Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-15 · Civilinė byla Nr. 2A-102-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-07Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
2A-102-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00452-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
Atsakovas
V. J., D. D.
Civilinė byla Nr. 2A-102-260/2015,Proceso Nr. 2-34-3-00452-2014-0,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.6; 114.11; 121.21; 121.22;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danjusta“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-665-962/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danjusta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams V. J. ir D. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Danjusta“ ieškiniu dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais (b.l. 2–5) prašė pripažinti UAB „Danjusta” kasos išlaidų orderius Nr. 419, Nr. 423 bei 2009-04-14, 2009-04-20 ir 2009-05-06 bankinius pavedimus niekiniais ir negaliojančiais ab initio priteisti iš atsakovės V. J. ieškovės BUAB „Danjusta” naudai 38888,00 Lt dydžio sumą bei priteisti iš atsakovo D. D. ieškovės BUAB „Danjusta” naudai 28662,00 Lt dydžio sumą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2008-08-06 tarp UAB „Danjusta” ir atsakovės V. J. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2008-08-06 (01), pagal kurią V. J. suteikė bendrovei „Danjusta“ 50000,00 Lt paskolą. UAB „Danjusta” įsipareigojo iki 2011-08-05 grąžinti visą paskolos sumą, mokėdama V. J. kiekvieno mėnesio 6 dieną po 1389,00 Lt. Paskola V. J. buvo mokama dalimis 2008-09-04, 2008-10-06, 2008-11-05, 2008-12-08, 2009-02-05, 2009-02-10, 2009-02-23, 2009-03-23 pervedant po 1389 Lt, viso pervesta 11122,00 Lt. 2009-05-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 423 atsakovei V. J. buvo grąžinta likusi paskolos dalis išmokant 38888,00 Lt sumą. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2008-08-28 d. UAB „Danjusta” sudarė Paskolos sutartį Nr. 2008-08-28 (02) su atsakovu D. D., pagal kurią paskolos davėjas D. D. įnešė į įmonės banko sąskaitą 50000,00 Lt sumą. UAB „Danjusta” paskolą D. D. grąžino bankiniais pavedimais: 2008-10-02, 2009-02-23, 2009-03-17 – mokant po 4167,00 Lt, 2009-03-23 sumokant 2170,00 Lt, 2009-04-07 sumokant 3030,00 Lt, 2009-04-14 sumokant 5304,00 Lt, 2009-04-20 sumokant 1615,00 Lt bei 2009-05-06 sumokant 150,00 Lt. Be to 2009-03-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 403 D. D. buvo grąžinta paskolos dalis išmokant 5000,00 Lt sumą, 2009-05-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 419 D. D. buvo grąžinta paskolos dalis išmokant 21593,00 Lt sumą. 2009-04-15 Turto arešto aktų registre buvo įregistruota Šiaulių apygardos teismo 2009-04-14 nutartis, kurios pagrindu UAB „Danjusta” kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui areštuotas UAB „Danjusta” priklausantis nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas 209725,40 Lt sumai. Minėtoje nutartyje nurodyta, jeigu skolininko areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 209725,40 Lt suma, turi būti areštuojamos UAB „Danjusta” priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Tomega”, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas bei padengti veiklos sąnaudas. Todėl nuo 2009-04-14 UAB „Danjusta” galėjo vykdyti tik teismo nutartyje numatytus mokėjimus, o aukščiau nurodyti paskolos grąžinimai, atlikti nuo 2009-04-14, buvo atlikti galiojant UAB „Danjusta” lėšų areštui, todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initi.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 30–33) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodytos Šiaulių apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos areštuojant tik UAB „Danjusta“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl ši įmonė galėjo grąžinti paskolas atsakovams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (b.l. 73-78) ieškinį atmetė. Teismas pripažino, jog byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo nurodytu metu grąžinant paskolas atsakovams D. D. ir V. J. uždarosios akcinės bendrovės „Danjusta“ piniginės lėšos buvo areštuotos, dėl ko ji neturėjo teisės po 2009 m. balandžio 14 dienos mokėti pinigus (grąžinti paskolas) atsakovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 61–70) ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas šį sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, kuriose įtvirtintos nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, taip pat nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl sprendimas turi būti naikinamas ir priimtas naujas sprendimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi UAB „Danjusta“ turto areštas nuo 2009-04-14 buvo galiojantis. Teismas sprendime mini Civilinio proceso kodekso 147 str. 6 d., kurioje numatyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios, apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Vadovaudamasis LR CPK 147 str. 6 d. teismas padarė išvadą, kad BUAB „Danjusta“ kreditoriui UAB „Tomega“ nesikreipus į antstolį dėl BUAB „Danjusta“ turto suradimo laikinosios apsaugos priemonės galiojo keturiolika dienų, todėl nėra pagrindo teigti, jog 2009-04-14, 2009-04-20 ir 2009-05-06 bankiniai pavedimai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio. Tačiau paminėtos CPK 147 str. 6 d. nuostatos įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., o 2009 m. (bankinių pavedimų atlikimo metu) galiojusioje CPK redakcijoje nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos nebuvo.

2. Teismas pasisakė, kad neva ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai grąžinant jiems paskolas, elgėsi nesąžiningai, kad žinojo ar galėjo žinoti apie UAB „Danjusta“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, juolab byloje nesant jokių įrodymų, kad UAB „Danjusta“ piniginės lėšos aplamai buvo areštuotos, kad paskolos grąžinimu atsakovams buvo pažeisti tuo metu buvusių kreditorių interesai, kad pati UAB „Danjusta“ žinojo apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, nesutikdama su teismo argumentais, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau — LR TAARĮ) įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. LR TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, papildomų įrodymų dėl žinojimo ar nežinojimo apie tai, jog UAB „Danjusta“ buvo pritaikytas turto areštas pateikti nereikia, kadangi LR TAARĮ aiškiai įtvirtina, nuo kada atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kuriam buvo pritaikytas turto areštas. Be to, teismas teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad paskolos grąžinimu atsakovams buvo pažeisti tuo metu buvusių kreditorių interesai. Aplinkybę, kad ginčijamų kasos išlaidų orderių išrašymo ir pavedimų atlikimo momentu UAB „Danjusta“ turėjo kreditorių (laikotarpyje nuo 2009-04-14 iki 2009-05-27) patvirtina pridedami prie skundo dokumentai. Įvertinus tai pripažintina, kad laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami pavedimai bei išrašyti kasos išlaidų orderiai, UAB „Danjusta“ turėjo kreditorių, kurių interesai būtent ir buvo pažeisti, kadangi vietoj atsiskaitymo su kreditoriais, buvo atliekamas paskolos grąžinimas atsakovams.

Atsiliepimas

Atsakovai pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 98-102) prašo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, o su apelianto argumentais jie nesutinka. Šiaulių apygardos teismo 2009-04-14 nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo kliūtimi ieškovei grąžinti paskolas atsakovams. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nuo 2009-04-14 iki 2009-05-27 buvo skolinga kitiems kreditoriams, nėra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovai taip pat prašo nepriimti naujų įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė su apeliaciniu skundu, nes tai padaryti ji galėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad neteisėtai atsakovams buvo grąžintos jų ieškovei paskolintos lėšos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-08-06 ieškovė UAB „Danjusta” su atsakove V. J. sudarė Paskolos sutartį Nr. 2008-08-06 (01). Pagal šią sutartį atsakovė V. J. suteikė bendrovei „Danjusta“ 50000,00 Lt paskolą, kurią pastaroji įsipareigojo iki 2011-08-05 grąžinti. Dalį paskolos ieškovė atsakovei V. J. grąžino kas mėnesį mokėdama po 1389,00 Lt, o 2009-05-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 423 atsakovei V. J. buvo grąžinta likusi paskolos dalis išmokant 38888,00 Lt. Taip pat 2008-08-28 ieškovė UAB „Danjusta” sudarė Paskolos sutartį Nr. 2008-08-28 (02) su atsakovu D. D.. Pagal ją paskolos davėjas D. D. įnešė į įmonės banko sąskaitą 50000,00 Lt sumą. UAB „Danjusta” paskolą D. D. grąžino bankiniais pavedimais: 2008-10-02, 2009-02-23, 2009-03-17 – mokant po 4167,00 Lt, 2009-03-23 sumokant 2170,00 Lt, 2009-04-07 sumokant 3030,00 Lt, 2009-04-14 sumokant 5304,00 Lt, 2009-04-20 sumokant 1615,00 Lt bei 2009-05-06 sumokant 150,00 Lt. Be to 2009-03-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 403 atsakovui D. D. buvo grąžinta paskolos dalis išmokant 5000,00 Lt sumą, 2009-05-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 419 D. D. buvo grąžinta paskolos dalis išmokant 21593,00 Lt sumą.

2009-04-15 Turto arešto aktų registre buvo įregistruota Šiaulių apygardos teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 62-63), kurios pagrindu UAB „Danjusta” kreditorės UAB „Tomega“ reikalavimų užtikrinimui areštuotas UAB „Danjusta” priklausantis nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas 209725,40 Lt sumai. Šioje nutartyje nurodyta, kad paaiškėjus, jog skolininko areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 209725,40 Lt, areštuoti trūkstamai sumai skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Tomega”, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b.l. 6-7) iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Danjusta“ bankroto bylą.

Ieškovės BUAB „Danjusta“ administratorius, vertindamas, kad UAB „Danjusta“ po paminėtos Šiaulių apygardos teismo 2009-04-14 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo neturėjo teisės atsakovams grąžinti negrąžintų paskolų dalių, prašė pripažinti, kad tokie mokėjimai neteisėti, priteisti iš atsakovų neteisėtai jiems sumokėtas sumas. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 08 07 sprendimu ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Danjusta“ prašo šį Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą, priimtą teismui netinkamai taikius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, kuriose įtvirtintos nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas priimamą sprendimą, iš tiesų paminėjo kasacinio teismo išaiškinimą apie teismų nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmę, kaip ją apibrėžia šiuo metu galiojanti CPK 147 straipsnio 6 dalis. Ši norma įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., todėl ji netaikytina sprendžiant ginčą byloje, tačiau teismas ja ir nesirėmė, t.y. teismas nepripažino, kad Šiaulių apygardos teismo 2009-04-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik 14 dienų, nes konkretus areštuotas turtas nebuvo aprašytas antstolio. Kaip matyti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies turinio, teismas atsižvelgė į 2009 m. galiojusio Civilinio proceso kodekso 148 str. 4 dalies nuostatas, kurios numatė, kad jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tačiau šiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Jis konstatavo, kad iš 2009-04-14 Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – areštuodamas uždarajai akcinei bendrovei „Danjusta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 209725,40 Lt sumai, uždraudė skolininkui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, tačiau kartu nutartyje nurodė, jog paveda ją vykdyti kreditoriaus pasirinktam antstoliui, ir tik paaiškėjus, kad skolininko areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 209725,40 Lt, gali būti areštuotos trūkstamai sumai ir skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko banko sąskaitose. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad kreditorė UAB „Tomega“, teismui priėmus 2009-04-14 nutartį, kreipėsi į antstolį dėl konkretaus UAB „Danjusta“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto aprašymo ir įvertinimo, galimai ir piniginių lėšų areštavimo, teismas pagrįstai pripažino, jog teismo nutartis dėl skolininkės UAB Danjusta“ piniginių lėšų arešto nebuvo vykdoma, t.y. uždarajai akcinei bendrovei „Danjusta“ nebuvo uždrausta disponuoti piniginėmis lėšomis.

Išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, teisėjų kolegija daro taip pat ir sutikdama su tokiais atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Uždarajai akcinei bendrovei „Danjusta“ 2009-04-14 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo įteikta. Ši nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių niekuomet nebuvo vykdoma ir jokių teisinių pasekmių bendrovei „Danjusta“ nesukėlė, nes kreditorius UAB „Tomega“ nepageidavo ir nevykdė vykdomojo dokumento – teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nevykdant nutarties nebuvo areštuotos UAB „Danjusta“ piniginės lėšos. Jokių duomenų, kiek šios bendrovės lėšų buvo areštuota, apeliantas nagrinėjant bylą nepateikė. Vien tik priėmimas formalaus dokumento, kuris nebuvo vykdomas ir jokių teisinių pasekmių bendrovei „Danjusta“ nesukėlė, nes nebuvo areštuotas konkretus bendrovės turtas, nebuvo nustatyti areštuotino turto vertė ir mastas, nebuvo areštuotos konkrečios bendrovės sąskaitos ir konkrečios bendrovės sąskaitose esančios sumos, leidžia vertinti, kad ši bendrovė turėjo teisę disponuoti savo lėšomis kaip tinkama, o grąžindama atsakovams jų bendrovei anksčiau paskolintas lėšas jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad paskolų atsakovams grąžinimo metu uždaroji akcinė bendrovė buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, galimai buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nelaikytini reikšmingais sprendžiant ginčą pagal ieškovo byloje pateiktą ieškinį, kuriuo neprašoma pripažinti sandorius būtent dėl tos priežasties, kad jie pažeidė kitų kreditorių interesus (CK 6.66 str. numatytu pagrindu). Todėl teisėjų kolegija, kartu ir atsižvelgdama į CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepriima ieškovės pateiktų įrodymų apie UAB „Danjusta“ kreditorius.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, todėl šį sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Žibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičius