- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-501-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30207-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- UAB „FinoMark“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „FinoMark“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „FinoMark“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., P. A., UAB „Legal Balance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „FinoMark“ (toliau – ir pareiškėja) skundu dėl antstolio veiksmų (2025-10-30 CBP-30133) prašė: panaikinti 2025 m. spalio 6 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-128-20501; panaikinti 2025 m. spalio 6 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-128-20452; atnaujinti visus 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. e2-11312-1102/20023 vykdymo veiksmus. Nurodė, kad patvarkymo ir akto neteisėtumą lemia tai, jog antstolis šiuos dokumentus priėmė nepagrįstai, neatlikęs visų išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje, neišnaudojęs visų jam įstatymais suteiktų įgaliojimų tinkamai įvykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis R. V. (toliau – ir antstolis) nesutikdamas su skundu, 2025 m. spalio 29 d. patvarkymu netenkino skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundžiami dokumentai priimti pagrįstai. Pareiškėja nepateikė nei vieno fakto ar įrodymo apie skolininko turtą, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad išieškojimo negalimumo akto surašymas ir vykdomojo dokumento grąžinimas būtų neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad antstolis, prieš priimdamas skundžiamą patvarkymą ir išieškojimo negalimumo aktą, atliko visą eilę teisės aktuose įtvirtintų privalomų patikrinimų ir priemonių, o gauta informacija sudarė pagrindą objektyviai konstatuoti, kad skolininkas šiuo metu neturi nei registruoto turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima nukreipti išieškojimą.
5. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog antstolis privalėjo fiziškai nuvykti į skolininko gyvenamąją vietą, inventorizuoti/aprašyti kilnojamuosius daiktus ar tikrinti, kam tie daiktai priklauso, kadangi nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad antstolis privalėjo fiziškai vykti į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą ir atlikti ten esančių kilnojamųjų daiktų paiešką ar aprašą, kadangi net ir esant teorinei galimybei rasti tam tikrų daiktų, didžioji jų dalis pagal teisės aktus negalėtų būti areštuotini ir netinkami išieškojimui, todėl tokie antstolio veiksmai neatitiktų nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai – skambinimas skolininkui, el. laiškų siuntimas ar bandymas susisiekti, savaime nereiškia ir skolininko turto suradimą, nes net ir susisiekus su skolininku, tai nekeičia esminio šios bylos fakto, kad skolininkas neturi registruoto, areštuotino ar išieškojimui tinkamo turto.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad antstolis turėjo tęsti vykdymą vien dėl to, jog skolininkas yra jaunas ir ateityje gali įsidarbinti ar paveldėti turtą, ir kt., nes pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo jam iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, jei vėliau atsirastų išieškojimui tinkamo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (2025-12-17 DOK-187198) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 gruodžio 9 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1 Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis išnaudojo visas CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išieškojimo priemones, nors bylos medžiaga patvirtina, jog viena esminių vykdymo proceso priemonių apskritai nebuvo taikyta. Tokia teismo išvada yra formali ir neatitinka vykdymo proceso tikslų bei antstolio aktyvumo pareigos turinio. Antstolis žinomu skolininko elektroninio pašto adresu nesiuntė jam patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą. Nuo tokio patvarkymo priklauso galimybė konstatuoti skolininko pareigų vykdymą ar nevykdymą ir pastaruoju atveju taikyti CPK 585 straipsnyje numatytas poveikio priemones – kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Pagal CPK 604 straipsnį siunčiamas patvarkymas laikytinas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo, todėl antstolis turėjo tiek realią, tiek teisiškai apibrėžtą galimybę inicijuoti minėtas procesines priemones. Taigi, nebuvo išnaudotos visos realios ir protingos išieškojimo galimybės.
Šalies argumentai
8.2 Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad „aplinkybė, kad ateityje gali atsirasti skolininko pajamų ar turto, tik reiškia, jog aktyviai savo teisėmis besinaudojantis išieškotojas galės inicijuoti naują vykdymo procesą ir realiai išsiieškoti skolą atsiradus skolininko turto ar pajamų“. Tokia formuluotė perkelia pareiškėjai įstatymu antstoliui pavestą funkciją nustatyti skolininko turtinę padėtį ir vykdyti skolos išieškojimą. Skolininko finansinės padėties nustatymas yra išimtinai tik antstolio, o ne pareiškėjos funkcija. Apeliantė neturi nei įgaliojimų, nei teisinių galimybių savarankiškai gauti duomenų apie skolininko įsidarbinimą, turto įsigijimą ar paveldėjimą, ar žinoti apie kitas gaunamas pinigines lėšas. Teismo argumentai, jog pareiškėja pati turėtų stebėti skolininko turtinę padėtį ir tada pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš naujo, prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir užkerta kelią pareiškėjai įgyvendinti savo teisėtus interesus.
Atsiliepimas
9. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą (2025-12-29 DOK-191526) prašo atmesti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
9.1 Apeliantė nenurodo nei vieno teismo nutartyje netinkamai taikyto teisės akto, dėl kurio skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta naikintina. Priešingai, šiame skunde teikiama tik subjektyvi išieškotojos nuomonė.
9.2 Teismas tinkamai pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomi veiksmai – skambinimas skolininkui, el. laiškų siuntimas ar bandymas susisiekti, savaime nereiškia ir skolininko turto suradimą, nes net ir susisiekus su skolininku, tai nekeičia esminio šios bylos fakto, kad skolininkas neturi registruoto, areštuotino ar išieškojimui tinkamo turto. Pareiškėjos argumentai, kad nėra duomenų, ar antstolis skambino skolininkui, ar jam rašė, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi jokios įtakos išvadai dėl skolininko turto nebuvimo bei realių išieškojimo galimybių.
9.3 Skolininkas yra solidariai atsakingas su skolininke UAB „Topdotas IT“, vykdymo metu buvo nustatyta, kad priteista skola (paskolos suteikimas ) nebuvo užtikrintas jokiu turtu ar garantijomis, todėl ir nėra jokios galimybės išieškoti skolą iš nesamo skolininkų turto ar lėšų.
9.4 Vykdomosios bylos užbaigimas ir vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui, kai objektyviai nėra išieškojimo galimybių, yra aiškiai įtvirtintas teisiniu reglamentavimu. Tai nėra teisės spraga ar antstolio pasirinkimo laisvė – tai yra įstatymo nustatyta antstolio pareiga, kurios antstolis privalo laikytis. Antstolis negali savo nuožiūra tęsti vykdomosios bylos, kai nėra realių išieškojimo perspektyvų, ir negali savavališkai keisti įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo.
9.5 Antstolio funkcija yra išieškoti priverstinai iš skolininko turto, lėšų ar gaunamų pajamų, tačiau, kai nėra iš ko išieškoti, net nėra pačio skolininko, tai antstolis konstatuoja išieškojimo negalimumo aktu apie faktinę realią padėtį dėl galimybės išieškoti skolą dabar ir šiuo metu, o ne į ateitį, kaupdamas vykdomąsias bylas su ta intencija, kad gal kada nors skolininkas galimai įsidarbins, o gal susituoks, o gal kas iš artimųjų mirs ir gal ką paveldės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, šiam priėmus išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis išnaudojo visas CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išieškojimo priemones. Tokia teismo išvada neatitinka vykdymo proceso tikslų bei antstolio aktyvumo pareigos turinio. Antstolis netaikė vienos esminių vykdymo proceso priemonių. Antstolis žinomu skolininko elektroninio pašto adresu nesiuntė jam patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą. Nuo tokio patvarkymo priklauso galimybė konstatuoti skolininko pareigų nevykdymą ir taikyti CPK 585 straipsnyje numatytas poveikio priemones – kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Pagal CPK 604 straipsnį siunčiamas patvarkymas laikytinas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo, todėl antstolis turėjo tiek realią, tiek teisiškai apibrėžtą galimybę inicijuoti minėtas procesines priemones. Taigi, nebuvo išnaudotos visos realios ir protingos išieškojimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
13. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas).
14. Remiantis teisiniu reglamentavimu, apeliantės nurodomi argumentai, susiję su galimybe taikyti CPK 585 straipsnyje numatytas poveikio priemones, sudarytų sąlygas naujų aplinkybių nagrinėjimui, o tai neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies normos reikalavimų, nes apeliantė tokių argumentų nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių apeliantės argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina.
15. Vykdomųjų dokumentų grąžinimo atvejai nustatyti CPK 631 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų – jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus bylos aplinkybių visumą, susiklosčiusioje situacijoje antstolis, CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu surašydamas išieškojimo negalimumo aktą ir priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, atliko teisėtus veiksmus, nes nustatė aplinkybes, kurios nesudarė pagrindo toliau tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas nebuvo efektyvus, o skolininkui neturint jokio turto, negaunant pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, tęsti vykdymo procesą ir didinti vykdymo išlaidas yra netikslinga ir neracionalu.
17. Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai susipažinęs su antstolio vykdomoje byloje atliktais veiksmais (kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, nes jie bylos ir vykdomosios bylos šalims žinomi), atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl tariamo antstolio pasyvumo ar pareigų neatlikimo yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti; antstolis veikė pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, atliko visus būtinus veiksmus ir registrų patikrinimus ir turėjo teisinį pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Atskirajame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo priešingai vertinti šias pirmosios instancijos teismo išvadas.
18. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo argumentais, kad „aplinkybė, kad ateityje gali atsirasti skolininko pajamų ar turto, tik reiškia, jog aktyviai savo teisėmis besinaudojantis išieškotojas galės inicijuoti naują vykdymo procesą ir realiai išsiieškoti skolą atsiradus skolininko turto ar pajamų“. Apeliantės vertinimu tokia formuluotė iš esmės perkelia pareiškėjai įstatymu antstoliui pavestą funkciją nustatyti skolininko turtinę padėtį ir vykdyti skolos išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
19. Nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra nustatytas terminas, kiek laiko antstolis privalo atlikti vykdymo veiksmus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, per beveik tris metus skolininko turtinė padėtis nepasikeitė, galimybių išieškoti skolas nebuvo. Nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, įstatymas suteikia antstoliui teisę vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Aplinkybė, kad antstolis pagrįstai pasinaudodamas jam suteikta įstatymo teise priėmė skundžiamus dokumentus, neteikia pagrindo išvadai, kad tokiais veiksmais antstolis perkėlė apeliantei įstatymu antstoliui pavestas funkcijas. Vien išieškotojos valia tęsti neefektyvų vykdymo procesą, nesant duomenų apie skolininko galimybes ateityje įgyti turto ar gauti pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas, neįpareigoja antstolio tęsti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vykdymo proceso ekonomiškumo, tikslingumo, taip pat teisingumo principais, vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.
20. Antstoliui patvarkymu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir taip pasibaigus vykdomajai bylai, išieškotojo interesai nėra pažeidžiami, nes išieškotojui nėra draudžiama inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą pagal grąžintą vykdomąjį dokumentą. Priešingai, CPK 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Tokiam (naujam) procesui pradėti, kaip ir bendraisiais atvejais, pirmiausia yra būtinas išieškotojo aktyvus valinis veiksmas – vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti, kuris turi būti atliktas per penkerius metus nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 607 straipsnio 3 dalis, 650 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.