kad būtų pagrindas daryti prielaidą, jog ir dėl šios aplinkybės policijos pareigūnai galėjo pamesti iš akiračio persekiojamą automobilį. Todėl, vertinant tiek policijos pareigūnų parodymus, tiek ir objektyviai vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad būtent E. R. vairuotu automobiliu sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.

11. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai pagrįstai E. R. paaiškinimus, kad jo automobilis „Opel Astra“ skyrėsi nuo užfiksuoto vaizdo įraše, vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Kartu pažymėtina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, jog policijos pareigūnai sustabdę automobilį, aiškiai nurodė, kad jį sustabdė dėl neleistino lenkimo manevro sankryžoje, taip pat nurodė, kurioje vietoje vairuotojas atliko neleistiną lenkimo manevrą. Šiuo atveju būtent E. R. bandė suklaidinti policijos pareigūnus, kad jis neva prisiminė, jog galėjo lenkti baltą autobusiuką, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, policijos pareigūnams ir E. R. grįžus į įvykio vietą tam, kad būtų patikslintos įvykio aplinkybės, pats E. R. jau kalbėjo būtent apie aplenktą juodą automobilį, pažymėtina, aiškino, jog pravažiavęs kalniuką palaukė, kol baigsis ištisinės linijos ir aplenkė juodą automobilį „Golf“, nes šis automobilis kelyje tai didino greitį, tai staigiai stabdė, tvirtino, kad jį pradėjo lenkti leistinoje vietoje, todėl jokio pažeidimo nepadarė. Pažymėtina, kad analogiškos aplinkybės E. R. nepripažino padarius pažeidimą, užfiksuotos ir policijos pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad E. R. ir iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bei policijos pareigūnui jam pasakius, jog jis atlikto lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, taip pat teisinosi, kad turi teisę lenkti kitą automobilį, kai šis trukdo eismui, ir policijos pareigūnas patvirtino, kad tokią teisę jis turi, tačiau paaiškino ir tai, kad šiuo atveju jis lenkė sankryžoje, kur lenkimo manevrą atlikti draudžiama, taip pat paaiškino, kad iš karto nėra techninės galimybės parodyti vaizdo kamera užfiksuoto pažeidimo, kad jį galės pamatyti vėliau.

12. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl E. R. kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

13. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

14. Kartu pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą. Tačiau nagrinėjamu atveju E. R. administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, priešingai, konstatuota, kad jis pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl E. R. priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė