Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities policijos komisariato, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. O. V.

skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys –R. Š., Ž. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK), 908,38 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja skunde ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015-10-05 Ž. B. vairavo pareiškėjai R. O. V. priklausantį automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai R. Š. ir A. S.. Patikrinimo metu buvo nustatytas lengvas vairuotojo Ž. B. neblaivumo laipsnis (0,55 promilės). Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą esant neblaiviam. 2016-10-05 pareigūnas R. Š. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad Ž. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. 2015-10-26 R. Š. surašė papildomą tarnybinę ataskaitą dėl Ž. B.. Minėtas pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, buvo nustatyta, kad vairuotojas Ž. B. neturi teisės vairuoti, kadangi neįvykdė sąlygų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, Ž. B. buvo perrašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį ir priimtas neteisėtas sprendimas dėl priverstinio automobilio nuvežimo.

Pareiškėjos nuomone, naujai nurodytos aplinkybės apie tai, kad Ž. B. pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, buvo nustatytos nesigilinant į jo paaiškinimus, į Administracinių teisės pažeidimų registre esančius duomenis, į aplinkybę, kad pažeidimo metu Ž. B. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, t.y. R. Š. nerūpestingai ir aplaidžiai vykdant savo pareigas.

Pažymėjo, jog Ž. B. pažeidimo padarymo metu buvo įgyvendinęs visus teisės aktų keliamus reikalavimus bei turėjo teisę vairuoti pareiškėjos automobilį, todėl pareigūnas R. Š. neturėjo pagrindo abejoti jo paaiškinimais, o kilus abejonėms privalėjo patikrinti, ar jo gauta informacija apie asmens teisę vairuoti yra teisinga, tačiau to neatliko, neteisėtai perrašydamas 2016-10-05 Ž. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nurodė, jog pareigūnas R. Š., atvykęs į G. P. nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią Koliupės kaime Kėdainių rajono savivaldybėje, įsibrovė į privačią teritoriją, surašė neteisėtą Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir priverstinai nuvežė pareiškėjos automobilį į saugojimo aikštelę, nesilaikant įstatymuose nustatytos transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos, nesant sąlygų minėtos transporto priemonės konfiskavimui.

Pažymėjo, jog pagal teisės aktų nuostatas priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, tačiau minėtos aplinkybės nustatytos nebuvo. Pareigūnas R. Š. atvyko priverstinai nuvežti pareiškėjos automobilio praėjus trims savaitėms nuo pažeidimo padarymo dienos (2015-10-05), kai jau nebuvo ir negalėjo būti jokios objektyvios su pažeidimu susijusios grėsmės aplinkiniams. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas iš privačios teritorijos, kurioje nekėlė ir negalėjo kelti pavojaus kitų asmenų saugumui. Priverstinai nuvežant automobilį nebuvo gautas automobilio savininkės sutikimas jį nuvežti, automobilio priverstinio nuvežimo aktas nebuvo įteiktas automobilio savininkei, pažeidžiant 2009-03-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas) 10 punkto, 13 punkto nuostatas.

Be to, pareiškėjos ir jos atstovių nuomone, automobilis buvo priverstinai nuvežtas galimai suklastojus Ž. B. parašą, kuris automobilio nuvežimo metu buvo priverstinai laikomas policijos automobilyje ir jokiame transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nepasirašė.

Pareiškėja skunde ir jos atstovės teismo posėdžio metu tvirtino, jog pareigūno R. Š. veiksmai buvo neteisėti, pasireiškė nepateisinamai aplaidžiu, nerūpestingu ir neatidžiu pareigūno elgesiu, įstatymų ir norminių teisės reikalavimų nevykdymu. Pažymėjo, jog jis ėmėsi neadekvačiai griežtos ir nepagrįstai automobilio savininkės teises ribojančios priemonės – priverstinio automobilio nuvežimo.

Tvirtino, jog pareigūno R. Š. neteisėti veiksmai pareiškėjai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinę įtampą, kadangi pareiškėja be jokio paaiškinimo ir informavimo neteko jai priklausančio automobilio, be to nežinojo, ar iš viso jį atgaus, todėl išgyvenimai buvo stiprūs. Pareiškėja, praradusi automobilį, nežinojo kaip spręsti susiklosčiusią situaciją, ją ilgą laiką kamavo bloga nuotaika, prislėgtumas. Ji patyrė didelių nepatogumų, nes negalėjo naudotis jai priklausančiu automobiliu, o jis buvo reikalingas ūkinei veiklai. Pažymėjo, jog šeimoje pareiškėjos automobilis buvo vienintelis, o joje auga mažametis neįgalus vaikas, kurį reikėjo kiekvieną dieną nuvežti ir parvežti iš mokymo įstaigos.

Nurodė, jog automobilis buvo saugomas „Keleriškių metalistas“ individualioje įmonėje, atsiimant automobilį pareiškėjai buvo pateikta sąskaita už aikštelės nuomą ir priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Dėl neteisėtų minėto pareigūno veiksmų ji patyrė 908,38 Eur turtinę žalą ( ją sudaro automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos, automobilio priverstinio nuvežimo išlaidos, mokestis bankui). Dėl dvasinių išgyvenimų, sukeltų nepatogumų patyrė 300 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Kauno apskrities policijos komisariatas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Kauno apskrities VPK KPV pareigūnai 2015-10-05 08.12 val. sustabdę Ž. B., vairuojantį transporto priemonę, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 126 str. 1 d., kuris kvalifikuoja pažeidimą, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau turintis specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Ž. B. buvo sustabdytas miškingoje vietovėje, Administracinių teisės pažeidimų registras veikė su ryšio trukdžiais ir pareigūnai pažeidimo vietoje neturėjo galimybės patikrinti minėto asmens baustumo, tik patikrino, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Tačiau vėliau, ruošiant bylos medžiagą išsiuntimui į teismą, paaiškėjo, kad Ž. B. 2009-05-18 nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn., policijos įstaigoje saugotas vairuotojo pažymėjimas jam grąžintas nebuvo, minėto asmens prašyme VĮ „Regitra“ išduoti naują vairuotojo pažymėjimą buvo pateikti neteisingi duomenys apie tai, kad ankstesnis vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas, VĮ „Regitra“ buvo pateikta tik UAB „Teragyda“ sveikatos patikrinimo pažyma, todėl policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Ž. B. neįvykdė SEAKĮ 24 str. nustatytų sąlygų, dėl to teisės vairuoti transporto priemones pažeidimo padarymo metu jis neturėjo. Dėl šių aplinkybių buvo pagrindas spręsti, kad Ž. B. veiksmuose 2015-10-05 vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, yra ATPK 129 str. numatyto pažeidimo sudėtis. Nustačius šias aplinkybes, pareigūnai pagrįstai 2015-10-26 Ž. B. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, perkvalifikuodami Ž. B. padarytą veiką pagal LR ATPK 129 str. Nurodė, jog duomenys apie tai, kad Ž. B. yra įvykdęs SEAKĮ 24 str. numatytas sąlygas teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, buvo pateikti tik bylą nagrinėjant teisme.

Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ATPK 129 str. sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė, todėl Ž. B. pažeidimo padarymo metu vairuota transporto priemonė pagrįstai, siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, 2015-10-26 buvo priverstinai nuvežta.

Atsakovo atstovas nurodė, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu policijos pareigūnų turėti duomenys sudarė pagrindą spręsti, kad Ž. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes nėra įvykdęs SEAKĮ 24 str. numatytų sąlygų, ir jo veiksmuose yra ATPK 129 str. numatyto pažeidimo sudėtis. Skunde minimi procedūriniai pažeidimai, nustačius, kad egzistavo teisinis pagrindas taikyti šią administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę, nedaro transporto priemonės priverstinio nuvežimo neteisėtu. Pareiškėjai žala nebuvo padaryta, nes ji net neturėjo teisės vairuoti šio automobilio. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog Kauno apskrities VPK KVP pareigūnai veikė neteisėtai. Pareiškėjai neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų, atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. B. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog 2015-10-05, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl pareigūnai nepagrįstai nurodė, jog tokios teisės neturėjo. Teigė, jog jis nepasirašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjos patirtos turtinės ir neturtinės žalos, siejamos su Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmais administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Minėtos teisės normos taikytinos, kai reikalaujama atlyginti padarytą turtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Prie šios bylos prijungtos Kėdainių rajono apylinkės teismo Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1-188/2016 ( toliau – ir ATPK byla) duomenimis nustatyta, jog 2015-10-05 apie 08.12 val. Kėdainiuose, Babėnų g. 17, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patruliai A. S. ir R. Š. patikrinimui sustabdė automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiškėjai R. O. V., kurį vairavo Ž. B.. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,55 prom. (lengvas) neblaivumas (II t., b. l. 3-6). Tą pačią dieną Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Š. surašė Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-39646991-15 pagal ATPK 126 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis) bei paskyrė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2015-10-26 09.00 val. Kėdainių rajono apylinkės teisme (II t., b. l. 1-2). 2015-10-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Š. Ž. B. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-39646991-15 pagal ATPK 129 straipsnį už tai, kad 2015-10-05, 8 val. 12 min. jis vairavo transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. O. V., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnyje numatytų sąlygų, bei paskyrė bylos nagrinėjimą 2015-11-02 9.00 val. Kėdainių rajono apylinkės teisme (II t., b. l. 20-21). Tą pačią dieną, t. y. 2015-10-26, policijos pareigūnas R. Š. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti pareiškėjai R. O. V. priklausančią transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią Ž. B. vairavo 2015-10-05 pažeidimo padarymo metu (II t., b. l. 24).

Pareiškėja padarytą turtinę ir neturtinę žalą iš esmės sieja su pareigūno R. Š. neteisėtais veiksmais, 2015 m. spalio 26 d. surašant Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (toliau – ir Priverstinio nuvežimo aktas), kurio pagrindu jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Ž. B. vairavo 2015-10-05 pažeidimo padarymo metu, buvo priverstinai nuvežtas į apmokamą stovėjimo aikštelę, esančią Respublikos g.3, Kėdainiuose ir ten saugomas.

Iš pareiškėjos skundo turinio ir jos atstovių paaiškinimų spręstina, jog pareiškėja Kauno VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą taip pat sieja su R. Š. veiksmais, 2015 m. spalio 26 d. jam surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu Ž. B. buvo inkriminuotas papildomas administracinio teisės pažeidimo kvalifikacinis požymis, nurodant, jog Ž. B. 2015-10-05 pareiškėjai priklausantį automobilį vairavo, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (pirminiame 2015-10-05 protokole buvo inkriminuota veika tik dėl transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam). Surašius 2015 m. spalio 26 d. naują administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Ž. B. veiką kvalifikavus pagal ATPK 129 straipsnį ( vietoj ankstesnio, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje), atsirado teisinis pagrindas priverstiniam transporto priemonės nuvežimui (ATPK 26 str. 1d.), kadangi įstatymas, padarius minėtą pažeidimą, numato transporto priemonės konfiskavimą, kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę. Pareiškėjos teigimu, po naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, jai atsirado neigiamos pasekmės, nes buvo priverstinai nuvežta jos transporto priemonė, dėl kurios nuvežimo ji patyrė turtinius nuostolius ir neturtinę žalą.

Iš Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1-188/2016 matyti, jog iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurios nurodytos skunde, buvo nagrinėtos Kėdainių rajono apylinkės teisme.

2016-02-01 teismo nutarimu minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Kėdainių rajono apylinkės teismas Ž. B. veiką dėl 2015-10-05 pažeidimo, kuris susijęs su pareiškėjos teisėmis, perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnio į ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Toje pačioje byloje buvo nagrinėtas ir vėlesnis, t.y. 2015-10-09 Ž. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas ( 2015-10-27 teismo nutartimi buvo sujungtos 2 administracinių teisės pažeidimų bylos, ATPK byla, II t., b.l.34). 2016-02-01 teismo nutarimu Ž. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, nuobaudas subendrinus, Ž. B. paskirta 868 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (ATPK byla, II t., b.l. 108-114). Kadangi sankcijose už minėtus administracinius teisės pažeidimus transporto priemonės konfiskavimo galimybė nenumatyta, Kėdainių rajono apylinkės teismas tos pačios dienos (2016-02-01) nutartimi, iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, įpareigojo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą nedelsiant grąžinti pareiškėjai (jos įgaliotam atstovui) 2015-10-26 priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( ATPK byla, II t., b.l. 117-125).

Teismas nurodė, jog, nors Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutarimas, kuriuo Ž. B. padaryti pažeidimai iš ATPK 129 straipsnio perkvalifikuoti pagal atitinkamas ATPK 126 straipsnio dalis yra neįsiteisėjęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pritaikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (transporto priemonės priverstinis nuvežimas) riboja transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisę laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone, į tai, jog transporto priemonės tolimesnis saugojimas automobilių stovėjimo aikštelėje (iki nutarimo įsiteisėjimo) lems dar didesnes jo saugojimo išlaidas, o šios administracines bylos nagrinėjimas jau ir taip tęsiasi ilgą laiką, todėl tolimesnis šios priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, transporto priemonė R. O. V. grąžintina nedelsiant (ATPK 269 str. 7 d.).

Kėdainių rajono apylinkės teismas toje pačioje 2016 m. vasario 1 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2009-05-18 nutarimu Ž. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn. (iki 2011-05-17), policijos įstaigoje saugotas vairuotojo pažymėjimas jam grąžintas nebuvo, tai, kad asmens prašyme VĮ „Regitra“ išduoti naują vairuotojo pažymėjimą buvo pateikti neteisingi duomenys apie tai, kad ankstesnis vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas, procesinis sprendimas, draudžiantis jam vairuoti, nepriimtas, vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas, iš prašyme esančių duomenų matant, kad VĮ „Regitra“ buvo pateikta tik UAB „Teragyda“ pažyma, policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad Ž. B. neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl to teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Teismas konstatavo, jog dėl šių aplinkybių buvo pagrindas spręsti, kad Ž. B. veiksmuose 2015-10-05 vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam yra ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), todėl policijos pareigūnai pagrįstai 2015-10-26 Ž. B. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, perkvalifikuojant Ž. B. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį, nes turėti duomenys leido spręsti, kad Ž. B. neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl ko teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Pažymėjo, jog duomenys apie tai, kad Ž. B. yra įvykdęs SEAKĮ 24 straipsnyje numatytas sąlygas teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, buvo pateikti tik administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu.

Teismas toje pačioje nutartyje konstatavo, jog ATPK 129 straipsnio sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė, todėl Ž. B. pažeidimo padarymo metu vairuota transporto priemonė pagrįstai, siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, 2015-10-26 buvo priverstinai nuvežta, esant teisiniam pagrindui. Teismas pažymėjo, jog iš Ž. B. paaiškinimų galima spręsti, kad naujas ATP protokolas, kuriame jo veika iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, buvo surašytas jau po priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tačiau tai nedaro priverstinio transporto priemonės nuvežimo neteisėtu, kadangi priverstinio transporto priemonės nuvežimo metu policijos pareigūnų turėti duomenys sudarė pagrindą spręsti, kad Ž. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnyje numatytų sąlygų, ir jo veiksmuose buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 129 straipsnyje.

Taigi 2016 m. vasario 1 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-1133-188/2015 bendros kompetencijos teismas konstatavo 2015 m. spalio 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto teisėtumo faktą.

Pažymėtina, jog minėtoje nutartyje teismas nustatė tam tikrus procedūrinius pažeidimus, kuriuos nurodo pareiškėja ir šiame skunde, reglamentuojančius Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarką, t.y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 (redakcija, galiojanti nuo 2015-02-04) patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 10 punkto, 13 punkto reikalavimų nesilaikymą, t.y. kad Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas nebuvo įteiktas transporto priemonės savininkei, kad jai nebuvo išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka, kad policijos pareigūnai neturėjo faktinio pagrindo spręsti, jog Ž. B. yra transporto priemonės valdytojas, tačiau bendros kompetencijos teismas, konstatuodamas minėtus procedūrinius pažeidimus, įvertinęs visumą aplinkybių nurodė, jog jie nedaro transporto priemonės priverstinio nuvežimo neteisėtu.

2016 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ( byla Nr. ATPK -268-245/2016) pareiškėjos apeliacinis skundas buvo atmestas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis palikta galioti (ATPK byla, II t., b.l. 171-174). Kauno apygardos teismas, atmesdamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, nurodė, jog Priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti konfiskuotas. Tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, privertinai nuvežta transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumą.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja skunde tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurių, teismo nuomone, nebėra pagrindo analizuoti iš naujo, nes jų vertinimas buvo pateiktas administracinio teisės pažeidimo byloje teismo, kuriam pagal kompetenciją (anksčiau galiojusio ATPK 271 str., šiuo metu galiojančio 607 str. pagrindu) priskiriamas tiek administracinių teisės pažeidimų (tame tarpe ir administracinio teisės pažeidimo protokolų) bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas.

Teismas pažymi, jog nors administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-1133-188/2015 reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo svarstomas (pareiškėjos skundas dėl su automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtas (ATPK byla, b.l.117-125)), tačiau atsakovo pareigūnų, tame tarpe R. Š., veiksmų teisėtumas naujo administracinio teismo protokolo ir Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto priėmimo kontekste ( minėtomis faktinėmis aplinkybėmis šioje byloje remiamasi kaip skundo pagrindu) buvo išsamiai analizuotas ir padaryta išvada, jog pareigūnų veiksmai iš esmės buvo teisėti. Taip pat bendros kompetencijos teisme buvo nagrinėjami skunde išdėstyti procedūriniai pažeidimai atsakovo veiksmų teisėtumo požiūriu, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, jų neteisėtumas taip pat nenustatytas.

ABTĮ 57 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006m. kovo 28 nutarime (byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (3.3p.).

Konkrečiu atveju nors pareiškėjos reikalavimas šioje byloje ir skiriasi nuo skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-1133-188/2015 nagrinėjimo apimties, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės sutampa ir jos nebegali būti vertinamos kitaip, t.y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais ( Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-02-01 nutarimu, 2016-02-01 nutartimi byloje Nr. A2.3-1133-188/2015 ir 2016 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATPK -268-245/2016 nustatytą jų vertinimą ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą, nes tokiu būdu būtų pažeisti imperatyvūs ABTĮ 57 straipsnio 2dalies, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4dalies reikalavimai, minėto Konstitucinio teismo nutarimo nuostatos, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą.

Pastebėtina, jog šioje byloje pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės nurodė iš esmės naują aplinkybę, jog Ž. B. parašas 2015-10-26 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte galimai buvo suklastotas. Tačiau teismas pažymi, jog šioje byloje nėra nagrinėjamas Priverstinio nuvežimo akto teisėtumo klausimas. Jis buvo išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, kuriame pareiškėja turėjo galimybę apsispręsti dėl skundo faktinio pagrindo ir ribų. Be to, esant įsiteisėjusiam sprendimui dėl minėto akto teisėtumo, ši aplinkybė teisiniam rezultatui įtakos nebeturės.

Pareiškėja šioje byloje akcentavo pareigūnų neteisėtų veiksmų įsibraunant į privačią teritoriją priverstinio automobilio nuvežimo tikslu aplinkybes. Minėtos aplinkybės taip pat buvo išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo byloje. Toje byloje ir nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog pareiškėja policijai nebuvo pranešusi apie transporto priemonės vagystę ar savavališkus Ž. B. veiksmus, automobilį vairavęs asmuo įvykio metu turėjo automobilio dokumentus. Policijos pareigūnams pareikalavus, atvykus priverstinio automobilio nuvežimo tikslu Ž. B. pateikė automobilio dokumentus. Be to, šioje byloje apklaustas liudytoju A. M. (Ž. P. įmonės darbuotojas) nurodė, jog policijos pareigūnams pareikalavus, jis davė automobilio raktus, policijos pareigūnai nebuvo grubūs, bendravo mandagiai, taigi iš esmės paneigtos skunde nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjos reikalavimas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Atmetus skundą, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėjos prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas ( ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. O. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.