Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-29 · Administracinė byla Nr. A-261-1648-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-29
Bylos Nr.
A-261-1648-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
V. Č., Neįgalumo
Atsakovas
Neįgalumo
Advokatai
Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1648/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. Č., jos atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, atsakovo atstovui Stasiui Mateliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos III teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą, prašydama:

panaikinti Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Vilniaus pirmosios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. sausio 12 d. ekspertizės aktą Nr. 101;

Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Respublikinės ketvirtosios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. vasario 21 d. ekspertizės aktą Nr. L-4;

įpareigoti atsakovą nustatyti netekto darbingumo dėl profesinės ligos dydį nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. gegužės 29;

panaikini Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus trečio teritorinio skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą;

Žemesnės instancijos teismas

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2006 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 1047 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“;

panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. S-138 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“, ir atnaujinti praleistą terminą prieš tai minėtiems administraciniams aktams apskųsti;

įpareigoti atsakovą nustatyti netekto darbingumo dėl profesinės ligos dydį nuo 2006 m. gegužės 29 d. iki 2006 m. lapkričio 6 d.;

panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus pirmo teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą;

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“;

panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. balandžio 4 . sprendimą Nr. S-34 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“;

įpareigoti atsakovą nustatyti netekto nedarbingumo dėl profesinės ligos dydį nuo 2006 m. lapkričio 6 d. neterminuotai;

iš Lietuvos valstybės priteisti 20 000 Lt moralinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad daugiau nei 40 metų dirba mašininkės pareigose: 1966-1968 m. –Vilniaus lengvosios pramonės technikume, 1968-1991 m. – Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų tarybos padaliniuose, 1991-1993 m. Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuo 1993 m. iki dabar – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. Spausdinant mechaninėmis, vėliau elektrinėmis spausdinimo mašinėlėmis, o šiuo metu kompiuteriais atliekami stereotipiniai judesiai, kuriuose dalyvauja plaštakos, pirštų, rankų ir pečių juostos raumenys. Dėl šių kenksmingų sveikatai profesinės rizikos veiksnių pareiškėjai išsivystė lėtinė profesinė liga. Stiprius pirštų, plaštakų sausgyslių skausmus V. Č. kenčia nuo 2000 m. Profesiniam susirgimui progresuojant jai buvo atliktos dvi dešinės plaštakos operacijos. Todėl atsižvelgdamas į pareiškėjos sveikatos būklę bei vadovaudamasis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2, nuostatomis, Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – Kriterijų aprašas), pirmo priedo I dalies 15.1 punktu, IX dalies 58.3 punktu, VI dalies 40.10.2 ir 40.11.3 punktais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, tretysis suinteresuotas asmuo privalėjo jai nustatyti neterminuotai netekto darbingumo lygį dėl profesinės ligos 30 procentų. Dėl silpnos sveikatos, nepakankamų pajamų, teisės aktų kaitos šio ginčo eigoje V. Č. nesugebėjo tinkamai ir laiku apskųsti administracine tvarka priimtų sprendimų. Be to, jos sveikata nuolat blogėjo, buvo atliekami nauji tyrimai ir ekspertizės. Šios priežastys laikytinos svarbiomis skundo padavimo terminams atnaujinti. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais be pagrindo neįvertintas profesinio darbingumo netekimo procentas. Dėl atsakovo kaltės nuo 2004 m. nėra tinkamai ištirtas nedarbingumo dėl konstatuotos profesinės ligos klausimas. Neturtinė žala pareiškėjai pasireiškė išgyvenimais dėl sudaromų kliūčių įgyvendinti subjektines teises ir pasinaudoti asmenų, sergančių profesinėmis ligomis, įstatyminėmis garantijomis. Vengimas pripažinti, kad darbingumo V. Č. neteko dėl profesinės ligos, užkerta jai kelią iš darbdavio reikalauti numatytų lengvatų.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio nustatytu terminu Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Vilniaus trečios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. sausio 6 d. sprendimo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus trečio teritorinio skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo neskundė, todėl teisę į teisminę gynybą prarado. Dėl likusių skundo reikalavimų atsakovas nurodė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius 2007 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ V. Č. darbingumo lygį nustatė atskirai dėl priežasties - profesinė liga (nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytos priežasties nustatymu ir priežasties - Ligos arba būklės). Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs asmens byloje esančius dokumentus, remdamasis Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2004 m. gruodžio 8 d. aktu Nr. 04-01-58, dėl priežasties - profesinė liga, vadovaujantis Kriterijų aprašo pirmu priedu dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (kurios nurodytos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte) pagal TLK-10 kodus G62.8 - Kitos apibrėžtos polineuropatijos (profesinė rankų sensomotorinė ir vegetacinė polineuropatija, Rankų tuneliniai sindromai su kompresinėmis išeminėmis neuropatijomis, distrofiniais plaštakų pakenkimais), Z57.8 - Kitų rizikos faktorių profesinis poveikis, nustatė 80 procentų bazinį darbingumą. Taikytas minėtojo priedo I dalies 15.1 punktas, kuris naudojamas esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų lengvam funkciniam sutrikimui. Funkcijos sutrikimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus) nustatomas atsižvelgiant į sutrikimus, kurie daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Taikytas šis punktas ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 80 iki 100 procentų, nes yra fiksuojamas tik lengvas funkcijos sutrikimas, be to, atkreiptinas dėmesys, kad rankų funkcinį sutrikimą sąlygoja cukrinio diabeto sukelta polineuropatija, todėl funkcijos sutrikimo priskirti tik profesinės ligos diagnozei, negalima. Ginčų komisija taip pat patvirtino, kad 80 proc. darbingumo vertė nustatyta pagrįstai, atsižvelgus ir į apžiūros duomenis - saikingai riboti judesiai, skausmingi lenkiant pirštus, hipestezija pirštų distalinėse dalyse, refleksai abipus vangoki, plaštakų jėga kiek susilpnėjusi, rankų funkcijos sutrikimas - lengvas, bei funkcinio pajėgumo vertinimo testo rezultatus - pirštų funkcija arti normos pirmą pusvalandį, vėliau stebimas greitesnis raumenų funkcinis nuovargis. Pareiškėjos skunde išdėstytas reikalavimas vertinant bazinį darbingumą dėl profesinės ligos, taip pat taikyti Kriterijų aprašo pirmo priedo IX dalies 58.3 punktą (kuris taikomas, kai yra nustatomas nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas - egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas, kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas), VI dalies 40.11.3 punktą (kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai), VI dalies 40.10.2 punktą (kurio dispozicija taikoma dėl stabilios krūtinės anginos) negali būti tenkinamas ir yra nepagrįstas, nes darbingumo lygis dėl profesinės ligos yra vertinamas dėl diagnozių, nurodytų Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Darbingumo lygio terminas dėl priežasties - profesinė liga - nustatytas vieneriems metams, nes 80 proc. darbingumo lygis dėl profesinės ligos nustatomas pirmą kartą, asmens sveikatos būklė tikėtinai gali pasikeisti, nes V. Č. ir toliau nesilaiko išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų suformuotų draudimų dirbti darbą, susijusį su pirštų judesiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl jos veiksmai yra teisėti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu bylą dalyje dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Vilniaus I-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. sausio 12 d. ekspertizės akto Nr. 101, dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Respublikinės IV-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. L-4, dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2006 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 1047 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. S-138 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nustatyti netekto darbingumo dėl profesinės ligos dydį nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. gegužės 29 d., nutraukė;

Panaikino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S–34 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“, dalyse, kuriomis nustatytas 80% darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga” ir grąžino šioje dalyje bylą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nagrinėti iš naujo;

iš atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareiškėjos naudai teismas priteisė 330 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius 2006 m. lapkričio 6 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pareiškėjai nustatė 30 % darbingumo lygį (I t., b. l. 56). Pagal šią išvadą V. Č. yra iš dalies darbinga, negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams (kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių), veikiant ergonominiams rizikos veiksniams (pirštų judesiais) bei rekomenduotina dirbti pagal turimą kvalifikaciją arba darbinius įgūdžius 4–5 val. per dieną arba 3–4 dienas per savaitę bei nustatė 80% darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ iki 2008–11–05 (b. l. 55–56, 122–123). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą peržiūrėti NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, 2007 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ nusprendė palikti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nustatytą 30% darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ iki 2008 m. lapkričio 5 d. bei tuo pačiu aktu nustatytą 80% darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ iki 2008 m. lapkričio 5 d. bei keisti NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktu suformuluotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (I t., b. l. 58–62). Ši Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. S–34 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“ paliko nepakeistu ir Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (I t., b. l. 65–69).

Pareiškėja nustatytą darbingumo lygį dėl profesinės ligos ginčija tuo pagrindu, kad jai nepagrįstai nustatytas per mažas profesinio nedarbingumo lygis, t. y. jis sudaro ne 20%, o 30%, kadangi atsakovas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, kurios egzistuoja nuo 2004 m. gruodžio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.I-2044 (Lietuvos Respublikos 2004 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. IX-2228 (nuo 2005 m. liepos 1 d.) (Žin., 2004, Nr.83-2983) redakcija) 20 straipsnis apibrėžia subjektus, kuriems gali būti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sąlygas, šio lygio nustatymo priemones ir vertinimą. Šios nuostatos (apibrėžiančios darbingumą procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, nenumato.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nedetalizuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos. Tai įpareigota nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Įstatymo 20 straipsnio 2 d.). Ši nuostata įgyvendinta bendrai priimtais poįstatyminiais aktais – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V-179 ,,Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai (ginčui taikytina Įsakymo redakcija, įsigaliojusi 2006 m. gegužės 13 d.) bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1–1/V–2 „Dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių patvirtinimo“

V. Č. profesinės ligos tyrimo komisijos 2004 m. gruodžio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04–01–58 II dalyje „Profesinės ligos patvirtinimas“ 20 skyriaus „Profesinės ligos diagnozė, kodas“ poskyryje 20.1 „pagrindinė“ nurodyta profesinė rankų sensomotorinė ir vegetacinė polineuropatija ((III stadija) Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – TLK) kodas G62.8)), taip pat rankų tuneliniai sindromai su kompresinėmis išeminėmis neuropatijomis, neurodistrofiniais plaštakų pakenkimais (TLK kodas Z57.8), būklė po dešinės plaštakos raiščių operacijos, sukelta greitų pasikartojančių darbo judesių (I t., b. l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V-179 ,,Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo nustatymo lygio kriterijų aprašo 1 priedo 15 punktą, dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos skiriamas lengvas, vidutinis ir sunkus funkcijos sutrikimas ir atitinkamai nustatyti bazinio darbingumo procentai: lengvas (100–80), vidutinis (80–50) ir sunkus (50–0).

Tiek NDNT Vilniaus I-asis teritorinis skyrius, tiek ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimuose pareiškėjai nustatytas 80% darbingumo lygis dėl priežasties ‚profesinė liga“. Šiuose sprendimuose nurodyta, kad dėl profesinėmis pripažintų diagnozių G62.8 ir Z57.8 taikytas 15.1 punktas todėl, kad yra fiksuojamas tik lengvas funkcijos sutrikimas (tai atitinka taikomo punkto dispoziciją). Be to, pažymima, kad rankų funkcinį sutrikimą sąlygoja cukrinio diabeto sukelta polineuropatija, todėl funkcijos sutrikimo priskirti vien tik profesinės ligos diagnozei, negalima. Teismas pažymėjo, kad darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į dabartinę asmens sveikatos būklę, o ne į galimus pasikeitimus ateityje, o šiuo metu esantis rankos sutrikimas dėl profesinių diagnozių yra lengvo laipsnio.

V. Č. profesinės ligos tyrimo komisijos 2004 m. gruodžio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 04–01–58 II dalyje „Profesinės ligos patvirtinimas“ diagnozuota profesinės rankų sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos III stadija. Medicininėje literatūroje skiriamos keturios šios ligos stadijos, o III šios ligos stadija yra priskiriama prie sunkesnių (apysunkių) funkcinių sutrikimų. Šiame akte kaip priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, nurodyti pasikartojantys darbo judesiai, greiti darbo judesiai, reikalaujamo darbo apimtis. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja cukriniu diabetu serga daugiau kaip 30 metų, tačiau profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nieko apie tai nepaminėta. Kiek cukrinis diabetas gali turėti įtakos profesinei ligai aiškiai nėra įvardinta ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų priimtuose sprendimuose. Įvertinęs profesinio susirgimo laipsnį (apysunkis) teismas padarė išvadą, kad jis nėra proporcingas nustatytam lengvam funkcijos sutrikimui pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 15.1 punktą. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nepagrįstai taikytas Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 15.1 punktas, t. y. pripažintas tik lengvas funkcijų sutrikimas.

Teismas nustatė, kad V. Č. nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. vasario 11 . buvo hospitalizuota (III t., b. l. 45), o 2006 m. rugpjūčio 2 d. jai atlikta operacija (po operacijos gydyta perrišimais, išrašoma ambulatoriniam tyrimui, I t., b. l. 114). Teismas nurodė, kad pareiškėja po hospitalizavimo dėl pakartotinai atliktos ekspertinės ir dėl jos surašyto akto (dalyvavo komisijoje ir buvo apžiūrėta gydytojų, I t., b. l. 30–31) skundui paduoti turėjo apie 1,5 mėnesio, o po 2006 m. rugpjūčio 2 d. operacijos – beveik tris mėnesius. Be to, pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2007 m. gegužės 8 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tokios objektyvios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Teismas nurodė, kad V. Č. nurodytas skundų dėl ekspertizės aktų ir sprendimų padavimo praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsniu, teismas bylą dalyje dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Vilniaus I-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. sausio 12 d. ekspertizės akto Nr. 101, dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Respublikinės IV-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. L-4, dėl NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2006 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 1047 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. S-138 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“ panaikinimo, nutraukė.

Teismas pabrėžė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėja jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus (nagrinėjo prašymą ir priėmė sprendimą). Nustatytas per mažas darbingumo lygis dėl profesinės ligos negali būti pagrindu moralinei (neturtinei) žalai atsirasti. Atsižvelgus į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog minėta įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nenustačius neteisėtų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 1000 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apmokėti. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, teismas priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams: 300 Lt už skundo surašymą ir 30 Lt sumokėto žyminio mokesčio, t. y. iš viso 330 Lt.

III.

Pareiškėja V. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės nebuvo visapusiškai išaiškintos, nuodugniai ištirtos ir įvertintos. Paaiškino, kad nors įstatymai nenurodo aplinkybių, kurios būtų pagrindas terminui atnaujinti, tačiau tai spręstina kiekvienu individualiu atveju remiantis teismo diskrecija pagal bylos aplinkybes. Iš esmės šioje byloje tenkinant pareiškėjos skundą dalyje dėl 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo, teismas rėmėsi aplinkybėmis dėl pareiškėjos profesinės ligos, nustatytomis 2004 m. gruodžio 8 d. Profesinės ligos tyrimo komisijos akto Nr. 04-01-58 nurodyta diagnoze. Šio akto išvados tiek pat svarbios ir reikšmingos vertinant ir ankstesnių skundžiamų komisijų išvadų pagrįstumą. Jos nebuvo peržiūrėtos vien formaliu argumentu - termino paduoti skundą praleidimu.

2. Teismų praktikoje galioja taisyklės, kad termino praleidimo priežastys vertinamos teismo vadovaujantis protingumo, teisingumo teisiniais kriterijais. Situacija dėl pareiškėjos profesinio susirgimo yra tęstinio pobūdžio, prasidėjusi nuo ligos išaiškinimo 2004 m. gruodžio 8 d. Sveikatos būklė dėl profesinio susirgimo buvo tiriama tam tikrais laikotarpiais kasmet. Skundo padavimo termino taisyklė skirta užtikrinti teisinių santykių stabilumą, šiuo atveju atnaujinus terminus, nebūtų pažeista dėl to, jog reikalavimas susijęs su sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimu dėl trunkamo pobūdžio teisinių santykių. Pareiškėjos veiksmai dėl teisiu pažeidimo gynimo skundžiamais klausimais atitinka atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, kurį įvertinti reikalauja teismų praktika kiekvienu atveju individualiai.

3. Dėl nuolatinių dvasinių ir fizinių išgyvenimų, sveikatos problemų jautėsi labai blogai ir tais laikotarpiais, kada dirbo, nes reikėjo ir dirbti, ir rūpintis sveikata, suspėti dirbti intensyviu, per dideliu krūviu. Be to, darbovietėje Lietuvos Respublikos Seime yra didelis nuolatinis kasdienio darbo krūvis. Prašo teismą atsižvelgti į protingo, adekvataus asmens elgesio standartą ir skundo argumentus vertinti teisingumo požiūriu .

4. Vien dėl senaties termino taikymo teisinėje valstybėje negali būti toleruojami valstybės institucijų neteisėti veiksmai (pagal LR Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo išvados dėl žalos atlyginimo neatitinka įstatymų, faktinių bylos aplinkybių ir teismų praktikos analogiškose bylose.

Pareiškėja padarytą žalą kildina iš atsakovų įstaigų nerūpestingo, nekompetentingo, neatidaus, pažeidžiančio skunde nurodytus teisės aktus, todėl pripažintino neteisėtu, elgesio. Nepagrįstą Darbingumo lygio kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 15.1 p. taikymą dėl vieno iš skundo reikalavimų teismas pripažino šioje byloje. Tai patvirtina esant teisės aktams priešingus atsakovų veiksmus, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Mano, kad byloje egzistuoja visos sąlygos pagal LR.CK 6.246-6.249 straipsnius civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys.

Kadangi teismas netenkino prašymų atnaujinti terminus ir dalyje bylą nutraukė, negalima daryti išvados, jog dėl apskustų tyrimų neteisingumo ir neteisėtumo nebuvo padaryta žala. Sprendime nenurodyta, kad priimti sprendimai, dėl kurių atsisakyta atnaujinti apskundimo terminą, yra iš esmės teisingi.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, kuri buvo cituojama teismo sprendime, neatitinka bylos aplinkybių ir įrodymų, todėl šioje byloje pritaikyti netinkamai. Nuo 2005 m. sausio mėnesio pareiškėja turėjo dirbti darbą padidintu, nei galima pagal jos sveikatos būklę, krūviu, nes pareiškėjos nedarbingumas buvo nesusijęs su profesine liga. Kadangi sveikata priskirtina prie pagrindinių vertybių žmogaus gyvenime, tai yra itin skaudus, o ne koks mažareikšmis išgyvenimas. Pareiškėja patyrė išgyvenimus, nepatogumus ir dėl to, kad nuolat turėjo aiškintis darbe, profesinėje sąjungoje, artimiesiems, intensyviai gydytis susirgimus bei dirbti per dideliu krūviu (tai patvirtina liudytojų M. Š., V. P., V. K. parodymai byloje). Išgyvenimus sukėlė atsakovo neigiamas išankstinis požiūris, nenoras atidžiai įvertinti profesinio susirgimo faktus. Atsakovo įstaigos dėl nuolat stengėsi klaidinti pareiškėją dėl nedarbingumo kilmės. Patyriau psichologinį spaudimą.

7. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Tesimas nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-749/2007 yra išaiškinęs, kad svarbu sprendžiant dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio tai, ar pareiškėjai sukelti dvasiniai išgyvenimai iš esmės nėra nutrūkę ir bylos nagrinėjimo momentu. Dvasinė būsena buvusi iki neteisėto sprendimo priėmimo nėra nors iš dalies atkurta į pirmykštę padėtį. Paaiškino, kad praktiškai profesinio nedarbingumo dydžio klausimai laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki dabar taip ir liko tinkamai neišspręsti dėl atsakovo kaltės.

8. Specialistai, su kuriais pareiškėja konsultavosi tvirtino, kad niekam nežinomas toks atvejis, kai diagnozavus profesinę ligą, nebūtų konstatuotas profesinis nedarbingumas.

Šalies argumentai

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundą patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tiek NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius, tiek Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vertindami V. Č. darbingumo lygį dėl priežasties - profesinė liga - vadovavosi Darbingumo lygio kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašais, Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2004 m. gruodžio 8 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 04-01-58 nurodyta pagrindinė diagnozė pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau - TLK) kodą G62.8 - Kitos apibrėžtos polineuropatijos (profesinė rankų sensomotorinė ir vegetacinė polineuropatija III stadija, rankų tuneliniai sindromai su kompresinėmis išeminėmis neuropatijomis, neurodistrofiniais plaštakų pakenkimais. Būklė po dešinės plaštakos raiščių operacijos, sukelta greitų pasikartojančių darbo judesių), Z57.8 - Kitų rizikos faktorių profesinis poveikis. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl profesinės ligos, taikytas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu darbingumo lygio kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.1 punktas, kuris naudojamas esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų lengvam funkciniam sutrikimui. Funkcijos sutrikimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus), nustatomas atsižvelgiant į sutrikimus, kurie daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Taikytas šis punktas ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 80 iki 100 proc, nes yra fiksuojamas tik lengvas funkcijos sutrikimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nurodo, kad medicininėje literatūroje skiriamos keturios profesinės rankų sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos stadijos ir III-ąją stadiją priskiria prie sunkesnių (apysunkių) funkcinių sutrikimų, kuo remiantis konstatuoja, kad III stadija negali būti vertinama pagal I-ojo priedo I dalies 15.1 punktą, taikomą esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų lengvam funkciniam sutrikimui. Nekonkretizuodamas šaltinio, o tik pateikdamas bendrinę nuorodą į medicininę literatūrą, kuri pateikia būtent tokią - IV stadijų - sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos klasifikaciją, tuo tarpu būtent konkrečios profesinės rankų sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos klasifikacija pagal stadijas, NDNT nėra žinoma ir neaptinkama nė viename medicinos literatūros šaltinyje, nagrinėjančiame neurologijos ar profesinių ligų sritį. Literatūroje pateikiamų rentgenologinių stadijų ar diabetinių polineuropatijų klasifikacijų yra keletas. Kaip pavyzdį nurodė, kad pagal Steinbrokerį (išskiriamos 4 rentgenologinės stadijos), nustatoma vertinant labiausiai pažeistą sąnarį, dažniausiai pakitimai vertinami pagal plaštakų rentgeno gramas - pagal ją - III stadija apibūdinama -smarkiai susiaurėję sąnarių tarpai, pavienės kaulinės ankilozės, dauginės erozijos, cistinė degeneracija, aiški sąnarių deformacija. Pažymėjo, kad V. Č. atveju, tokių pakitimų nenustatyta. Pagal Ahlback išskiriamos net 6 rentgenologinės stadijos. Šiuo metu Lietuvoje nėra patvirtinto standarto dėl profesinės rankų sensomotorinė ir vegetacinės polineuropatijos klasifikavimo, kuris būtų visuotinai taikomas. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nėra nurodytas klasifikacijos pagrindas ir todėl stadiją tiesiogiai susieti su funkciniu nepakankamumu negalima.

3. NDNT vertina asmens darbingumo lygį, vadovaudamasi teisės aktais, laikydamasi juose nustatytos tvarkos. Vertinant V. Č. darbingumo lygį dėl profesinės ligos, atsižvelgta į pirštų - rankų - funkcijos sutrikimo lygį: apžiūros duomenis - saikingai riboti judesiai, skausmingi lenkiant pirštus, hipestezija pirštų distalinėse dalyse, refleksai abipus vangoki, plaštakų jėga kiek susilpnėjusi, funkcinio pajėgumo vertinimo testo rezultatai (testas atliktas VšĮ Valakupių reabilitacijos centre 2007 m. lapkričio 21 d.) - pirštų funkcija arti normos pirmą pusvalandį, vėliau stebimas greitesnis raumenų funkcinis nuovargis. Tokia būklė atitinka lengvą funkcinį sutrikimo lygį. Funkcijos sutrikimo lygis ir ligos stadija yra dvi skirtingos, savarankiškos sąvokos: nei funkcijos sutrikimo lygis neapsprendžia ligos stadijos, nei ligos stadija neapsprendžia funkcijos sutrikimo.

Tokio skirstymo stadijomis nepateikiama nei viename iš toliau nurodytų šaltinių: „Profesinės ligos“, ats. redaktoriai E. M. Tarejeva ir A. A. Bezrodnih, „Medicinos“ leidykla, Maskva, 1976; sudarytojas ir mokslinis redaktorius V. Budrys lygio, ir todėl apibūdinant ligos poveikį asmens sveikatos būklei yra išskiriama tiek ligos stadija, tiek įvertinamas funkcijos sutrikimo lygis.

Minėtame aprašo I-ajame priede, galima rasti ir daugiau pavyzdžių, kai tam tikra stadija, kuri net jei ir vertinama kaip apysunkė ar vidutinio sunkumo tam tikros ligos eiga, atitinka ir yra vertinama tik kaip lengvas funkcijos sutrikimas. Pavyzdžiui, XIII dalies 75.1 punktas taikomas esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei -1 funkcinio nepakankamumo klasei -1, y. asmuo gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I-II rentgenologinė stadija. XIII dalies 75.2 punktas - II funkcinė nepakankamumo klasė - asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija, atitinkamai 75.3 punktas - III funkcinio nepakankamumo klasė, t. y. asmuo gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III-IV rentgenologinė stadija. Mano, kad stadija negali būti tiesiogiai siejama su funkciniu nepakankamumu.

4. V. Č. plaštakų, pirštų judesiai išgaunami, asmuo ne tik kad sugeba atlikti judesius, bet taip pat ir kitus smulkiosios motorikos veiksmus - gali rašyti, užsisegti sagas, net gi spausdinti.

5. Nepagrįstai iš dalies patenkinus V. Č. skundą, teismas nepagrįstai priteisė iš dalies atlyginti V. Č. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui, įstatymo nustatytu terminu, pateikti skundą. V. Č. apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, dėl kurių nepasinaudojo sprendimų apskundimo teise. Ankstesniuose skunduose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamai svarbios terminui skundui paduoti atnaujinti, ir neatitinka faktinių duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjant bylą, termino praleidimo aplinkybes visapusiškai išsiaiškino, nuodugniai ištyrė ir įvertino, o nustatęs, kad asmuo turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą, objektyviai neegzistavo tam kliūčių, termino skundui paduoti neatnaujino.

Asmens reikalavimai nustatyti darbingumo lygį nuo 2004 m. gruodžio 8 d. neturi ne tik teisinio, bet ir medicininio pagrindo. Asmuo per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m., kai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl profesinės ligos, buvo operuotas, sveikatos būklė keitėsi ne tik dėl ligos, bet dar ir dėl to, kad asmuo ir toliau, nesilaikydamas apribojimų, dirbo pilną darbo dieną tą patį darbą, dėl kurio ir buvo diagnozuota profesinė liga.

Profesines ligas nustato ne NDNT, bet Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. NDNT tik vertina netektą darbingumą dėl profesinės ligos.

Profesinės ligos diagnozavimas ir darbingumo netekimo nustatymas - skirtingos procedūros. Jas nustatyta tvarka atlieka skirtingos institucijos. Be to, profesinės ligos nustatymas savaime nereiškia, kad NDNT asmeniui nustatys darbingumo netekimą. Dažnai asmenys, profesinės ligos nustatymo metu būna nepraradę darbingumo ir tik vėliau gali pasireikšti funkciniai sutrikimai, įtakojantys asmens darbingumą.

Profesinė liga yra sveikatos sutrikimas, kuris pats savaime niekuo nesiskiria nuo kitų ligų, tik ligos priežastis yra profesinės kilmės. Darbingumo lygis dėl profesinės ligos nustatomas atsižvelgiant į funkcinius sutrikimus, nevertinant profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui (išsilavinimas, darbo patirtis ir kt).

Darbingumo lygio vertinimo funkcija įstatymais priskirta NDNT. Kitų specialistų tvirtinimai vertinami tik kaip subjektyvus požiūris ar nuomonė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2005 m. vasario 7 d. nutarime konstatavo, kad susirgimas profesine liga gali būti darbingumo netekimo priežastimi. Be to, profesine liga sergančio asmens, net ir netekusio darbingumo, sveikatos būklė gali keistis. Susirgimas profesine liga bei 30 ir daugiau procentų darbingumo netekimas, su kuriais Įstatymas sieja teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją atsiradimą yra skirtingi teisiniai faktai. Laiko atžvilgiu šie teisiniai faktai gali ir nesutapti. Šiuos teisinius faktus - profesinę ligą bei netektą darbingumą pagal įstatymus nustato skirtingos institucijos. Teismas taip pat pažymi, kad nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimas vien lingvistiškai, pažodžiui - esą teisė į netekto darbingumo periodinę kompensaciją atsiranda vien asmeniui susirgus profesine liga ir nepriklauso nuo jokių kitų nustatytų sąlygų - būtų nepagrįstas.

Pažymėjo, kad 2005 m. spalio 29 d. NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius, 2006 m. gegužės 29 d. NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius rekomendavo dirbti asmeniui laisvu darbo režimu, 2006 m. lapkričio 6 d. NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius, 2007 m sausio 5 d. sprendimu Nr. 86 Sprendimų kontrolės skyrius rekomendavo asmeniui dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (Valstybės žinios, 2002-06-26, Nr. 64-2569) 146 straipsnis 1 dalis numato, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas gali būti nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Nepaisant to, V. Č. ne tik nesikreipė į darbdavį dėl ne viso darbo laiko nustatymo, bet ir toliau dirbo nepaisydama išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyto draudimo dirbti darbo, susijusio su pirštų judesiais.

NDNT nėra gydymo, ar sveikatos priežiūros priemones skirianti įstaiga, todėl pareiškėjos teiginiai, kad iš jos buvo atimta teisė pasirūpinti sveikata nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia, kas yra neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Neteisėti veiksmai pagal Civilinio kodekso 6.246 str. atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis nurodo, kad valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda, tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. NDNT laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, vadovavosi minėtąja darbingumo lygio nustatymo tvarka, atliktas funkcinio pajėgumo vertinimo testas Všį Valakupių reabilitacijos centre 2007 m. lapkričio 21 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad veiksmai neteisėti ar NDNT elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Č. su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad apeliacinis skundas pagrįstas iš esmės tuo, kad vien formalių procedūrinių reikalavimų laikymasis, poįstatyminių aktų nurodymas sprendimuose garantavo visapusišką ir teisingą pareiškėjos profesinio darbingumo klausimo išsprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, sudarančiomis specialių žinių reikalaujančius klausimus: analizuojama medicininė mokslinė literatūra dėl sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos stadijų skyrimo į I- IV, bei tuo pačiu tvirtinama, kad klasifikacijų yra net keletas, o teismas rėmėsi viena, kuri atsakovo netenkina. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas arba nurodo vien savo subjektyvias prielaidas, arba procesiškai netinkamai, priešingai LR ABTĮ 57str.4d., 62str. teikia bylos įrodymus. Apelianto argumentus, susijusiomis su medicinos mokslo faktais prašo vertinti kaip subjektyvius, nes jie neatitinka įrodymų leistinumo taisyklių. Nuorodos skunde į trisdešimties metų senumo leidinius, pavyzdžių analizavimas, jų net necituojant, patvirtina manipuliavimą moksliniais faktais teisminiame procese. Apelianto pripažinimas, kad Lietuvoje nėra patvirtinto standarto dėl profesinės rankų sensomotorinės ir vegetacinės polineuropatijos klasifikavimo, patvirtina, kad atsakovas pats abejoja V. Č. profesinio darbingumo lygio įvertinimo visapusiškumu ir objektyvumu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo proceso metu pareiškėja ir jos atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė panaikinti pirmosio instancijos teismo sprendimą dalyje , kuria buvo patenkintas V. Č. skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

V. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu bylą dalyje dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Vilniaus I-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005 m. sausio 12 d. ekspertizės akto Nr. 101, dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Respublikinės IV-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2005m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. L-4, dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2006 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 1047 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. S-138 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nustatyti netekto darbingumo dėl profesinės ligos dydį nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2006 m. gegužės 29 d., nutraukė;

Pareiškėja nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kadangi teismas pripažino, jog buvo praleistas terminas skundui paduoti ir nėra pagrindo terminui atnaujinti. Taip pat apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nutraukus bylą teismas privalėjo priteisti žalos atlyginimą, nes tyrimo neteisėtumas neatnaujinus termino skundui paduoti nebuvo paneigtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjos nurodytas individualias termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes bei teisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja dėl jos sveikatos būklės neturėjo galimybės įstatymo nustatytais terminais apskųsti šioje byloje skundžiamų sprendimų. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S–34 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“, dalyse, kuriomis nustatytas 80% darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ ir grąžino šioje dalyje bylą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nagrinėti iš naujo, nustatė, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas.

Teisės aktai, reguliuojantys darbo lygio nustatymą, numato dvi pagrindines netekto darbingumo nustatymo sąlygas. Tai yra medicininį kriterijų ir funkcines asmens galimybes. Tokia išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi teisinį ginčo santykių reguliavimą. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ( redakcija galiojanti nuo 2005 m. liepos 1 d.) 20 straipsnio 4 dalis numato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus (.....).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V-179 ,,Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo nustatymo lygio kriterijų aprašo 1 priedo 15 punkto pastaboje nurodoma, kad funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). Nustatant darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais.

Tokiu būdu vien tik medicininis kriterijus, patvirtinantis susirgimo sunkumą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti darbingumo lygį. Atsakovas, nustatydamas darbingumo lygį pareiškėjai, įvertino darbingumo lygį remiantis sveikatos būkle bei funkciniais sutrikimais. Todėl priimti sprendimai dėl darbingumo lygio nustatymo atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinęs tik sveikatos būklę panaikino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 86 „Dėl V. Č. darbingumo lygio bei darbingumo lygio dėl profesinės ligos“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. S–34 „Dėl V. Č. darbingumo lygio“, dalyse, kuriomis nustatytas 80% darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga” ir grąžino šioje dalyje bylą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nagrinėti iš naujo.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, ir tai yra pagrindas pakeisti sprendimą, atmetant pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsniu, kurio pagrindu pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, yra nustatyta valstybės civilinės atsakomybės sąlyga valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis nurodo, kad valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda, tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovo teisėtais veiksmais negalėjo būti padaryta žala pareiškėjai, todėl prašomos žalos priteisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti, V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRičardas Piličiauskas