Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog ginčas kilo dėl VMI 2018 m. vasario 5 d. gauto (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymo vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo.

Nurodo, jog 2018 m. kovo 1 d. gavo VMI prie FM 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. (23.1-08-3-5) RNA - 5564 (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo informuotas apie VMI prie FM 2018 m. vasario 5 d. gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurią prašoma susimokėti per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos.

Rašte buvo paaiškinta, jog prašymas pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis bei 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su tam tikromis Tarybos Direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nuostatomis Nr. 1189/2011 (OL L 302, 2011 11 19, p.16).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. VMI prie FM pranešimu Nr. (17.17-40) RES-58314 (toliau – ir Pranešimas), buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą atsakovės 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-103 dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą. Nesutikdamas su VMI prie FM Sprendimu, 2018 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl šio sprendimo panaikinimo, tačiau 2018 m. gegužės 16 d. Komisijos Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjo manymu, VMI prie FM Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tiek galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek ir viešosios tvarkos bei bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėjui nustatyta prievolė vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurios teisingumu, remiantis pateiktais duomenimis, nėra galimybės įsitikinti.

Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija neįvertino to, kad pareiškėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus vykdytu ar vykdomu mokestinės nepriemokos išieškojimu, jo atsiradimo pagrindais, konkrečios sumos apskaičiavimu ir kitos aplinkybės. VMI prie FM kartu su 2018 m. kovo 26 d. Raštu ir VMI prie FM Sprendimu pateikti dokumentai nėra išsamūs ir (ar) pakankami tam, kad būtų įmanoma įsitikinti reikalavimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Mano, kad VMI prie FM Sprendime nėra nurodomos jokios konkrečios aplinkybės, kurios patvirtintų užsienio valstybės prašymo gavimą. Nei su VMI prie FM Sprendimu, nei su Raštu, nebuvo pateikti jokie originalūs dokumentai, kuriuose būtų nurodyti juos išdavusių asmenų rekvizitai, nė vienas iš pateiktų nėra pasirašytas, be to neoriginalūs dokumentai neišversti į lietuvių kalbą. Pareiškėjo manymu, skundžiamame VMI prie FM Sprendime nurodoma aplinkybė, kad dokumentuose esminė informacija yra pateikta lietuvių kalba yra klaidinga, kadangi dokumentuose juose užfiksuotos informacijos (įskaitant mokesčio pavadinimą), nemokėdamas vokiečių kalbos, negali suprasti ir įvertinti reikalavimo pagrindo aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, tačiau VMI prie FM tokių procedūrų atlikimo realiai nevertino ir netikrino.

Nurodo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 29 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas lygtinai baudžiamojoje byloje, tačiau jokios mokestinės pareigos vykdymas šiuo nuosprendžiu jam nebuvo nustatytas.

Esant aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) mokesčių administracijos pateiktas prašymas iš tiesų yra susijęs su minėta baudžiamąja byla, o reikalaujama vykdyti mokestinė nepriemoka susijusi su tabako gaminių apmokestinimu (akcizo mokesčiu), (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo nėra galimas, kadangi visi neteisėtai per (duomenys neskelbtini) sieną įvežti tabako gaminiai buvo sulaikyti ir sunaikinti, todėl nebuvo padaryta jokia žala.

Pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija turėjo pateikti papildomus duomenis, iš kurių būtų galima matyti, ar tokia mokestinė nepriemoka yra apskaičiuota vien tik pareiškėjo (atskirai) atžvilgiu ar bendrai. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteistas ne vienas asmuo, todėl mano, jog mokestinė nepriemoka, kaip baudžiamosios veikos pasekmė, turėtų būti laikoma solidaria.

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–45).

Nurodo, kad VMI prie FM 2018 m. vasario 5 d. gavo (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Suvienodintas dokumentas). Šiais dokumentais (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius prašė imtis išieškojimo priemonių dėl (duomenys neskelbtini) Eur akcizų iš D. M..

Paaiškina, kad VMI prie FM Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie VMI gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdžius mokestinės prievolės, ji bus išieškota iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ir (ar) turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka, o prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai.

Pagal savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovės manymu, VMI prie FM pradėti išieškojimo veiksmus privalėjo. Atsakovės manymu, pareiškėjas, gavęs 2018 m. vasario 26 d. Raštą, turėjo galimybę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų akcizo sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos institucija sustabdyti arba nutraukti išieškojimą turi galimybę tik gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais.

Pareiškėjui nepateikus skundo kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai, VMI prie FM privalėjo pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytais pagrindais. VMI prie FM Sprendime yra aiškiai nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI prie FM pradėjo išieškojimo veiksmus. Pažymi, kad VMI prie FM pareiškėjui yra pateikusi Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą bei visą informaciją, susijusią su šiais dokumentais, t. y. apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turėjo būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Direktyvos 2010/24/ES 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 10 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 15 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo taisyklės, išieškotų sumų perskaičiavimo ir pervedimo taisyklės bei priemonės, kuriomis institucijos gali perduoti viena kitai pranešimus nustatytos 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1189/2011 (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 2 straipsnį, visi prašymai suteikti informaciją, pranešti, vykdyti reikalavimus arba imtis prevencinių priemonių pagal Direktyvos 2010/24/ES 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 10 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, visi lydimieji dokumentai, formos, kiti dokumentai ir bet kokia su šiais prašymais susijusi informacija siunčiami bendru ryšių tinklu (CCN).

(duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateikti Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas yra elektroniniai dokumentai, siunčiami bendruoju ryšių tinklu (CNN), todėl juose ranka užrašyto parašo neturi būti. Suvienodintame dokumente yra aiškiai nurodyta įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą – (duomenys neskelbtini), o Prašyme vykdyti reikalavimą buvo pateikti ir šios įstaigos kontaktiniai duomenys – telefono numeris, elektroninis paštas, bylos nuorodos bei prašymą nagrinėjusių darbuotojų vardai ir pavardės.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 30 dienų prievolės įvykdymo terminas yra neprotingas. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), nei Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme nėra numatytas joks papildomas terminas prievolei įvykdyti. VMI prie FM 2018 m. vasario 26 d. Rašte nurodytą 30 dienų terminą Lietuvos mokesčių administratorius papildomai suteikė, tam, kad pareiškėjas susipažintų su (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus teiktais dokumentais, juos įvertintų, o nesutikdamas su šiais dokumentais, turėtų galimybę pateikti skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjui nusprendus pateikti skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai, 30 dienų papildomas terminas prievolei įvykdyti laikytinas protingu bei pakankamu.

VMI prie FM nuomone, papildomų faktinių aplinkybių (pvz., ar prašančioji valstybė tinkamai informavo mokesčių mokėtoją apie procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus; ar buvo imtasi priemonių, jog priskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti nesikreipiant į Lietuvos Respublikos instituciją ir pan.) nei nurodyta Prašyme vykdyti reikalavimą, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI prie FM kompetencijos ribas.

Prašymas vykdyti reikalavimą, Suvienodintas dokumentas yra pateikti lietuvių kalba. Vokiečių kalba pateikti tie duomenys, kurie gali būti reikalingi skundui pateikti, t. y. prašančioji institucija, prašymą teikianti įstaiga, įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą bei išieškomo mokesčio pavadinimas. Šie duomenys visada teikiami originalo kalba, tam, kad mokesčių mokėtojas turėtų galimybę tinkamai ginti savo teises. Prašyme vykdyti reikalavimą, tiek Suvienodintame dokumente yra aiškiai nurodytas reikalavimo pobūdis – akcizai. Pareiškėjas, nors ir teigia, kad jam neaiškus išieškomas mokestis, skunde aiškiai įvardijo, kad „reikalaujama vykdyti mokestinė nepriemoka susijusi su tabako gaminių apmokestinimu (akcizo mokesčiu)“.

Pareiškėjui aiškiai nurodytas reikalavimo pobūdis (akcizai), jo apimtis ((duomenys neskelbtini) Eur), įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą ((duomenys neskelbtini)), prašymą teikianti institucija ir jos kontaktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)), bylos nuoroda ((duomenys neskelbtini)), pateiktų dokumentų apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 29 d. teismo nuosprendžiu nevertinami, kadangi kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir nesant teisės aktais nustatytų išimčių, jį vykdo.

Atsakovės nuomone, VMI prie FM gavusi (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos administracinių ginčų komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl VMI prie FM ir Komisijos priimti ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 3R-206(AG-156/01-2018) ir VMI prie FM 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-103 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas VMI prie FM 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA – 5564 informuotas apie VMI prie FM 2018 m. vasario 5 d. gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurią prašoma susimokėti per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos (b. l. 7, 58).

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. VMI prie FM pranešimu Nr. (17.17-40) RES-58314 buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą atsakovės 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-103 dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą (b. l. 18–20).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją dėl šio sprendimo panaikinimo (Komisijos byla Nr. AG-156/01-2018, b. l. 1–6).

Komisija 2018 m. gegužės 16 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 21–25, Komisijos byla Nr. AG-156/01-2018, b. l. 55–59).

Pareiškėjas nesutinka su VMI prie FM ir Komisijos priimtais Sprendimais.

Direktyvos 2010/24/ES preambulėje nurodyta, kad suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas.

P. D. Nr. 2010/24/ES įgyvendinančio Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašančioji institucija gali pridėti kitus prašančiosios institucijos valstybėje narėje išduotus su reikalavimu susijusius dokumentus, o gavusi svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio pateiktas prašymas vykdyti išieškojimą, nedelsdama šią informaciją perduoda Lietuvos Respublikos institucijai. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog VMI sprendime nėra nurodomos jokios konkrečios aplinkybės, kurios patvirtintų užsienio valstybės prašymo gavimą. Nei su VMI sprendimu, nei su Raštu, nebuvo pateikti jokie originalūs dokumentai, kuriuose būtų nurodyti juos išdavusių asmenų rekvizitai, nė vienas iš pateiktų nėra pasirašytas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos 2018 m. vasario 5 d. prašyme vykdyti reikalavimą buvo nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje ir kad reikalavimas nėra užginčytas. Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Šių dokumentų gavimas laikytinas pakankamu pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, todėl VMI prie FM pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo pagrįstai.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nei su VMI prie FM sprendimu, nei su Raštu, nebuvo pateikti jokie originalūs dokumentai, kuriuose būtų nurodyti juos išdavusių asmenų rekvizitai, nė vienas iš pateiktų nėra pasirašytas. Pareiškėjui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus dokumentai lietuvių kalba, todėl jis negalėjo įvertinti jų turinio.

2018 m. vasario 5 d. VMI prie FM pateiktame Prašyme vykdyti reikalavimą (b. l. 10–17, 48–55) ir Suvienodintame dokumente (b. l. 8–9, 56–57) nurodytas reikalavimo pobūdis (akcizai), jo apimtis ((duomenys neskelbtini) Eur), įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą ((duomenys neskelbtini)), prašymą teikianti institucija ir jos kontaktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)), bylos nuoroda ((duomenys neskelbtini)), pateiktų dokumentų apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog VMI prie FM Sprendime yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI prie FM pareiškėjo atžvilgiu pradėjo išieškojimo veiksmus. VMI prie FM pareiškėjui yra pateikusi bei išaiškinusi visą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu, t. y. apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminą, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Pagal Reglamento 2 straipsnį, visi prašymai suteikti informaciją, pranešti, vykdyti reikalavimus arba imtis prevencinių priemonių pagal Direktyvos 2010/24/ES 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 10 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, visi lydimieji dokumentai, formos, kiti dokumentai ir bet kokia su šiais prašymais susijusi informacija siunčiami bendru ryšių tinklu (CCN).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas yra elektroniniai dokumentai, kurie buvo siunčiami bendruoju ryšių tinklu (CNN), todėl reikalavimo, jog dokumentas būtų pasirašytas ranka nėra. Suvienodintame dokumente yra nurodyta įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą – (duomenys neskelbtini), Prašyme vykdyti reikalavimą pateikti ir šios įstaigos kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninis paštas, bylos nuorodos bei prašymą nagrinėjusių darbuotojų vardai ir pavardės). Įvertinus tai, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo pateikti jokie originalūs dokumentai, kuriuose būtų nurodyti juos išdavusių asmenų rekvizitai, nė vienas iš pateiktų nėra pasirašytas, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Suvienodinto dokumento, išversto į lietuvių kalbą, kopijos matyti, jog VMI prie FM pareiškėjui siuntė 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. (23.1-08-3-5)-RNA-5564, prie kurio buvo pridėtos Prašymo bei Suvienodinto dokumento, išversto į lietuvių kalbą, kopijos. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. VMI prie FM pranešimu Nr. (17.17-40) RES-58314, buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą atsakovės 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-103 dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą.

Pareiškėjas skunde argumentavo, kad remiantis pateiktais duomenimis, nėra galimybės įsitikinti nustatytos prievolės vykdyti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo teisingumu.

Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo argumentas, jog šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo vykdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinta nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes jame nėra pateikiama užtektinai informacijos apie mokestinės nepriemokos susidarymo aplinkybes ir pagrindus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, administracinėje atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d.) nutartis byloje Nr. A556-336/2011). Nagrinėjamu atveju, skundžiamame Sprendime yra nurodytas jo faktinis pagrindas – (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos Prašymas bei Suvienodintas dokumentas, kuriame pateikti pagrindiniai duomenys apie mokestinę prievolę. Minėtas dokumentas buvo pridėtas prie VMI prie FM Sprendimo. Sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM ir Komisijos priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija turėjo pateikti papildomus duomenis, iš kurių būtų galima matyti, ar tokia mokestinė nepriemoka yra apskaičiuota vien tik pareiškėjo (atskirai) atžvilgiu ar bendrai, nes baudžiamojoje byloje buvo nuteistas ne vienas asmuo, todėl mano, jog mokestinė nepriemoka, kaip baudžiamosios veikos pasekmė, turėtų būti laikoma solidaria.

Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 2010/24/ES preambulėje nurodyta, kad suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, taip pat suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas. P. D. Nr. 2010/24/ES įgyvendinančio Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo straipsnio 6 dalį, suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija, prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą, atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, tačiau VMI prie FM tokių procedūrų atlikimo realiai nevertino ir netikrino.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovė neturėjo teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei Suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, VMI prie FM neprivalėjo atlikti išsamaus (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos pateikto Suvienodinto dokumento vertinimo, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad šiuo aspektu VMI prie FM nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų pareigų.

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti VMI prie FM ir Komisijos priimtus Sprendimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ir Komisija būtų veikusios pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Skundžiami Sprendimai pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.