Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-913-198/2015

Gedinimas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01584-2013-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Zenono Tverijono atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dėl pakartotinai nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-11-356/2015 pagal ieškovės Audronės Tverijonienės ieškinį atsakovui Zenonui Tverijonui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo bei pagal atsakovo Zenono Tverijono priešieškinį ieškovei Audronei Tverijonienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 10 d. Utenos rajono apylinkės teisme užregistruotas (elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d.) atsakovo Zenono Tverijono apeliacinis skundas dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Audronės Tverijonienės ieškinį atsakovui Zenonui Tverijonui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo bei pagal atsakovo Zenono Tverijono priešieškinį ieškovei Audronei Tverijonienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

2015 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas atsakovo patikslintinas prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Atsakovas nurodo, kad sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio sumos neturi galimybės, nes tokios piniginės sumos šiuo metu neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, iš atsitiktinių darbų gaunamas pajamas atsakovas naudoja pragyvenimui. Atsakovo turimam turtui Agrastų g. 9, Voverynės vs., Utenos r. sav., yra taikytas areštas, dėl šio turto vyksta ginčas santuokos nutraukimo byloje, parduoti šį sudėtinga ar net neįmanoma, be to, tai užtruktų ilgą laiką, o kitu būdu atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti visą žyminį mokestį. Kadangi atsakovas niekur nedirba, gauti kreditą taip pat neturi galimybių. Neatidėjus žyminio mokesčio, atsakovui būtų užkirstas kelias visa apimtimi įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir įgyvendinti teise į tinkamą procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atidėjimo, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Byloje nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės Audronės Tverijonienės ieškinį atsakovui Zenonui Tverijonui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo bei pagal atsakovo Zenono Tverijono priešieškinj ieškovei Audronei Tverijonienei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Apeliantas Zenonas Tverijonas pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl 0,1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 8260-0002-0073, kadastrinis Nr. 8260/0002:73, garažo, unikalus Nr. 8295-8003-4025, pastato - malkinės, unikalus Nr. 8295-8003-4036, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. 4400-2955-7642, esančių Agrastų g. 9, Voverynės vs., Sudeikių sen., Utenos rajone, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą -ieškinį atmesti; pakeisti 2015 m. liepos 8 d. teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendro turto padalijimo ir piniginių kompensacijų priteisimo ir nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui Karoliui Tverijonui išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti Zenonui Tverijonui % dalis, o Audronei Tverijonienei - VA dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra vertė yra 35 828 EUR, priteisti Zenonui Tverijonui 4/63 dalis bendro 0,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.4400-0429-1443, esančio Eiguvos g. 8, Voverynės kaime, Utenos rajone, 1118 EUR vertės, automobilį Audi Avant, valstybinis Nr. BRD070, vertė - 100 EUR, sodo pastatą, unikalus Nr. 8295-8003-4014, kurio rinkos kaina 28 962 EUR, ir nuotekų valymo įrenginį - biologinį valymo įrenginį, unikalus Nr. 4400-2955-7653, kurio rinkos kaina 5648 EUR, esančius Agrastų g. 9, Voverynės vs., Sudeikių sen., Utenos rajone, iš viso priteisiant Zenonui Tverijonui turto, kurio rinkos kaina 35 828 EUR, taip pat priteisti iš Audronės Tverijonienės 6550 EUR kompensaciją Zenonui Tverijonui. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė Zenonui Tverijonui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. nuo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos sumokėti trūkstamą 852 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumą. 2015 m. rugpjūčio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nurodė, kad sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio sumos neturi galimybės, nes tokios piniginės sumos šiuo metu neturi. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakartotinai nustatė Zenonui Tverijonui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikiant įrodymus, pagrindžiančius prašyme dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo išdėstytas aplinkybes, arba sumokėti trūkstamą 852 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantas pateikęs skundą nesutinka su minėta nutartimi ir prašo ją panaikinti. Teigia, kad prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo išnagrinėtas formaliai, neįvertinus Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. ydingumo tuo aspektu, kad skundžiamame sprendime nėra nustatytas šalių turto balansas ir neindividualizuota daiktų kaina, dėl ko nėra galimybės objektyviai nustatyti ginčo sumą, todėl nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, o apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo tenkintas.

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą šio asmens atžvilgiu, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą grindė, kad yra bedarbis ir tokios sumos neturi bei negalėjimu nurodyti ginčijamos sumos. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys apie apelianto turtinę padėtį pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti konstatuojant, kad jie negali patvirtinti atsakovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateiktame prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo, mokėtino už apeliacinį skundą, išdėstytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą. Be to, vertino ir tai, kad toks prašymas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi (IV t., b.l. 30-31) buvo atmestas, teismui iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį padarius išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis priešieškinio negalėtų apmokėti žyminiu mokesčiu. Į bylą nėra pateikti duomenys, kurie parodo visą apelianto turtinę padėtį (banko sąskaitų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos ir pan.), t. y. byloje nėra duomenų, kurie patikimai ir visapusiškai įrodytų apelianto realią turtinę padėtį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Nesutiktina su apeliantu, kad dėl to, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendime nėra nustatytas šalių turto balansas ir neindividualizuota daiktų kaina, nėra galimybės nustatyti konkrečios apeliaciniu skundu ginčijamos ieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, o žyminio mokestis dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (LR CPK 80 str. 4 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio už apeliacinį skundą apskaičiavimui yra reikšmingas ginčijamos sumos dydis. Kadangi apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria 0,1202 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 8260-0002-0073, kadastrinis Nr. 8260/0002:73, garažo, unikalus Nr. 8295-8003-4025, pastato - malkinės, unikalus Nr. 8295-8003-4036, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. 4400-2955-7642, esančių Agrastų g. 9, Voverynės vs., Sudeikių sen., Utenos rajone, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir šioje dalyje ieškinį atmesti, nustatyti, kad santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 35 828 EUR, atsakovui turėtų atitekti % dalys bendro turto, atsakovei LA dalis, atsakovui atitenka natūra turto už 35 828 EUR, ieškovė išmoka atsakovui 6550 EUR piniginę kompensaciją (iš ieškovės prašyta priteisti 15 507 EUR kompensacija už sumažintą šalių bendro turto vertę - 8957 EUR atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija už atsakovui natūra prašomo priteisti turto didesnę vertę), tai apeliaciniu skundu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ginčijama suma yra 42 378 EUR (35 828 EUR turto vertė natūra + 6550 EUR iš ieškovės priteistina kompensacija). Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas Zenonas Tverijonas taip pat ginčija 2015 m. liepos 8 d. teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl už šį neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas 31 EUR (41 EUR x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad apeliantas ginčija 2015 m. liepos 8 d. teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui Karoliui Tverijonui priteisto išlaikymo 202,73 EUR dydžio periodinėmis išmokomos ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. šioje dalyje atsakovo ginčijama suma yra 632,76 EUR ((202,73 EUR - 150 EUR) x 12 mėn.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.). Dėl išdėstyto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš viso apeliaciniu skundu ginčijama suma laikytina 43 010,76 EUR (42 378 EUR + 632,76 EUR), nuo kurios už apeliacinį skundą turėtų būti sumokėtas 862 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), o kartu su už neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinu 31 EUR žyminiu mokesčiu už apeliacinį skundą iš viso mokėtinas 893 EUR žyminis mokestis.

Įvertinus tai, jog apeliantas neįrodė, jog šiuo metu yra bedarbis ir kad tokios pinigų sumos šiuo metu neturi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą primokėti 852 Eur žyminio mokesčio dalį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisingai apskaičiavo apeliaciniu skundu ginčijamą sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – per 15 dienų nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos sumokėti 852 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį (CPK 316 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarti palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui Zenonui Tverijonui 15 d. terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje – pateikiant įrodymus, pagrindžiančius prašyme dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo išdėstytas aplinkybes, arba sumokėti trūkstamą 852 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.