Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) (toliau – ir atsakovės atstovė, Pravieniškių PN-AK) 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat teismo posėdžių metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė V. G. paaiškino, kad 2019-09-20, apie 7 val. 5 min., Pravieniškių PN-AK 10-ajame būryje, būrio virtuvėlės patalpoje, rastas pasikabinęs ant vamzdžio, esančio virš durų arkos, nuteistasis E. P.. 2019-09-20 Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-09-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas surašė specialisto išvadą Nr. M 839/2019(02), kurioje nurodė, kad E. P. mirties priežastis – asfiksija, uždusimas dėl stranguliacijos (kaklo suspaudimo kilpa). 2019-11-26 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros l-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras ikiteisminį tyrimą Nr. 06-00226-19 dėl E. P. mirties priežasties nustatymo nutraukė, kadangi nepadaryta jokia nusikalstama veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Mirusiojo E. P. mama L. P. reikalauja neturinės žalos atlyginimo iš atsakovės, kadangi žala buvo padaryta neteisėtais atsakovės atstovo – Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu), neužtikrinus pareiškėjos sūnaus E. P., kuris 2019-09-20, apie 7 val. 20 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-jame sektoriuje, buvo rastas pasikoręs, saugumo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas nustatė, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčo laikotarpiu aktualioje redakcijoje) (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Aukščiau nurodyti teisės aktai įtvirtina pataisos namų pareigą užtikrinti nuteistų asmenų priežiūrą ir saugumą. Nuteistojo E. P. mirtis įrodo priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir nustatyto atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėto neveikimo (jo saugumo neužtikrinimo). Nustačius esmines viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, atsiranda pagrindas valstybės deliktinei atsakomybei. Tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo E. P. savižudybė, o Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė netinkamai vykdant teisės aktais nustatytą pareigą prižiūrėti ir apsaugoti nuteistuosius, buvo netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau ji sudarė sąlygas (neužkirto kelio) pasikėsinimui į didžiausia vertybę – žmogaus sveikatą ir gyvybę. Pažymėjo, kad nuteistasis E. P. ne vieną kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymais suteikti jam psichologinę ir psichiatrinę pagalbą. Liudytojų D. B., A. D. ir E. L. parodymai patvirtina tai, kad E. P. turėjo rimtų psichologinių problemų, tačiau atsakovas nesugebėjo užtikrinti ne tik E. P. savisaugumo, tačiau ir nesuteikė tinkamos pagalbos, dėl ko E. P. nusižudė. Pravieniškių PN-AK administracija, turėdama informaciją apie tai, kad nuteistasis turi rimtų psichologinių problemų, turėjo kreiptis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, izoliuoti nuo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, ar perkelti E. P. į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau jam nebuvo suteikta tinkama pagalba, todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą. Pareiškėja nurodė, kad jos ir mirusio sūnaus santykiai buvo labai artimi, nes jis buvo vienintelis jos artimas žmogus, ji sūnų nuolatos lankydavo pataisos namuose, laukė grįžtančio, kadangi jam buvo likę tik 3 metai iki bausmės pabaigos, betarpiškai su juo bendraudavo, jam padėdavo, juos siejo nuolatiniai dvasiniai, emociniai ryšiai, todėl dėl jo mirties pareiškėja patyrė itin sunkius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, dvasines kančias, suprastėjo jos gyvenimas, buvo psichologiškai apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą ateityje kartu su sūnumi. Pareiškėja prašo teismo priteisti jai 100 000 Eur neturtinę žalą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų jiems priskirtų darbo funkcijų neatlikimo.