Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB ,,Kapitalo investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prievolinių teisinių santykių modifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Kapitalo investicijos“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl prievolinių panaudos teisinių santykių modifikavimo į daiktinės ilgalaikės nuomos teisinius santykius (emphyteusis) su atsakovu. 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Kapitalo investicijos“ ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog ieškovas nurodė reikalavimą, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą dėl konkrečių sąlygų pakeitimo, o šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas modifikuoti teisinius santykius, siekė įpareigoti teismą vietoj ieškovo suformuluoti ir nuspręsti kokia turi būti nuomos sutarties kaina ir jos mokėjimo tvarka, taip pat nustatytų koks turi būti nuomos sutarties terminas ir iki kada turi būti skaičiuojamas – kas teismo nuomone, laikoma ieškinio dalyku, kurį privalo nustatyti šalys, ne teismas. Be kita ko, teismas nurodė, jog ginčas dėl to kaip turi būti modifikuojami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo negali būti keliamas, inicijuojant atskirą bylą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos. Remdamasis visomis išvardintomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą ieškinį atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB ,,Kapitalo investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priimtinumo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, kuria skundžiamoje nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nebuvo analizuojamas teisinių santykių tarp šalių dėl ginčo žemės sklypo modifikavimo klausimas ir dėl to kasacinis teismas nesprendė. Kasacinis teismas nagrinėjamame kontekste sprendė išimtinai tik dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo, t. y., jog šalis siejo panaudos teisiniai santykiai. Taigi, teismas padarė klaidingą išvadą, jog teisinių santykių modifikavimo ginčas tarp šalių jau yra išspręstas. Kasacinis teismas nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog apeliantui ateityje yra užkirstos visos teisinės ginčo dėl naudojimosi žemės sklypo sklypu sprendimo galimybės ir kad panaudos teisinių santykių pobūdis yra statiškas bei nustatytas vieną kartą ir visiems laikams, be galimybės šiuos santykius tarp šalių keisti (modifikuoti) ateityje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškinio reikalavimai yra netinkamai suformuluoti bei laikytini nesukeliančiais jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių reikalavimų neatitikimą, privalėjo leisti apeliantui ištaisyti ieškinio trūkumus ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Atsisakius priimti ieškinį, buvo pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą.

Apeliantas nurodo, kad jis laikėsi privalomos ikiteisminės sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Tačiau byloje pateikti įrodymai aiškiai nurodo, jog apeliantas kreipėsi į atsakovą su aiškiai suformuluotu prašymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį.

Dėl ieškinio tapatumo

Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.Ginčas tarp šalių civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 kilo dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo. Minėtoje byloje apelianto (ieškovo) reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, esančius žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso apeliantui, o to atsakovui nepadarius – leisti apeliantui nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą. Kartu byloje buvo išspręstas ir klausimas dėl santykio tarp apelianto ir atsakovo nustatymo, t. y. buvo nustatyta, jog apeliantą ir atsakovą sieja panaudos teisniai santykiai. Teismas, siekdamas pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias konkrečius teisinius santykius ir taip teisingai išspręsti ginčą pažeistų žemės sklypo savininko teisių, privalėjo nustatyti teisinį santykį, kuris sieja šalis, tačiau nesprendė dėl šalių tarpusavio teisinių santykių sąlygų nustatymo, keitimo ar panaikinimo.Nagrinėjamoje byloje ieškinyje nurodytas reikalavimas yra egzistuojančio teisinio santykio modifikavimas. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde neginčija civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 teismo nustatyto santykio kvalifikavimo, sutinka, jog šalis sieja panaudos teisniai santykiai, tačiau nagrinėjamoje byloje išreiškė norą tokius santykius pakeisti. Vertinant ieškinio pagrindą, abejose bylose taip pat galima matyti skirtumą – civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 apeliantas siekė apginti savo, kaip žemės sklypo savininko, interesus, o nagrinėjamoje byloje apeliantas siekia teisminiu būdu keisti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (modifikuoti sudarytą sutartį). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, pritaria apelianto pozicijai, kad šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu skundžiamoje nutartyje nurodytose bylose apelianto pateiktiems ieškiniams, kadangi skiriasi ieškinių pagrindas ir tuo pačiu dalykas.Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio pagrindo neaiškumą, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto ieškinyje pateiktą reikalavimą, nutartyje nurodo, kad apelianto reikalavimas yra nesukeliantis jokių savarankiškų teisinių pasekmių, dėl ko tokio ieškinio reikalavimo teismas negalėtų priimti. Kartu teismas nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga ieškovui nustatyti terminą ieškinio reikalavimui tinkamai suformuluoti, nurodant konkrečias sutarties sąlygas, kadangi apeliantas nesilaikė privalomos ikiteisminės sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodo, jog toks reguliavimas yra, tačiau kita teismo tesimo nustatyta aplinkybė (pagrindas atsisakyti priimti ieškinį) lėmė tokį teismo sprendimą, todėl negalima teigti, kad teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei CPK 138 straipsniuose įtvirtintas nuostatas.

Dėl privalomos ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; ir kt.). Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Be kita ko, to paties straipsnio 3 dalyje yra numatytas reikalavimas, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas pateikdamas ieškinį nesilaikė ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos, numatytos CK 6.223 straipsnio 3 dalyje – nesikreipė į atsakovą su pasiūlymu keisti sutarties sąlygas. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi apeliantas byloje pateikė rašytinius įrodymus (2016 m. vasario 26 d. raštas Nr. 16/0226-1, 2016 m. birželio 27 d. raštas Nr. 16/0227-1), kurie patvirtina, jog ieškovas siekė inicijuoti sutarties keitimą, įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau sulaukė neigiamo atsakovo atsakymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir ieškinį atsisakė priimti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys nėra laikomas tapačiu ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, apeliantas laikėsi įstatyme numatytos ikiteisminės sutarčių sąlygų keitimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.