- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-2489-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01679-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas, sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,
dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei adv. Jolitai Urbaitytei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui P. V. (P. V.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. K. ieškiniu atsakovui P. V. prašo: 1) šalių nepilnamečio sūnaus R. V. (gim. 2009-02-26) gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove); 2) priteisti iš atsakovo P. V. šalių nepilnamečio sūnaus R. V. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės nuo bylos iškėlimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo P. V. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos viso – 5 400 Eur; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2‑3).
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas P. V. yra ieškovės sūnaus R. V. (gim. 2009-02-26) biologinis tėvas. Šalys gyveno kaip šeima nuo 2008 m., tačiau santuokos sudarę nebuvo. Gimus vaikui atsakovas kurį laiką tėvo pareigas vykdė tinkamai, t.y. sūnumi rūpinosi ir jį prižiūrėjo, teikė jam išlaikymą. Tačiau vėliau jo elgesys iš esmės pasikeitė - jis ėmė nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, nesirūpinti šeimos poreikiais, neskirti lėšų vaiko išlaikymui. Ieškovė ne kartą atsakovo prašė keisti požiūrį į šeimą bei savo elgesį, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Dėl tokio netinkamo P. V. elgesio ir pastangų pasirūpinti vaiko poreikiais nebuvimo 2012 m. pavasarį iš atsakovo būsto ieškovė su sūnumi išsikraustė ir apsigyveno savo tėvo namuose. Nuo to laiko atsakovas su sūnumi bendrauja jį lankydamas mano gyvenamojoje vietoje, tačiau jo poreikiais nesidomi, materialinio išlaikymo neteikia. S. R. yra šešeri metukai, jo poreikiai maistui bei drabužiams nuolat auga, jis lanko vaikų darželį - mokyklą „Rudausiai“). Ieškovės gaunamos mėnesio pajamos yra minimalios (ji yra motinystės atostogose, augina dar vieną vaiką, gauna motinystės pašalpą - 133 Eur), todėl sūnų materialiai išlaikyti padeda jos tėvas. Būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 300 Eur. Taigi, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei interesus iš atsakovo sūnui R. iki jo pilnametystės turi būti priteistas išlaikymas teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Nurodyto dydžio išlaikymas nėra per didelis, kadangi atsakovas, būdamas jauno amžiaus bei darbingas, teikti tokį išlaikymą yra pajėgus, be to nurodyto dydžio išlaikymas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose. Kadangi atsakovas P. V. sūnaus Rimanto išlaikymui lėšų visiškai neskyrė, įsiskolinimo suma per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 5 400 Eur (skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį, viso už 36 mėn.). Šiuo metu kartu su vaiku ir savo tėvu R. K. ieškovė gyvena savivaldybei priklausančiame 2 kambarių socialiniame būste, kuriame pagal galimybes yra sudarytos sąlygos sūnui normaliai augti ir vystytis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad sūnus yra stipriai prie ieškovės prisirišęs, jo gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė G. K.. Šeima gyvena vieno kambario bute, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, moteris moka 7,34 Eur/mėn. nuomos mokestį. Namuose yra centrinis vandentiekis, krosninis šildymas. Kambaryje yra sofos-lovos, drabužių spinta, rašomasis stalas, kompiuteris, televizorius. G. K. turi dar vieną sūnų G. D., gim. 2013-05-20. Apsilankymo metu namuose buvo sutvarkyta. R. V. lanko Rudausių universalų daugiafunkcinį centrą. Skyrius palaiko ieškovės prašymą nustatyti sūnaus R. V. gyvenamąją vielą su ja bei prašymą priteisti 150 Eur išlaikymą iš atsakovo mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2010-05-20, Civiline byla Nr. 3K-P-186/2010) (b.l. 28-29).
Atsakovas P. V. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą jam yra žinoma (b.l. 23) ir apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 27), jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytais pagrindais. Paaiškino, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, kartu gyveno kaip šeima nuo 2008 metų pas atsakovo tėvus Piliakalnio kaime. Sūnus gimė 2009-02-26. Pas atsakovo tėvus gyveno kol pagimdė. Vaikui gimus išvažiavo pas ieškovės tėvą gyventi į Pailgės kaimą ir gyvena iki šiol. Kadangi tėvas pradėjo smurtauti prieš ją, 2009 m. kovo mėn. vėl išvažiavo pas atsakovą gyventi. 2012 m. išsikraustė iš atsakovo ir grįžo pas savo tėvą gyventi. Atsakovas prieš ją naudojo smurtą, tačiau įrodymų neturi. Atsakovas teikdavo išlaikymą sūnui po 50-100 litų. Kai išsikraustė, atsakovas išlaikymo neteikė. Su sūnumi gyveno visą laiką, vaikas lanko darželį. Su atsakovu nebendrauja.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. J. Urbaitytė prašė ieškinį tenkinti visiškai atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus motyvus. Nurodė, kad atsakovas neišlaiko vaiko ir savo pareigos nevykdo.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Skyrius neturi jokio informacijos, kad motina netinkamai naudotų motinos valdžią vaiko atžvilgiu. Prašomo išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį atitinka Lietuvos A. T. praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė G. K. ir atsakovas P. V. (P. V.) turi ginčo nepilnametį sūnų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-02-26 (b. l. 4).
Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Kadangi atsakovas ilgą laiką negyvena kartu su vaiku, kuris nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motina, kuri juo tinkamai rūpinasi, pastarosios gyvenamojoje vietovėje lanko darželį, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitinka R. V., gim. 2009-02-26, interesus (CK 3.174 str.).
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena vieno kambario bute, esančiame Pailgės k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t. y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio patiekimo dienai buvo 300 Eur (nuo 2015‑07‑01 yra 325 Eur), ir kurio įrodinėti nereikia. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė G. K. išėjo iš darbo, kad vasaros metu galėtų prižiūrėti sūnų ir šiuo metu yra bedarbė, turi dar vieną sūnų G. D., gim. 2013‑05‑20, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jos vardu nėra registruota, ieškovė gauna motinystės pašalpą (b. l. 6-7, 15-16, 28-31). Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 11-12), dirba UAB „CESTA“, jo darbo užmokestis yra apie 368 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (b.l. 13-14). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių objektyviai negalėtų teikti išlaikymo sūnui, byloje nėra.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, pačios ieškovės reikalaujamą 150 Eur kas mėnesį pinigų sumą ginčo vaikui, išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik ginčo vaiko interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).
LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes iš kurių matyti, kad atsakovas išlaikymo neteikia šalių bendram vaikui nuo 2012 m. gegužės 1 d., pats atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinyje ieškovės nurodytų faktinių įrodymų neginčijo ir nepaneigė kitais įrodymais (CPK 12, 178 str.), todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 5 400 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. V. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki bylos pateikimo teismui 2015 m. gegužės 4 d., paskaičiuotas po 150 Eur per mėnesį (t.y. už 36 mėnesius).
Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbą, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 34). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 257 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-04 iki jo pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. K..
Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo P. V. (P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.