Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., jo atstovei advokato padėjėjai D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2016-11-27 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, besiparkuodamas automobilių stovėjimo vietoje atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. Palikęs savo vairuotą automobilį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos. Jis buvo svečiuose pas draugę ir prašė dukros, jog ši atvažiuotų jį pasiimti. Dukra atvažiavo iš kitos pusės namo ir jie sutarė, kad ji privažiuos prie kolonėlės ir jis ją pasitiks. Jis buvo užstatęs automobilį, suveikė jo automobilio signalizacija ir jis išėjo patraukti automobilį. Automobilį priparkuoti mėgino jau būdamas išgėręs. Važiavo lėtai atbuline eiga ir kliudė kitą automobilį. Kadangi dukra jau buvo privažiavusi, jis nuėjo jos pasitikti ir grįžo atgal. Kieme stovėjo keturių vaikinų kompanija ir jis girdėjo, kad jie kvietė policiją. Jų prašė nekviesti policijos, sakė suras nukentėjusįjį ir supildys deklaraciją. Kokia žala buvo padaryta, nežino, nes į jį niekas nesikreipė. Buvo nubrauktas kažkiek bamperis. Kai grįžo su dukra, policija jau buvo atvažiavusi. Jo niekas nesulaikė, jis pats su dukra atvažiavo ir prisistatė. Jis tikrai neketino pasišalinti iš įvykio vietos, tik nuėjo pasitikti dukrą ir grįžo. Jis gyvena kaime, dirba Vilniuje, be automobilio neišsiverstų, liktų be pragyvenimo šaltinio.

A. M. atstovė advokato padėjėja D. V. pažymėjo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, kadangi jo blaivumas buvo nustatytas nevairuojant, neblaivumas buvo nustatytas vėliau, pareigūnai tikrindami blaivumo nustatymo faktą nesinaudojo instrukcija, nebuvo informuotas, jog galėtų išgerti vandens, palaukti, neinformavo, jog gali pasidaryti kraujo tyrimą. A. M. nurodė, kad alkoholio buvo išgėręs tik taurę ir patys matavimo rezultatai nėra tikslūs. Jis valandą praleido policijos komisariate, neturėjo galimybės pasidaryti kraujo tyrimo, be to, nebuvo apie tai informuotas, todėl, galbūt, nebuvo išnaudotos visos galimybės įrodyti savo nekaltumą. Dėl apgadinto automobilio nėra pakankamai duomenų, kadangi yra tik nuotraukos, iš kurių negalima spręsti, ar automobilis buvo apgadintas. Jokių pretenzijų A. M. nesulaukė, nėra nustatyta turtinė žala. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tai nėra sąmoningo pasišalinimo, nėra tyčios, kadangi jis grįžo į įvykio vietą, jis nueidamas girdėjo, kaip liudytojai skambino policijai, todėl jokios minties pasišalinti neturėjo. Jo tikslas buvo pasitikti dukrą, nueiti pas nukentėjusįjį ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Motyvuojamoji dalis

- administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame esančiame paaiškinime A. M. su pažeidimu sutiko, dėl eismo įvykio gailisi (b. l. 1-2);

- eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), bei nurodyti minėtų automobilių apgadinimai – automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis bamperis (b. l. 3);

- policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016-11-27 apie 17 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvykęs techninis eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, rado du apgadintus automobilius F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilių vairuotojų prie transporto priemonių nebuvo, įvykio vietoje laukė keturi asmenys – E. J., M. K., I. D. ir A. B., kurie paaiškino, kad matė, kaip automobilio F. M. vairuotojas perstatinėdamas savo automobilį kelis kartus trenkėsi į automobilį VW Golf, jį apgadino ir išlipęs iš transporto priemonės pasišalino. Liudytojų pasakojimu F. M. vairuotojas buvo galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jiems besiaiškinant įvykio aplinkybes, automobilio F. M. vairuotojas grįžo į įvykio vietą. Alkoholio kiekio matuokliu „Acotest 6810“ Nr. ARFM-0396 nustatytas 0,87 promilių girtumo laipsnis. VW Golf vairuotojo įvykio vietoje nebuvo, su juo susisiekti nepavyko. Prie automobilio jam buvo paliktas raštelis su pranešimu apie įvykusį eismo įvykį (b. l. 4, 5);

- A. M. paaiškinime parodė, kad 2016-11-27 apie 17.30 val., būdamas svečiuose, (duomenys neskelbtini), sausakimšame kieme, paprašytas perstatyti automobilį, nes buvo užstatęs namo gyventojo automobilį, ir perstatydamas nubraukė kito automobilio bamperį. Iš įvykio vietos nepasišalino. Padarytą nuostolį įsipareigoja atlyginti (b. l. 6);

- L. A. S. paaiškinime nurodė, kad 2016-11-27 apie pietus paliko automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie savo namo automobilių stovėjimo aikštelėje. 2016-11-28 apie 9.30 val. atėjęs prie savo automobilio pastebėjo, kad apgadintas automobilio galinis bamperis, t. y. jam padaryta turtinė žala (b. l. 7);

- alkotesterio parodymai, kuriuo A. M. nustatytas 0,87 promilių girtumas (b. l. 8), alkotesteris, kuris buvo naudotas neblaivumui nustatyti, turi patikros sertifikatą ir buvo tinkamas naudoti (b. l. 26);

- pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9);

- nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis bamperis, o automobiliui F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – dešinės pusės galinis bamperis (b. l. 10);

- pranešėjo informacija, kurioje nurodytos minėto eismo įvykio aplinkybės, kad automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas įtariamai neblaivus. Pokalbio metu asmuo norėjo pasišalinti. Patruliai iš vietos pranešė, kad vienas iš vairuotojų pasišalino ir išvyko automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. A. M. policijos pareigūnams neneigė automobilį parkavęs jau būdamas išgėręs ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį VW Golf. Nurodė, kad alkoholį vartojo būdamas svečiuose prieš patraukiant automobilį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos medžiagoje yra pateikti kito asmens duomenys apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Teismas patikrinęs Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad A. M. yra baustas 2014-10-28 už smulkų svetimo turto pagrobimą, 2014-11-25 300 Lt bauda sumokėta, baustumas ikšnykęs.

Eismo įvykio schemoje neteisingai nurodyta esminė aplinkybė – įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais tarnybiniais pranešimais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo paaiškinimais, pranešėjo informacija nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kuri teisingai nurodyta ir protokole suformuluotame kaltinime.

Teismas šiuos netikslumus traktuoja kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį esmės ir nesudarantį pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai. Tokie patikslinimai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių nesuvaržo, kadangi jie neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) asmens). A. M. nurodė, kad automobilį priparkuoti mėgino jau būdamas išgėręs. Byloje kilo ginčas dėl alkotesterio parodymų, užfiksuotų 18.06 val. policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje, teisingumo. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atstovė nurodė, jog atstovaujamojo neblaivumas buvo nustatytas nevairuojant, buvo nustatytas vėliau, pareigūnai tikrindami blaivumo nustatymo faktą nesinaudojo instrukcija, nebuvo informuotas, jog galėtų išgerti vandens, palaukti, neinformavo, jog gali pasidaryti kraujo tyrimą. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Alkotesteris, kuris buvo naudotas neblaivumui nustatyti, turi patikros sertifikatą ir buvo tinkamas naudoti (b. l. 26). Liudytojų pasakojimu F. M. vairuotojas buvo galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 4, 5). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, tačiau šioje byloje jis to nepadarė. A. M. kaltės neneigė, pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, už ką jis privalo atsakyti.

Dėl kvalifikacijos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį

A. M. veika buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas (girtumo) laipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies sudėtis apima šią veiką ir jos papildomai pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nereikia, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

A. M. neneigia apgadinęs kitą automobilį, tačiau teigia, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos, jis į įvykio vietą grįžo, tačiau apie tai, kad apgadino svetimą automobilį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai. Policiją iškvietė liudytojai matę eismo įvykį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga A. M. pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės kontaktas kliudant kitą automobilį, buvo pakankamas. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad abu automobiliai buvo akivaizdžiai apgadinti, automobilių apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3), todėl nekyla jokių abejonių, kad A. M. suprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2, 3 dalyse nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą, taip pat ir tai, ar nukentėjusysis dėl apgadinto turto reiškia pretenzijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1757/2011, Nr. N444-1588/2011, Nr. N575-510/2012, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-421-116/2014 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą.

Taigi, esant tokioms aplinkybės, atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pranešti apie apgadintą automobilį nukentėjusiajam arba policijai, tačiau to nepadarė, bet žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją ignoravo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Ir nors, A. M. grįžo į įvykio vietą, tačiau jei ne liudytojų pastangos informuojant policiją apie eismo įvykį, kaltininkas galėjo būti ir nenustatytas. Taip pat, nors, kaip teigė A. M., kad jis iš įvykio vietos neketino pasišalinti, o tik nuėjo pasitikti dukros, tačiau jam nebuvo jokių kliūčių informuoti apie eismo įvykį policiją, tačiau jis to nepadarė.

Kaip minėta, traukiant asmenį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. suvokė savo veiksmus, suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitai transporto priemonei buvo padaryta žala, girdėjo, jog liudytojai kviečia policiją, bet sąmoningai pasirinko pasitraukti iš įvykio vietos, nesant tam KET numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tokį pasirinktą elgesio variantą, A. M. turi prisiimti pasekmes, kurias sukėlė toks jo sprendimas, o būtent ‑ administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikymą, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. baustumas išnykęs. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, numatytos sankcijų minimumas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, A. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063585992.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.