Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos I. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Jos darbas yra užregistruoti atvežtus pacientus. Pamena, kad 2024 m. sausio 14 d., apie pietus greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė Ukrainos pilietę iš eismo įvykio. Pamena, kad beveik tuo pat metu iš minėto eismo įvykio buvo atvežtas ir vyriškis. Minėtą pilietę užregistravo. Duomenis registravo iš greitosios medicinos pagalbos kortelės. Šiai dienai jos anketinių duomenų nepamena. Jai pamatavo visus gyvybinius parametrus (kraujo spaudimą, pulsą, kvėpavimą). Minėta moteris buvo labai nerami, blaškėsi, visą laiką kartojo, kad jai viskas gerai ir nori išeiti. Moteris jai jokių nusiskundimų neišsakė, nepamena, ar vizualiai buvo kokie sužalojimai. Užregistravus pacientą, jis nuvedamas į stebėjimo palatą. Kiek pamena, minėta moteris buvo nuvežta į 12-tą lovą. Tuo jos darbas su atvežtu pacientu baigiasi. Tolimesnę paciento priežiūrą perima stebėjimo palatos slaugytojai ir gydytojai. Kas vyko toliau su minėta paciente – nežino (1 t., b. l. 154).

Iš 2024 m. sausio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos E. Š. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. sausio 14 d., apie 11.36 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai, viena moteris prispausta. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau dirbo greitosios medicinos pagalba ir 2 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos komandos. Medikų automobilyje rastas asmuo – O. S., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto. Jam vairuojant, automobilį staiga sumėtė, pradėjo šonu slysti ir apsivertė. O. S. pirmu tikrinimu nustatytas 1,81 promilių, antru tikrinimu 1,73 promilių girtumas. Dirbant įvykio vietoje, kitas ekipažas atvežė surastą automobilio „Audi“ keleivę L. S., kuriai nustatytas 1,77 promilių girtumas. Tiek O. S., tiek L. S. buvo išvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros, išsiųsti reikalavimai pateikti vaizdo įrašus (1 t., b. l. 21–23).

Iš 2024 m. sausio 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas su stovinčia transporto priemone. Po apžiūros paimtas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis. Naudotas bepilotis orlaivis „DJI Mavic 2 Professional“, fotografuota, sudaryta ortomozaika ir fotolentelė (1 t., b. l. 29–33, 34–42).

Iš 2024 m. sausio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų, papildomų duomenų apie eismo įvykį, Lietuvos Resublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašo ir techninės apžiūros informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad apžiūrėti automobiliai „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių sugadinimai. Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draustas privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AAS „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Techninė apžiūra galiojo nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2024 m. sausio 15 d. (1 t., b. l. 25, 27, 28, 43–51, 52–63).

Iš 2024 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkotesteriu „Alkotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 14 d., 11.51 val. O. S. nustatytas 1,81 promilių girtumas, 2024 m. sausio 14 d., 12.11 val. – 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 64–67).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra V. R. (1 t., b. l. 76).

Iš 2023 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad V. R. automobilį „Audi A6“ pardavė O. S. (1 t., b. l. 74–75).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Audi A6 3.0“, gamybos periodas 2001–2004 m., pasirinkti metai – 2004, kaina Lietuvoje 2 220 Eur su PVM (1 t., b. l. 77).

Iš 2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. sausio 14 d. reikalavimo pagrindu R. B. pateiktas vaizdo įrašas. Įjungus peržiūrą, matomas 1 failas „ch05_20240114113438“ su vaizdo įrašu. Pradėjus peržiūrą matosi ekrano viršutiniame kairiajame kampe užrašas „01-14-2024 Sun 11:34:38“. Įrašo trukmė 1 min. 07 sek. Matosi, kad vaizdas stebimas iš išorinės pastato stebėjimo kameros. Stebima gatvė, sninga. 24 sek. matosi kaip iš dešinės į kairę atvažiuoja lengvasis automobilis, kuris nuvažiuoja, nevaldomas sukasi gatvėje pagal laikrodžio rodyklę, nuvažiuoja nuo kelio į dešinę pusę, verčiasi ir nulaužia pakelės medį. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 97–99).

Iš 2024 m. balandžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės pakauškaulio žvyno lūžimas nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, dešiniosios kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas be židininės neurologinės simptomatikos atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 142–144).

Iš 2024 m. liepos 4 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė Z. M. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: 1. Ar L. S. kaukolės pamato lūžimas atsirado 2024 m. sausio 14 d. eismo įvykio metu, ar po kritimo aukštielninkai ant kieto grindinio ligoninės patalpoje? Atsakymas – daugiau būdingas auto įvykio metu; 2. Ar po kritimo aukštielninkai būdingas kaukolės pamato lūžimas? Atsakymas – būdingas paveikus papildomai pašalinei jėgai; 3. Ar galite patvirtinti, kad L. S. kaukolės pamatas lūžo 2024 m. sausio 14 d. eismo įvyki metu? Atsakymas – taip, neatmetama galimybė, kaukolės pamato lūžimui su galvos smegenų sumušimu. Konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės pakauškaulio žvyno lūžimas nusitęsiantis į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešiniosios kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas bei židininės neurologinės simptomatikos, daugybiniai smulkūs galvos smegenų sumušimai. Sužalojimai atsirado eismo įvykio metu, daugybinio vertimosi metu, patiriant pašalinę didesnę jėgą. Tokie sužalojimai mažiau būdingi po kritimo aukštielninkai ant kieto grindinio. Kaukolės pamato lūžimas, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 145–146).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, t. y. tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis O. S. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes 2024 m. sausio 14 d., apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“, Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, esant slidžiai kelio dangai važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, keletą kartų vertėsi, nulaužė pakelės medį ir atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A6“ keleivei L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, kaltinamasis teigė, kad prieš dvylika valandų vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo neįvertinęs meteorologinių sąlygų ir nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, kadangi esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, keletą kartų vertėsi, nulaužė pakelėje esantį medį ir atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo dar pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus, kuriuos pažeidus ir įvykus eismo įvykiui, L. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada, specialisto paaiškinimai ir liudytojų V. R. bei I. S. parodymai patvirtina kilusius padarinius – sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, jis nebūtų vairavęs automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, būtų laikęsis saugaus važiavimo greičio esant prastoms meteorologinėms sąlygoms, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad O. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – L. S. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi veika kvalifikuojama pagal sunkiausius iš nustatytų padarinių, tai O. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Kaip jau minėta, kaltinamojo nusikalstama veika, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kvalifikuotina ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį , nes jis tuo pačiu metu, veikdamas tiesiogine tyčia, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis O. S. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį M. R. atsakomybėn (2 t., b. l. 111–112). Kaltinamasis O. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 179), baustas administracine tvarka, tačiau paskirta nuobauda įvykdyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 177–178), dirba (1 t., b. l. 172), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 176), padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai L. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė, pretenzijų neturi, taip pat kaltinamasis atlygino transporto priemonės „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą (2 t., b. l. 124), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. R. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 111–112). M. R. neteistas (2 t., b. l. 118), baustas administracine tvarka, įvykdęs visas paskirtas nuobaudas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 119–123), dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 113–116), akivaizdu, kad jis yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes juos sieja geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja, kartu dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. R. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiąja, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotojas dirba ir gauna pastovias mėnesines pajamas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis O. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo M. R. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo gaunamas pajamas, finansinę padėtį, nenustačius, jog kaltinamasis būtų sąmoningai siekęs klaidinti teismą dėl to, kurį asmenį pirmiausia informavo apie sukeltą eismo įvykį, t. y. brigadininką ar laiduotoją, teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tiksliai to neprisimena, sprendžia, kad užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog O. S. nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,73 promilės), vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Kaltinamojo padarytos veikos sukėlė sunkias pasekmes žmogaus sveikatai, kaltinamasis pažeidė net kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl O. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 22 d., apie tai praneština Ukrainos Respublikos ambasadai. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, jį charakterizuojančius duomenis, sukeltas pasekmes.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

O. S. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso V. R. (1 t., b. l. 76), tačiau iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. O. S. transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iš V. R. už 2 000 Eur (1 t., b. l. 74–75). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70–73), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2024 m. spalio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą O. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 297,92 Eur (2 t., b. l. 145–150, 151–153).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo O. S. turtinę padėtį, tai, kad jis nemoka proceso kalbos, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo O. S. nepriteisiamos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. S. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 23–25, 26–29, 30–32, 74–75), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

O. S. vardu išduotas Ukrainos Respublikos asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas O. S.;

O. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųstinas Ukrainos Respublikos ambasadai;

skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 4 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti O. S., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. S. ir laiduotojui M. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 22 d., apie tai pranešti Ukrainos Respublikos ambasadai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. R. vardu registruotą transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. S. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš O. S. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

O. S. vardu išduotą Ukrainos Respublikos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. S.;

O. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti Ukrainos Respublikos ambasadai;

skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.