Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B. – Š., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. B. – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 4 d., apie 21.30 val., Kaune, Šiaurės pr. ties namu Nr. 99 G. B. – Š., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai ir palikusi transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. – Š. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 4d. ji vežė savo vyrą, kuris buvo neblaivus ir kuris automobilyje pradėjo konfliktuoti. Ji vyrą parvežė namo, o pati sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie stadiono, kur norėjo pabėgioti. Grįžusi sėdo į automobilį, įjungė pavarą ir automobilis truputį pajudėjo bei atsirėmė į priekyje stovėjusį automobilį. Jai išlipus iš automobilio, pradėjo rėkti žmonės. Ji nelabai suvokė kas įvyko ir priekyje pamatė savo vyrą, todėl susinervinusi pradėjo nuo jo bėgti. Ją vijosi automobilio savininkas sakydamas, kad ji palauktų. G. B. – Š. jam pasakė, kad bijo vyro ir pati nukentėjusįjį susiras. Tą naktį nakvojo pas savo tėvus. Ryte grįžus namo, vyras pasakė, kad buvo atvažiavusi policija ir paklausė ar ji jam iškvietė policiją. G. B. – Š. paskambino į policiją, bet niekas neatsiliepė, todėl pirmadienio ryte pati nuvažiavo į policiją, kur davė paaiškinimus dėl įvykio. Mano, kad atsiremiant jos automobiliui į kitą automobilį, nei vienam automobiliui nebuvo padaryta žala, nes jos automobilis nebuvo apgadintas, o kito automobilio savininkas sakė, kad nuvalė dulkes ir jokios žymės neliko. Tą pačią dieną susirado nukentėjusįjį ir su juo kalbėjosi dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2016 m. birželio 4d. buvo namuose. Atėjęs kaimynas pakvietė jį išeiti į lauką. Atėjęs prie savo automobilio, rado dar du kaimynus, kurie pasakė, kad automobilis, vairuojamas moters, įvažiavo į E. K. automobilį. Matė automobilyje už vairo sėdinčią moterį. Kol jis kalbėjosi su kaimynais, moteris išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. E. K. ją pradėjo vytis. Moteris atrodė išsigandusi. Ji pažadėjo su juo susisiekti ir nubėgo. Apžiūrėjęs savo automobilį, akivaizdžių apgadinimų nematė, tik matėsi įbrėžimai, tačiau juos pavalius, jie nusivalė. Po kelių dienų moteris jį susirado ir jie buvo susitikę, tačiau jis žalos atlyginti neprašė, nes ji jam nebuvo padaryta.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis gavo tirti 2016 m. birželio 4d. eismo įvykio medžiagą, kai pirmadienį atvyko eismo įvykį sukėlusi moteris, kuri palikusi transporto priemonę, iš įvykio pabėgo. Moteris pasakojo, kad bėgiojo stadione. Po to sėdo į automobilį, kur supainiojo pavaras, todėl automobilis pajudėjo iš vietos ir prisilietė prie priekyje stovėjusio automobilio. Po to prisirinkus žmonių, kurie ant jos pradėjo šaukti, moteris išsigando ir pabėgo. Apie jokį savo vyrą moteris nekalbėjo. Paprašius moters parašyti paaiškinimą, ji susisiekė su advokatu, kuris jai liepė neteikti jokių paaiškinimų, todėl ji parašė, kad paaiškinimus teiks teisme. Jos buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau moteris pasakė, kad jie liko kitame krepšyje.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2016 m. birželio 4d. gavo pranešimą, jog padariusi eismo įvykį, vairuotoja bando šalintis bei įtariama, kad ji yra neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas vyriškis, kuris paaiškino, kad jis bandė vytis moterį, tačiau pačiupus ją už rankos, ji pradėjo muistytis, isterikuoti, todėl vyriškis, nenorėdamas, kad būtų apkaltintas priekabiavimu, ją paleido ir moteris nubėgo. Įvykio vietoje buvę liudytojai aiškino, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Buvo apžiūrėti abiejų automobilių apgadinimai, kurių aukščiai atitiko. Apgadinimai matėsi, kad yra padaryti šviežiai. Po to buvo nueita į butą, kuriame pagal gautus duomenis, gyvena vairuotoja. Paskambinus į buto duris, už durų atsiliepė vaikas, ir pasakius, kad policija ir ieškoma mama, pasakė, kad mamos nėra namuose.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2016 m. birželio 4d. gavo pranešimą, jog padariusi eismo įvykį, vairuotoja bando šalintis. Atvykus įvykio vietoje buvo keletas žmonių, kurie paaiškino, kad už automobilio vairo sėdėjo moteris, kuri stuktelėjo į priekyje stovėjusio automobilio galą, o po to bandė bėgti. Ją buvo pasigavę, tačiau ji pradėjo rėkti, todėl ją paleido ir moteris pabėgo. kažkuris iš ten buvusių asmenų nurodė, jog nuo moters sklido alkoholio kvapas. Gerai neprisimena kokie automobiliams buvo padaryti apgadinimai, tačiau jam atrodo, kad buvo padaryti smulkūs apgadinimai.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis prie Kelių policijos valdybos fotografavo nukentėjusiojo automobilį, ant kurio matėsi šviežiai padaryti apgadinimai.

Liudytojas R. V. parodė, kad pro buto langą matė, kai automobilyje sėdinti moteris užsivedė automobilį ir pilnu greičiu trenkėsi į kaimyno automobilį. Liudytojas išėjo į lauką. Ten jau buvo kitas kaimynas, kuris pasakė, kad ta moteris yra neblaivi. R. V. nuėjo prie moters automobilio. Pradarius dureles, automobilio viduje jautėsi alkoholio kvapas. Moters žvilgsnis buvo apdujęs ir jis vis kartojo ką ji padariusi bei kas dabar bus. R. V. nuėjo pakviesti kliudyto automobilio savininką. Kitas kaimynas tuo metu iškvietė policiją. Atėjus automobilio savininkui bei jam nuėjus apžiūrėti savo automobilį, moteris pabėgo. Automobilio savininkas pradėjo ją vytis, tačiau grįžęs pasakė, kad jis moterį buvo pavijęs, tačiau ji nesutiko sugrįžti atgal prie automobilių. Po kurio laiko atvažiavo policija.

Liudytojas A. Š. parodė, kad tą dieną jo sutuoktinė jį vežė pas draugą bei po to parvežė namo. Kadangi jis automobilio salone išpylė alų, todėl sutuoktinė ant jo pradėjo rėkti ir jie susipyko. parvažiavus jis nuėjo namo, o sutuoktinė nubėgo pabėgioti į stadioną. Grįžęs namų, kadangi buvo neblaivus, vėl išėjo iš namų ir ėjo link stadiono, norėdamas toliau pasiaiškinti su sutuoktine. Paėjęs iki namo kampo, matė, kad prie automobilio stovi sutuoktinė, kuri jį pamačiusi pradėjo bėgti ir jis ją vijosi, bet nepavijo, nes ji nubėgo pas savo tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), vyr. patrulio A. P. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris kieme atsitrenkė į kitą automobilį. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai rado du automobilius, kurie buvo susidūrę. Patikrinus automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad jis priklauso G. Š.. Nuvykus nurodytu adresu, kur galimai gyvena G. Š., buto durų niekas neatidarė (b. l. 3), vyresniojo specialisto Ž. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių atvyko pilietė G. B. – Š., kuri paaiškino, kad ji vairavo nuosavą automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusi į Šiaurės pr. 99 kiemą, automobilį paliko stovėti, o pati nubėgo bėgioti į šalia esantį stadioną. Sugrįžusi apie 21.30 val. ir norėdama išvažiuoti, perjungdama pavaras, jas supainiojo, todėl lengvai prisilietė prie priekyje stovėjusio automobilio, tačiau jo neapgadino. Jos teigimu išsigando prie jos pribėgusių ir šaukiančių žmonių, todėl ji pabėgo. Rašytinį paaiškinimą G. B. – Š. rašyti atsisakė (b. l. 4), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5-7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), E. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jam bebūnant namuose, kaimynas pranešė apie eismo įvykį. Išėjus į lauką, E. K. pamatė, kad automobilis BMW 1, valst. nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, priekiu atsitrenkė į stovinčio E. K. automobilio BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini), galą. Automobilyje BMW1, valst. nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo moteris. Moteris negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Kieme buvo dar vienas kaimynas su žmona. E. K. bekalbant su jais, moteris išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Kai E. K. ją pasivijo ir bandė paaiškinti, kad blogai daro, moteris nenorėjo klausyti ir nubėgo toliau. Kartu su policijos pareigūnais nuvažiavus iki vairuotojos namų, durų niekas neatidarė. E. K. iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų atpažino moterį, kurį vairavo BMW automobilį (b. l. 9), R. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad per buto langą pastebėjo, kaip vienas automobilis BMW atsitrenkė į kitą priekyje jo stovėjusį kaimyno BMW automobilį. Išbėgęs į kiemą, R. V. pastebėjo, kad eismo įvykį sukėlė moteris, kuri sėdėjo prie automobilio vairo ir nelipo iš automobilio. R. V. pravėrė automobilio dureles ir bandė paimti automobilio raktelius. R. V. nurodė, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai. Iškvietus policiją įvykio kaltininkė išlipo iš automobilio ir kurį laiką buvo vietoje, tačiau jiems nukreipus dėmesį, pradėjo bėgti ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 10), foto nuotraukos (b. l. 11-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-36), diskas su vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad keliems vyrams norint pakalbėti su automobilyje sėdinčiu asmeniu, keletą kartų atsidaro automobilio durelės ir vėl užsidaro. Po to vienam vyrui apžiūrinėjant abu automobilius, vienas vyras stovi prie antrojo automobilio vairuotojo durelių bei šalia jo stovi šviesiaplaukė moteris, kuri užeina vyrui už nugaros ir jam esant nusisukusiam, pradeda bėgti. Vyras ją pradeda vytis. (b. l. 42), diskas su fotonuotraukomis, iš kurių matosi automobilių padėtis po įvykio bei automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. (b. l. 64)

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. – Š. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta surinktais įrodymais. Liudytojas R. V. parodė, kad pro buto langą matė, kai automobilyje sėdinti moteris užsivedė automobilį ir pilnu greičiu trenkėsi į kaimyno automobilį. Liudytojas E. K. parodė, kad kai jis kaimyno pakviestas atėjo prie savo automobilio, prie jo rado dar du kaimynus, kurie pasakė, kad automobilis, vairuojamas moters, įvažiavo į E. K. automobilį. Matė automobilyje už vairo sėdinčią moterį. Apžiūrėjęs savo automobilį, akivaizdžių apgadinimų nematė, tik matėsi įbrėžimai, tačiau juos pavalius, jie nusivalė. Iš liudytojų A. P., D. G., E. A. parodymų matyti, kad jie matė ant automobilių apgadinimus. Liudytojas E. A. patvirtino, jog apgadinimai buvo padaryti šviežiai bei atitiko jų aukščiai. Liudytojas D. G. taip pat patvirtino, jog ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai buvo padaryti šviežiai. Iš byloje esančių automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti pakankamai akivaizdūs apgadinimai. Nors liudytojas E. K. teigė, kad jis žalos atlyginti neprašė, nes ji jam nebuvo padaryta, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ant automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti pakankamai gerai matomi apgadinimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati G. B. – Š. siūlė E. K. atlyginti žalą, tai rodo, jog pastaroji ir pati pripažino padariusi žalą kito asmens turtui. Žalos dydis šioje byloje neturi lemiamos įtakos pažeidėjo administracinei atsakomybei. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Kadangi automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktas yra nustatytas, teismas konstatuoja, kad 2016 m. birželio 4 d., apie 21.30 val., Kaune, Šiaurės pr. ties namu Nr. 99 G. B. – Š., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadindama minėtos transporto priemonės galinį bamperį. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. B. – Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog G. B. – Š. nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus bei tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse). Byloje nėra duomenų, kad G. B. – Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo pažeidimo padarymo metu. Priešingai, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad G. B. – Š. vairuotojo pažymėjimo nepateikė apklausos metu policijos komisariate, teikdama paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tik tuo metu, jei būtų nustatyta, kad G. B. – Š. pati, vairuodama automobilį, atvyko į apklausą, tuomet jai būtų galioję KET 16 p. reikalavimai su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą apklausos dėl eismo įvykio aplinkybių metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl G. B. – Š. kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį jos atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. B. – Š. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad G. B. – Š. praeityje yra bausta už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai. E. K. parodė, kad jam realiai jokia žala nebuvo padaryta ir jis neprašė, kad G. B. – Š. ją atlygintų. Byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog ji eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Be to iš surinktų įrodymų matyti, kad G. B. – Š. po eismo įvykio neišvažiavo iš eismo įvykio vietos, kas būtų labiau apsunkinę nustatyti įvykio kaltininką bei pati iš įvykio vietos, palikusi automobilį, pasitraukė tik prisirinkus daugiau asmenų.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, E. K. požiūrį į įvykį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą G. B. – Š., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. B. – Š. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 30¹ straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

G. B. – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį G. B. – Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.