Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Mariui Alšauskui, išieškotojai bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Autita“ dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolis Marius Alšauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/16/01947 Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-640-828/2016 2016 m. spalio 31 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. VR-2102 pagrindu dėl 14611,91 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Naideka“ išieškotojos BUAB „Autita“ naudai (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 2-3). Antstolio 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-16-89-15054 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei skolininkei išsiųstas raginimas Nr. S-16-89-15057 įvykdyti teismo sprendimą (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 4-5, 10). Antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus, priėmė šiuos dokumentus: 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą Nr. S-16-89-15843 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2016 m. gruodžio 6 d. nurodymą Nr. S-16-89-15844 dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo bei 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-2182 dėl pareikštų prašymų (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 12, 14, 16). 2016 m. lapkričio 30 d. skolininkė pateikė prašymą sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus, o 2016 m. gruodžio 9 d. – prašymą sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus bei panaikinti neteisėtai uždėtus areštus sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 11, 15). Antstolis, atsakydamas į prašymus, 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkyme Nr. S-2182 nurodė, kad skolininkė prie prašymų nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių prašymuose nurodytų teiginių dėl įmonės sunkios finansinės padėties bei kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Antstolis taip pat nurodė, kad abu šie motyvai nebūtų pagrindu stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLII skyriuje nustatyta tvarka. Atsakydamas į skolininkės 2016 m. gruodžio 9 d. prašyme pareikštą reikalavimą dėl arešto skolininkei priklausančioms sąskaitoms panaikinimo, antstolis nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. buvo įvykdytas antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų nurašymo ir areštas tą pačią dieną automatiškai pasinaikino.

Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai, nutartys, teismo įsakymai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi po to, kai jie įsiteisėja (CPK 587, 588 straipsniai). CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-640-828/2016, kurio pagrindu antstolis Marius Alšauskas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0089/16/01947, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo bei atidėjimo klausimai reglamentuojami CPK 626 ir 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius, antstolis turi teisę ar privalo spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų antstolio pareigą privalomai sustabdyti vykdymo veiksmus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas, kurio pagrindu iš skolininkės priteista skola išieškotojai, įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d., yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl vykdytinas. Skolininkė UAB „Naideka“, pateikdama antstoliui prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo, juos pagrindė tik susiklosčiusiomis nepalankiomis finansinėmis aplinkybėmis (vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01947 11, 15 l.) bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vykdymo procesas jai gali sukelti negrįžtamas pasekmes.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas veiksmus vykdomojoje byloje, elgėsi neteisėtai, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad, atlikdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis esmingai pažeidė jo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Vienas iš vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį atsižvelgti ne tik į išieškotojo, tačiau ir į kitų proceso dalyvių, įskaitant ir skolininką, teises bei teisėtus interesus, tačiau pabrėžtina, jog vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas gali sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkei UAB „Naideka“, negu jos yra sukeliamos visiems kitiems skolininkams, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės.

Taip pat nesutiktina ir su skolininkės skundo argumentais, kad buvo padarytas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, kadangi į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktus prašymus stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/16/01947 nebuvo atsakyta. 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkyme Nr. S-2182 (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 16) antstolis nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir nurodė tokio sprendimo motyvus. Pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalį antstolis į pareiškėjos prašymus privalėjo raštu atsakyti ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. S-2182 priėmė nepraleisdamas įstatyme numatyto termino ir, priešingai nei teigia pareiškėja, antstolis jos prašymus išnagrinėjo.

Pareiškėja nurodo, kad dėl arešto ir priverstinio piniginių lėšų nurašymo suvaržoma jos veikla, ribojamas atsiskaitymas su darbuotojais, įmonė negali vykdyti užsakymų, bet kokios kitos veiklos, bei prašo pinigines lėšas grąžinti į jos sąskaitas. CPK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš 2016 m. gruodžio 6 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-89-15844 (vykd. b. Nr. 0089/16/01947 l. 14) matyti, kad antstolis nurodė nurašyti 17471,46 Eur, t. y. ne daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl aukščiau minėtas pareiškėjos skundo argumentas atmestinas.

Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija ar kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai antstoliui nesuteikia teisės revizuoti teismų sprendimus, nuosprendžius ar vykdomuosius raštus ir savo nuožiūra reguliuoti teismų vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarkos. Antstolis nėra įpareigotas spręsti dėl išduotų vykdomųjų raštų ar jų kiekio pagrįstumo. Antstolis, priimdamas patvarkymus dėl lėšų areštavimo, paskirstymo, ir išlaidų išieškojimo, veikė pagal CPK 624 straipsnį (priverstinis vykdymas), vykdomas 2016 m. kovo 10 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog antstolio priimti patvarkymai būtų neteisėti, todėl pareiškėjos argumentai, kad antstolis elgiasi šališkai, atsižvelgia vien tik į išieškotojos interesus, nesprendžia pateiktų prašymų, skuba vykdyti vykdymo veiksmus, priima skubius patvarkymus, ir tokiais savo veiksmais pažeidžia viešąjį interesą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Todėl teismas sprendžia, jog antstolis Marius Alšauskas, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0089/16/01947 bei priimdamas skundžiamus patvarkymus nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. Dėl to pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. T.p. atmetamas ir pareiškėjos prašymas grąžinti antstolio išieškotas pinigines lėšas. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti prašymai (taikyti laikinąsias apsaugos priemones - vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01947 sustabdymą; nušalinti antstolį Marių Alšauską nuo vykdomosios bylos Nr. 0089/16/01947) išspręsti 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimis.

BUAB „Autita“ prašymas skirti pareiškėjai UAB „Naideka“ 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad skolininkė tyčia, nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą skundą ar sąmoningai veikė prieš greitą sprendimo įvykdymą. T.p. nėra duomenų patvirtinančių ir to, jog dėl kokių nors pareiškėjos procesinių veiksmų ar neveikimo būtų iš esmės sutrikdytas priverstinio skolos išieškojimo procesas, ar vykdymo proceso dalyviai, tame tarpe ir išieškotoja, būtų patyrę nuostolių. Išieškotojos atsiliepime nurodytas skolininkės procesinis elgesys (įvairių prašymų, skundų pateikimas), teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl pripažįstama, kad nėra besąlygiškai ir neabejotinai nustatytos visos pagal įstatymą būtinos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sąlygos (tame tarpe ir kaltė). Dėl to suinteresuoto asmens prašymas taikyti nurodytą atsakomybę pareiškėjai atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 290-292, 510 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos skundą.

Atmesti suinteresuoto asmens BUAB „Autita“ prašymą dėl baudos skyrimo.

Išsiųsti nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.