Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1428-657/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
2S-1428-657/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08845-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Suinteresuotas asmuo
P. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1428-657/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08845-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-16640-1085/2023, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. Š. pateikė skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. liepos 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-23-70-21854 ir Nr. S-23-70-21856 (b. l. 6-9).

2. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. e2-120-1087/2023 dėl nutarties dalies, kuria teismas nusprendė, kad atsakovo kasmetines atostogas vaikas praleidžia su atsakovu, nebent šalys sutartų kitaip. Apie kasmetinių atostogų datą ir trukmę atsakovas, ieškovę informuoja raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį nuo planuojamos atostogų dienos (Taikos sutarties 1.18 p.) ir nustatyti, kad vaikas K. P. nuo (duomenys neskelbtini) d. atostogauja su motina S. Š., o nuo (duomenys neskelbtini) d. su tėvu P. P..

3. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, 1.17 ir 1.18 punktų tuo atveju, kai sutampa tėvų atostogų, išaiškinimo, tačiau klausimas dar nėra išspręstas, todėl situaciją būtina laikinai sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Abiejų tėvų kasmetinių atostogų laikotarpis iš dalies sutampa. Atsižvelgus, kad abu tėvai pagal taikos sutarties sąlygas turi teisę atostogauti su sūnumi, būtina sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl nurodytos nutarties dalies ir lakinai sureguliuoti situaciją. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja bent dalies atostogų negalėtų praleisti su sūnumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (b. l. 27-29).

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, jas pritaikius, tam tikra apimti būtų sustabdyti vykdymo veiksmai. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja 2023 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 kreipėsi į teismą išaiškinti 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinės dalies 1.17 ir 1.18 papunkčiuose išdėstytą bendravimo su vaiku tvarką, kai sutampa ieškovės ir atsakovo atostogų laikas. Teismas šio prašymo dar neišnagrinėjo.

Šalies argumentai

6. Atsižvelgus, kad civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 yra pateiktas prašymas dėl taikos sutarties vykdymo – dėl šalių bendravimo su vaiku kiekvieno iš jų atostogų metu tvarkos išaiškinimo, kai šalių atostogos sutampa, į susiklosčiusią situaciją, kai šalys bendru sutarimu negali išspręsti bendravimo tvarkos klausimo, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/23/00305 dėl taikos sutarties 1.18 punkto vykdymo iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Kartu, siekiant sureguliuoti šalių konfliktą, nustatytina laikina šalių bendravimo su vaiku tvarka laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. (abiejų šalių atostogų metu): vaikas K. P. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. atostogauja su motina S. Š., o nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. – su tėvu P. P..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo P. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį (b. l. 33-36). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nevertino preliminaraus pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. I prašymo išaiškinti teismo nutartį reikalavimo, faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio turėjo spręsti, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas.

Šalies argumentai

7.2. Teismas tikrino tik aplinkybę, ar yra pateiktas pareiškėjos prašymas išaiškinti teismo nutartį, nors savo iniciatyva privalėjo patikrinti ne tik pareiškėjos, bet ir galimą vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Teismui priimant sprendimą ir tikrinant LITEKO duomenis, civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 buvo pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje pažymėta, kad, jei atostogų laikas sutampa, turi būti taikomas prioritetas tam tėvui, kuris šią informaciją pateikė pirmas. Suinteresuotas asmuo byloje buvo pateikęs atsiliepimą su įrodymais, nurodydamas, kad pareiškėja per šiuos metus su vaiku jau yra atostogavusi 22 dienas (duomenys neskelbtini) mėnesiais. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo dar nei vienos dienos atostogų nėra praleidęs su vaiku. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad suinteresuoto asmens prašomų atostogų laikas prasideda nuo (duomenys neskelbtini). Teismas, nesivadovaudamas tėvų lygiateisiškumo principu, nepagrįstai prioritetą suteikė pareiškėjai, nustatydamas jos atostogų laiką nuo (duomenys neskelbtini) d. Tokiu būdu buvo eliminuotos suinteresuoto asmens trijų dienų atostogų laikas su vaiku, nes dėl šių datų teismas nepasisakė. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė tėvų lygiateisiškumą ir tuo aspektu, kad pareiškėjai buvo suteikta 8 dienų atostogos su vaiku, o suinteresuotam asmeniui – tik 7 dienos. Siekdama antstolio sprendimų nuginčijimo, pareiškėja nepagrįstai bando pakeisti taikos sutartimi aptartas ir šalių valia suderintas taikos sutarties sąlygas. Toks prašymas negali būti teisėtas, nes, aiškinant teismo sprendimą (nutartį), neturi būti keičiamas sprendimo prasmė.

8. Atsiliepimų į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą su ieškove S. Š.; priteisti iš atsakovo P. P. nepilnamečiam vaikui K. P. išlaikymą 300 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. Š.; priteisti iš atsakovo P. P. nepilnamečiam vaikui K. P. 7 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę S. Š.; nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką (civilinė byla Nr. e2-120-1087/2023).

12. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Nutarties 1.17 punkte nustatyta, kad šalys sutaria, kad ieškovės kasmetines atostogas vaikas praleidžia su ieškove, nepaisant to, ar šis laikotarpis apima atsakovo sutarties 1.10.1. – 1.10.3 punktuose numatytas dienas / valandas, nebent šalys sutartų kitaip. Apie kasmetinių atostogų datą ir trukmę ieškovė atsakovą informuoja raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį nuo planuojamos atostogų dienos. Pagal minėtos nutarties 1.18 punktą šalys susitarė, kad atsakovo kasmetines atostogas vaikas praleidžia su atsakovu, nebent šalys sutartų kitaip. Apie kasmetinių atostogų datą ir trukmę atsakovas, ieškovę informuoja raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį nuo planuojamos atostogų dienos. Teismas 2023 m. vasario 20 d. atsakovui P. P. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo.

13. Ieškovė 2023 m. liepos 31 d. pateikė prašymą išaiškinti 2022 m. gruodžio 1 d. teismo nutarties 1.17 ir 1.18 punktuose išdėstytą bendravimo su vaiku tvarką, kai sutampa ieškovės ir atsakovo kasmetinių atostogų laikas, bei nutarties 1.10.1. punkto vykdymo tvarką, kiek tai susiję su atsakovo ir ieškovės pareigomis užtikrinti šio punkto įgyvendinimą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės S. Š. prašymo dėl 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties išaiškinimo netenkino (civilinė byla Nr. e2-120-1087/2023).

14. Antstolis 2023 m. liepos 26 d. vykdomojoje byloje Nr. 0070/23/00305 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-23-70-21856 (dėl 1.10.1 punkto nuostatų – neribotai bendrauti su vaiku tiesiogiai ryšio priemonėmis telefonu, internetinėmis programomis tuo metu, kai vaikas nėra užsiėmimuose, pamokose ar nėra vaiko poilsio ir miego laikas) bei Nr. S-23-70-21854 (dėl 1.18. punkto nuostatų – atsakovo kasmetines atostogas vaikas praleidžia su atsakovu, nebent šalys sutartų kitaip. Apie kasmetinių atostogų datą ir trukmę atsakovas, ieškovę informuoja raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį nuo planuojamos atostogų dienos).

15. Pareiškėja S. Š. 2023 m. rugpjūčio 11 d. antstoliui Raimundui Stanislauskui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. liepos 26 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-23-70-21854 ir Nr. S-23-70-21856, kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio vykdomojoje byloje Nr. e2-120-1087/2023 dėl taikos sutartie 1.18. vykdymo iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-120-1087/2023 dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo ir nustatyti, kad vaikas K. P. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. atostogauja su motina S. Š., o nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. su tėvu P. P..

16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos, nesant pagrindo.

17. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str. 2 d.).

18. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas priemonių, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš galimų laikinųjų apsaugos priemonių, numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

21. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 11 d. skunde dėl antstolio veiksmų pareikšti reikalavimai, jiems pagrįsti nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai, vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aišku, kad pareiškėjos skundas negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas dėl jo preliminaraus nepagrįstumo. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl preliminaraus skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau tai, kad jas taikė, leidžia daryti išvadą, kad skundo nelaikė akivaizdžiai nepagrįstu.

23. Konstatavus, kad pareiškėja skundo reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjai, įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

24. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-898-881/2022).

25. Taigi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

26. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/23/00305 sustabdymas dėl teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-120-1087/2023) patvirtintos taikos sutarties 1.18 punkto išaiškinimo, o ne su pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų pareikštais reikalavimais panaikinti nurodytus Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. Nagrinėjant skundą, bus vertinamas antstolio veiksmų teisėtumas pagal jų priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes. Taigi, pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka sąsajumo su byloje sprendžiamo ginčo reikalavimais kriterijaus ir negalėtų lemti, jog, jų netaikius, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem jų taikymo sąlygoms (CPK 144 str. 1 d.).

27. Pažymėtina ir tai, kad šios laikinosios apsaugos priemonės tapo apskritai neaktualios, kadangi, kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi S. Š. prašymas dėl 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties išaiškinimo jau yra išnagrinėtas ir buvo netenkintas.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šioje byloje, kaip laikinoji apsaugos priemonė, nepagrįstai buvo nustatyta ir laikina šalių bendravimo su vaiku tvarka, kuri visiškai nesusijusi su skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyku.

29. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, bendravimo su vaiku tvarka, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, yra galima taikyti šeimos bylose. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, tačiau šis sprendimas neįgyja galutinio teismo sprendimo galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

30. Šiuo atveju šalys pačios susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų, jos buvo patvirtintos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, teismui taikius šią laikinąją apsaugos priemonę, buvo pakeistos šalių valia suderintos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Esant poreikiui, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, tačiau pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

31. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka jų taikymu siekiamų tikslų, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl yra pagrindas neteisėtą ir nepagrįstą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos S. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė