Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6, 7, 10 punktais, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. G. atsiprašyti nukentėjusiųjų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 24 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio bei skiriant V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius (Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis).

Nustatyta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiųjų A. S. ir A. C. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, iš V. G. priteista 2000 Lt A. S. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 4000 Lt A. C. naudai neturtinei žalai atlyginti.

V. G. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su restorano „McDonald‘s“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašu nuspręsta laikyti prie bylos per jos saugojimo laiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-10-23, apie 05.00 val., prie restorano ,,McDonald‘s“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 177, apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sumušė A. S. ir A. C., padarydamas A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis su poodinėmis kraujosruvomis dešinio antakio srityje bei dešinės akies apatinio voko apatinėje dalyje ir poodine kraujosruva smakro dešinėje pusėje, o A. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva ir nosies kaulų lūžimu, kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje su poodine kraujosruva apatiniame voke, burnos gleivinės kairėje pusėje apatinio žandikaulio srityje su aplinkine kraujosruva bei poodine kraujosruva smakro kairėje pusėje. Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą iki 1 metų ir sumažinti baudžiamojo poveikio bei įpareigojimų skaičių. Apeliantas mano, kad jam iš dalies buvo paskirta per griežta bausmė, todėl neteisinga. Nurodo, kad savo kaltės ir teismo nuosprendžio pripažinti jį kaltu pagal visus inkriminuojamus BK straipsnius neginčija ir apeliacinio skundo šioje dalyje neteikia, tačiau skundžia tik bausmės dydį ir prašo sušvelninti paskirta bausmę.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę ir netinkamai ją individualizavo. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jų įtaką bausmės dydžiui. Pasak apelianto, teismas turėjo skirti didesnę reikšmę jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, vertinti, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, dirba, nuoširdžiai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuo pat pradžių to neneigė ir nuodugniai papasakojo apie savo nusikalstamą veiką bei visas įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek ir teisme, tokiu būdu padėjo pilnai išaiškinti ,ištirti ir išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei jo įvykdytus nusikaltimus, dar iki teismo visiškai atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai. Be to, nors teismo nuosprendyje ir teigiama, kad apeliantas atlygino tik dalį žalos nukentėjusiesiems, tačiau apeliantas atlygino tik dalį žalos ne dėl savo kaltės, bet dėl to, kad nukentėjusieji reikalavo per didelės neproporcingos žalos atlyginimo. Jeigu nukentėjusieji būtų sutikę su proporcingu žalos atlyginimu, tai yra tokiu, kokį priteisė teismas, tai apeliantas būtų pilnai atlyginęs visą žalą. Be to, anot apelianto, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl žalos atlyginimo apeliantas pats kreipėsi į nukentėjusiuosius, o ne jie į apeliantą. Apeliantas pats juos susirado, pats pasiūlė atlyginti padarytą žalą, ne kartą su nukentėjusiaisiais buvo susitikęs, su jais draugiškai bendravo, vedė derybas dėl žalos dydžio, kas akivaizdžiai parodo, kad apeliantas pats, savo iniciatyva, niekieno neverčiamas siekė kompensuoti jo padaryto nusikaltimo pasekmes ir kompensavo jam atrodantį kaip teisingą žalos dydį. Apeliantas mano, kad šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmė yra didelė ir daug reikšmingesnė, negu įvertino teismas individualizuodamas bausmę. Be to, apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, stengiasi atitaisyti žalingas pasekmes, kompensuoti nukentėjusiųjų praradimus ir tai teismui turėjo parodyti, kad apeliantą perauklėti ir pasiekti bausmės tikslus galima ir be laisvės atėmimo bausmės.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neteisingai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, ir padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas nepadarė reikiamų išvadų. Nors apeliantas buvo teistas, tačiau jo teistumas jau išnykęs, baudą jis sumokėjęs. Nors nuosprendyje tai nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau iš teismo nuosprendžio galima suprasti, kad apelianto ankstesnį teistumą teismas laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, nurodytas BK 60 str., yra baigtinis ir jis negali būti aiškinamas plečiamai, dėl ko ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir todėl turinti įtakos bausmės dydžiui. Apeliantas mano, kad jo išnykęs teistumas negalėjo įtakoti jam paskirtos bausmės dydžio ir teismas į šią aplinkybę, skirdamas bausmę, negalėjo atsižvelgti. Be to, anot apelianto, šios aplinkybės reikšmė yra gerokai mažesnė negu anksčiau nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas šią neigiamą aplinkybę nepagrįstai pervertino.

Anot apelianto, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, visiškai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu apelianto išsakytą aplinkybę, kad jis yra statybinės įmonės direktorius ir jo darbas yra susijęs su statybos projektais Baltarusijos ir Rusijos valstybėse, kuriose įmonė vykdo statybos darbus. Todėl apeliantui reikia pastoviai dirbti ir gyventi užsienyje. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas tokiam ilgam terminui, tai yra ilgalaikis laisvės judėti apribojimas, o taip pat tiek daug baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų neadekvačiai apribotų apelianto galimybes dirbti ir vykdyti įmonės veiklą, tuo pačiu apeliantui būtų sunku išlaikyti jau dirbančius įmonės darbuotojus ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Apeliantas mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam turėtų būti skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ir atitinkamu laisvės apribojimu arba sumažintas bausmės vykdymo atidėjimas iki vienerių metų, baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų skaičius turėtų būti sumažintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, tai yra paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą iki 1 metų ir sumažinti baudžiamojo poveikio bei įpareigojimų skaičių.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti apysunkis (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir nesunkus (BK 284 str. 1 d.) tyčiniai nusikaltimai, šie nusikaltimai baigti, sužaloti du asmenys, jiems padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas; į V. G. asmenybę – jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, vieną kartą teistas; į V. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad jis savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, bei kad jis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę, todėl pakartotinai jų vertinti nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. G. paskirta bausmė tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. praeityje yra teistas už analogiško nusikaltimo (BK 284 str. 1 d.) padarymą, kurio padarymo aplinkybės yra iš esmės panašios kaip ir nagrinėjamu atveju, t. y. jis apsvaigęs nuo alkoholio ėmėsi smurtinių veiksmų prieš kitus asmenis, taip sutrikdydamas visuomenės tvarką. Priešingai nei nurodo apeliantas, tai nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors teistumas už šį nusikaltimą yra išnykęs, tačiau tai neigiamai apibūdina V. G. asmenybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad V. G. buvo baustas už analogiško nusikaltimo padarymą ir tai jį neigiamai charakterizuoja, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 112-116), konstatuotina, kad nuteistasis V. G. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas: pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimas 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimas 6 mėnesiams, t. y. žemiau numatytos bausmės vidurkio, ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bendravo su nukentėjusiaisiais, savanoriškai atlygino dalį jiems padarytos žalos ir visiškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, yra dirbantis, pagrįstai nustatė, kad V. G. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, todėl šios bausmės vykdymą V. G. atidėjo bei nustatė jam BK 75 str. numatytus įpareigojimus.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra statybinės įmonės direktorius ir jo darbas yra susijęs su statybos projektais Baltarusijos ir Rusijos valstybėse, kuriose įmonė vykdo statybos darbus, todėl apeliantui reikia pastoviai dirbti ir gyventi užsienyje, tačiau šių aplinkybių apeliantas nepagrindė, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Bylos duomenimis V. G. dirba vairuotoju, tačiau, jei apeliantas ir iš tikrųjų dirbtų tokį darbą, apie kuri nurodo apeliaciniame skunde, tokie nuteistojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisingai paskirtą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Teismo nustatyti įpareigojimai nesudaro apeliantui kliūčių užsiimti darbine veikla, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis šios bylos visų aplinkybių kontekste nustatytas teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.