Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. R. L. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-10894/14-(1.1.50-AP2) už tai, kad 2014-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai, atlikdami statinių naudojimo priežiūros funkcijas, patikrino ar UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) direktorius vykdo skyriaus 2014-02-06 rašte Nr. A51-10874/14 (3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ pateiktus įpareigojimus iki 2014-02-24 pradėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo stogo remonto darbai nėra pradėti, taip namą administruojančios UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) direktorius R. L. nevykdo statinių priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje.

Pagal Statybos įstatymo 42 str. 3 p. savivaldybių administracijos atlieka statinių naudojimo priežiūrą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-30 įsakymu Nr. 30-1928 „Dėl statinių naudojimo priežiūros vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 6 p. nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas vykdo Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. UAB „Ž“ (duomenys pakeisti), kurios direktorius R. L., yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius, kuris privalo atlikti šio namo techninę priežiūrą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų II skyriaus 5 punktu, administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, o pagal III skyriaus 6.1 punktą administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. 2013-09-05 patikrinus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) atliekamą statinio techninę priežiūrą, buvo surašytas aktas Nr. A32-1872(2.9.2.8-AP2.), kuriame konstatuota, jog statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė bloga, ir kuriuo reikalaujama organizuoti nurodytų defektų šalinimą, organizuoti pastato stogo rekonstrukcijos (atstatymo) darbus ir kt. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priedo 3.1 punktą, nustačius laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinės įrangos defektus, dėl kurių atsiradimo gali būti neužtikrintas tolesnis pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas ar nustatyti defektai gali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimui, dėl kurių blogėja žmonių gyvenimo sąlygos, patalpų savininkai patiria materialinius nuostolius, kai nustatyti defektai yra susiję su statinio privalomaisiais reikalavimais, administratorius pats priima sprendimą dėl privalomųjų darbų, kuriems vykdyti patalpų savininkų sutikimo nereikia, organizavimo, lėšų šaltinio ir atlikimo. Jeigu nėra sukaupta lėšų ar neapspręstas jų panaudojimas, administratorius privalomuosius remonto darbus vykdo savo lėšomis. UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) 2013-11-20 raštu buvo išaiškinta, kad namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo remonto darbai priskirtini privalomiesiems darbams, kuriems vykdyti patalpų savininkų sutikimo nereikia. Atsižvelgiant į esamą pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būklę po gaisro, UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) buvo įpareigotas kuo skubiau organizuoti pastato stogo kapitalinio remonto darbus, tačiau darbai nebuvo pradėti, todėl 2014-02-06 UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) buvo įpareigotas iki 2014-02-24 pradėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo remonto darbus, taip pat buvo įspėta, kad iki nurodytos datos nepradėjus remonto darbų, atsakingi asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai 2014-02-26 patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo būklė nuo paskutinio patikrinimo 2013-09-05 nepasikeitė, stogo remonto darbai nepradėti, todėl UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) direktoriui R. L., nevykdžiusiam statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų (įpareigojimų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. L. taip pat pripažino, kad teisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio nurodyti reikalavimai yra neįvykdyti.

Pažymi, kad pagal ATPK 189⁴ str. 4 d. dispoziciją galima daryti išvadą, jog teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t.y. teisėtų statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą, o pastaroji aplinkybė byloje yra neginčijamai nustatyta. Akivaizdu, kad UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) direktorius pažeidė privalomųjų darbų atlikimo tvarką dėl subjektyvių priežasčių, vilkino darbų atlikimą be jokio reikalo rengdamas gyventojų susirinkimus, atsižvelgdamas į įvairius jų pasiūlymus, skundus, atsisakymus apmokėti už remontą ir kt. Kas tik patvirtina, jog R. L. sąmoningai nevykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str. 2 d.).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji (įskaitant ir kaltę) požymiai, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai turėjo teisę duoti nurodymus UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriui dėl pastato stogo remonto darbų ir šie reikalavimai nėra įvykdyti, t.y. dėl objektyviosios pažeidimo pusės požymių nustatymo abejonių nekyla. Tačiau siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn taip pat turi būti nustatyta ir jo kaltė dėl padaryto pažeidimo, nes atsakomybė be kaltės yra negalima. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog pakanka nustatyti vien objektyvų privalomų nurodymų nevykdymo faktą, yra neteisingas. Kaltė suprantama kaip kaltininko psichinis santykis su veika ir jos padariniais. ATPK numatytos dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. ATPK 189⁴ str. 4 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-33-200/2014). Pagal ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taigi, šiuo atveju turi būti nustatytas sąmoningas R. L. siekis nevykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistų teisėtų nurodymų.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme posėdžio metu ištirtus įrodymus, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad R. L. tyčia nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistų teisėtų nurodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai 2013-09-05 surašė aktą, kuriuo įpareigojo UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) organizuoti nustatytų gyvenamojo namo defektų pašalinimą ir pastato stogo rekonstrukcijos (atstatymo) darbus, 2013-11-20 raštu UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) buvo raginamas kuo skubiau organizuoti pastato stogo kapitalinio remonto darbus. Tačiau iš R. L. pateiktų dokumentų matyti, jog tuo metu jau buvo pradėtos procedūros dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų organizavimo. Iš 2013-08-19 protokolo dėl rangovo parinkimo matyti, jog buvo įvykdyta apklausa dėl gyvenamojo namo stogo kapitalinio remonto projekto parengimo, su atrinktu rangovu 2013-10-14 buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis dėl pastato stogo ir perdangos kapitalinio remonto projekto parengimo, projektas turėjo būti parengtas, suderintas ir su leidimu statyboms pateiktas iki 2014-01-16, vėliau projekto pateikimo terminas pratęstas iki 2014-03-15. Kaip paaiškino R. L., projektą reikėjo pakeisti atsižvelgiant į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų pageidavimus, kurie buvo išreikšti 2014-01-08 susirinkime. Pažymėtina, kad šiame susirinkime dalyvavo ir J. K., į kurios skundą atsakydama institucija 2014-02-06 raštu ir įpareigojo UAB „Ž“ (duomenys pakeisti) iki 2014-02-24 pradėti gyvenamojo namo stogo remonto darbus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog R. L. kaltę įrodo tai, kad buvo atsižvelgta į patalpų savininkų susirinkime išreikštus pasiūlymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia gyvenamojo namo administratoriaus pozicija yra teisinga ir šiuo atveju nelaikytina kaip gyvenamojo namo stogo remonto darbų vilkinimas, kadangi kartu su būtinaisiais darbais atlikus ir papildomus darbus, didesnė tikimybė, jog tokiu būdu gyvenamojo namo stogo remonto darbų galutinis rezultatas visapusiškai tenkins gyvenamojo namo patalpų savininkų interesus. Tuo pačiu pripažintina, jog iki nustatytos 2014-02-24 datos pradėti remonto darbų objektyviai nebuvo galima, nes nebuvo parengto galutinio remonto darbų projekto, kai pirminis projekto variantas buvo grąžintas pakoreguoti. Iš R. L. pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad pagal pakoreguotą pastato stogo ir perdangos kapitalinio remonto projektą jau yra atrinkta įmonė remonto darbams atlikti. Taigi, gyvenamojo namo stogo remonto darbų organizavimo procedūros toliau vyksta ir tikėtina, kad netrukus bus pradėti ir patys darbai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog R. L. veiksmuose nenustatyta tyčios nevykdyti privalomų nurodymų dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Papildomai pažymėtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriaus abejonės dėl patalpų savininkų galimybių sumokėti už stogo remonto darbus, nelaikytina pateisinama priežastimi ateityje nevykdyti avarinės būklės stogo remonto darbų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.