- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-291-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01629-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininko D. K. (toliau Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirtos nuobaudos:
už ATPK 130² straipsnį – administracinis areštas 15 (penkiolikai) parų be transporto priemonės konfiskavimo;
už ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 110 Lt (vieno šimto dešimties litų) dydžio bauda;
už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 25 Lt (dvidešimt penkių litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė subendrinta nuobauda G. B. paskirta administracinis areštas 15 (penkiolikai) parų be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nubaustas už tai, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nutarimu jam buvo paskirta nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, 2013 m. gruodžio 22 d. 8 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių girtumas) vairavo automobilį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs. Be to, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, sustabdytas vairuotojas nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo dalį, kurioje pagal ATPK 130² straipsnį G. B. buvo paskirta mažesnė nuobauda – 15 parų administracinis areštas ir nekonfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą – skirti G. B. ATPK 130² straipsnio sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 20 parų administracinį areštą ir numatytą transporto priemonės „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis pažeidimo metu galiojusia ATPK 130² straipsnio redakcija, kurioje nustatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims -administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu“. Apelianto įsitikinimu, teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais, o darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai, pasak Institucijos įgalioto asmens, reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Nurodo, jog ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo byloje dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas G. B. paskirtos ATPK 130² straipsnyje numatytos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, skirta šio straipsnio sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių vairuotojams nustatyta nuobauda – administracinis areštas, bei, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirtas transporto priemonės konfiskavimas, nors tokia nuobauda ATPK 130² straipsnio sankcijoje ir nenumatyta.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad G. B. pažeidimų padarymo metu vairavo ne jam, o Ž. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (31, 35 b. l.), kurią jis pasiėmė ir valdė su jos savininkės – Ž. P. žinia (53 b. l.). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Vis dėlto apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapęs automobilis „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio tinkamo saugojimo neužtikrino pati Institucija ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo jį grąžino jo savininkei Ž. P., o ši 2014 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė trečiajam asmeniui, kuris niekaip nėra susijęs su nagrinėjame byla, – R. R. (48 b. l.), ir kuris aptariamą transporto priemonę įgijo jau po G. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, susiklosčiusioje yra daiktas, kuris ATPK 26 straipsnio prasme konfiskuotas būti negali. Dėl tokių nustatytų aplinkybių sprendžiama, kad naujasis automobilio „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. R. yra laikytinas sąžiningu daikto įgijėju, todėl jis ir negali būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą G. B. padarytų pažeidimų metu, t. y. tuo metu, kada jis net nebuvo šios transporto priemonės savininku. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas neranda teisinių svertų konfiskuoti transporto priemonės „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) iš jos naujojo teisėto savininko R. R.. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas), yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010). Remiantis anksčiau aptarta situacija, Konstitucinio Teismo doktrina, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad automobilis „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. R., nekonfiskuotas pagrįstai. Dėl šių priežasčių ši apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo dalis pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitu Institucijos įgalioto asmens skundo reikalavimu – skirti G. B. ATPK 130² straipsnio sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 20 parų administracinį areštą. Minėta, kad G. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, skirta šio straipsnio sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių vairuotojams nustatyta nuobauda – administracinis areštas, o jo dydis nustatytas 15 parų. Vienok, kaip matyti iš ATPK 130² straipsnio sankcijos, joje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi G. B. skundžiamu nutarimu, nenurodant jokių motyvų, skirta mažesnė, nei ATPK 130² straipsnyje numatyta minimali nuobauda. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad G. B. už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda neatitinka jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas ir daroma išvada, kad nuobaudų tikslai gali būti pasiekti G. B. už šio pažeidimo padarymą paskiriant minimalios trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą pakeisti:
G. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, skirtą administracinį areštą padidinti iki 20 (dvidešimties) parų.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, G. B. paskirtas nuobaudas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą, subendrinti ir galutinę subendrintą nuobaudą G. B. paskirti administracinį areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.