- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- eI3-909-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03063-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubas “Ąžuolas”
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo Medžiotojų klubo "Ąžuolas" atstovams advokatui H. I. ir prezidentui L. Š.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams I. V. ir Š. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, teismo prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. AS-92 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) arba Sprendimą pakeisti, sumažinant Sprendimu patvirtintą 19 650 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas, atlikęs planinį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2017, 2018 ir 2019 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, 2020 m. liepos 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-20, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas iki teisės aktuose nustatytų terminų nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formos KIT709 už 2017 metus ir tokiu būdu pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas. Atsakovas 2020 m. liepos 3 d. patikrinimo akte Nr. PA75-20 paskaičiavo 10 kartų didesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2017 metus. Pareiškėjas 2020 m. liepos 28 d. pateikė atsakovui savo 2020 m. liepos 27 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame, remdamasis buvusio ilgamečio pareiškėjo vadovo T. N. nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, jog pareiškėjas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formą KIT709 už 2017 metus pateikė ne elektroniniu būdu, o pristatė ją popieriniame variante ir vėliau neįsitikino, ar deklaracija buvo priimta. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2017 metus buvo sumokėtas laiku. Naujas pareiškėjo vadovas L. Š., siekdamas visiškai įsitikinti, jog buvusio pareiškėjo vadovo 2018 m. sausio 12 d. darytas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) mokėjimas iš tikrųjų nukeliavo ten, kur turėjo nukeliauti, netgi papildomai po 2020 m. liepos 3 d. patikrinimo akto Nr. PA75-20 gavimo savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri raštu patvirtino, kad abu pareiškėjo 2018 m. sausio 12 d. mokėjimai bendrai 1 963 Eur sumai tikrai buvo gauti. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino 2020 m. liepos 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-20 bei nurodė, jog Skundžiamu sprendimu patvirtinta 19 650 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos. Mano, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teigia, kad atsakovas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d. normą bei šioje normoje nustatytą galimą sankciją pareiškėjui pritaikė visiškai formaliai, t. y. nesiaiškindamas, neanalizuodamas ir nevertindamas reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas, atstovaujamas tuometinio savo vadovo T. N., parengė popierinę Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją bei nuvežė ją fiziškai į Valstybinę mokesčių inspekciją. Šios popieriniame formate parengtos deklaracijos kopija iki šiol taip pat yra saugoma ir pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje. Kaip pareiškėjui paaiškino tuometinis pareiškėjo vadovas T. N., jis nežinojo apie teisės aktų pakeitimus, nustačiusius juridiniams asmenims pareigą tokias deklaracijas teikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą, todėl deklaraciją pildė ir teikė popieriniu formatu, kaip tai darė daugybe metų prieš. Atsakovas, priimdamas sprendimą, į tai neatsižvelgė ir deklaracijos už 2017 metus nepateikimą elektroniniu būdu vertino kaip pakankamą pagrindą taikyti pareiškėjui itin griežtą ekonomine sankciją. 2018 m. sausio 12 d. sumokėjo valstybei apskaičiuotą mokestį už gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2017 metus, sudariusį 1 963 Eur. Mokestį už kalendorinius 2017 metus turėjo sumokėti iki 2018 m. vasario 15 d., tačiau sumokėjo anksčiau, kas parodo, jog valstybė (jos biudžetas) dėl deklaracijos nepateikimo elektroniniu būdu nepatyrė neigiamų pasekmių. Pareiškėjui tinkamai ir laiku sumokėjus mokestį už gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2017 metus, buvo pasiektas šiuo įstatymu keliamas tikslas. Ne deklaracijos viena ar kita forma pateikimas, o mokėtino mokesčio savalaikis sumokėjimas užtikrina šio įstatymo nustatyto tikslo pasiekimą. Valstybės įgaliotoms institucijoms pačioms turint visus duomenis, reikalingus mokesčiui už medžiojamųjų gyvūnų išteklius apskaičiuoti, nėra sudėtinga nei apskaičiuoti šį mokestį, nei patikrinti, ar mokesčių mokėtojas šį mokestį apskaičiavo ir sumokėjo teisingai. Pareiškėjas nei apskritai gali ką nors nuslėpti nuo valstybės, nei egzistuoja bent mažiausias tikslas tai daryti, nei yra pagrindas tokius subjektus pagal aptariamą įstatymą traktuoti vienodai su tais subjektais, kurie nedeklaruodami išgautų gamtos išteklių arba deklaruodami mažesnius jų kiekius siekia gauti turtinę naudą valstybės sąskaita.
Mano, kad net ir tuo atveju, jei deklaracijos pateikimą kita forma būtų galima laikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pažeidimu, tai jis laikytinas visiškai formaliu šio įstatymo pažeidimu, padarytu netyčia, dėl buvusio pareiškėjo vadovo žinių deklaravimo srityje stokos bei nesukėlusiu neigiamų pasekmių. Pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tiems subjektams, kurie, iššaudami gamtos išteklius, sąmoningai tai slepia bei siekia gauti iš to turtinę naudą, yra akivaizdžiai neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga. Pareiškėjas dėl deklaracijos netinkama forma parengimo ir pateikimo neturėjo ir negalėjo turėti jokios naudos, taip pat neturėjo tikslo nuslėpti kokius nors gamtos išteklius ar ką nors sutaupyti. Po atsakovo atlikto patikrinimo pareiškėjas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formą KIT709 už 2017 metus ir elektroniniu būdu. Pareiškėjui, kuris yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas bendram medžioklės poreikiui tenkinti, 19 650 Eur dydžio ekonominė sankcija yra nepakeliama našta, kuri turėtų būti dalinama pareiškėjo nariams, nors jie iš viso jokia forma neprisidėjo buvusiam pareiškėjo vadovui rengiant ir teikiant ginčo deklaraciją už 2017 metus. Pareiškėjo nariai buvo įsitikinę, jog pareiškėjui negaunant jokių pastabų iš valstybės įgaliotų institucijų, pareiškėjas visas savo prievoles vykdo tinkamai ir laiku. Pareiškėjui, veikiančiam nuo 1993 metų anksčiau nebuvo taikytos tokios ar panašios ekonominės sankcijos už kokius nors pažeidimus. Pareiškėjas visą savo gyvavimo laikotarpį tinkamai vykdė visas savo prievoles. Pareiškėjui yra skirta tokio dydžio ekonominė sankcija, kuri gerokai viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytas baudas, taikomas nusikaltimus padariusiems asmenims. Tokia aplinkybė parodo skirtos 19 650 Eur dydžio ekonominės sankcijos nepagrįstumą ir ne proporcingumą. Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, tariamo pažeidimo pobūdį, esmę, pasekmes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Turi būti panaikintas kaip neteisėtas, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė jį patenkinti. Teismo posėdžio metu, pareiškėjų atstovai papildomai akcentavo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninių deklaracijų neteikė, nes nežinojo, kad nuo 2018 m. reikia teikti elektroniniu būdu. Mokestis buvo sumokėtas, valstybė nepatyrė nuostolių. Pareiškėjas nesiekė nuslėpti mokesčių. Nurodė, kad reiškia alternatyvų reikalavimą dėl sumažinti atsakovo paskirtą ekonominę sankciją, jeigu teismas vertintų, jog atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas atliktais veiksmais pripažino patikrinimo metu nustatytą pažeidimo faktą, kad po atsakovo atlikto patikrinimo pareiškėjas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimų deklaracijos formų KIT709 už 2017 metus ir elektroniniu būdu. Pareiškėjas neginčija mokestinio patikrinimo procedūros bei mokesčio apskaičiavimo. Pareiškėjo atveju mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriems pasibaigus pareiškėjas privalėjo užpildyti mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius deklaracijas ir jas pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti tinkamą mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas 15 dienos. Tačiau už 2017 metus tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas nepateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijų formos KIT709 už 2017 metus valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 19 650, 00 Eur.
Pažymi, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir ūkio subjektas, dar prieš pradėdamas veiklą privalo išsiaiškinti, kokie reikalavimai ir pareigos taikomos veiklos vykdymo metu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, visiems vienodai galioja pareiga laikytis paskelbtų įstatymų ir jų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Pareiškėjui iš viso per elektroninio deklaravimo sistemą nepateikus Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2017 metus valstybinei mokesčių inspekcijai, teisinantis tuo, kad tuometinis pareiškėjo vadovas T. N., nežinojo apie teisės aktų pakeitimus, nelaikytina svarbia aplinkybe atleidžiančia nuo atsakomybės. Aplinkybės (kaip nežinojo, nebuvo informuotas, apsiriko ir pan.) nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą ar kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydžiui. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su deklaracijos už 2017 metus pateikimu (elektroniniu būdu), nelaikytina juridiškai reikšminga aplinkybe, šalinančia pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčia daryti įtaką mokesčio didesniu tarifu, dydžiui, nustatytam ginčijamu Sprendimu. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD1-128, 13 punktą vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo/pavedimo apie patikrinimą išsiuntimo mokėtojui datos. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas dar 2020 m. birželio 4 d.; Patikrinimo aktas surašytas 2020 m. liepos 3 d. Pareiškėjas deklaraciją pateikė po atlikto patikrinimo, t. y. ne tik pradėjus patikrinimą, bet jau po jo. Pareiškėjo pavėluotai pateikta deklaracija už 2017 metus, nėra aktuali. Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus, jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti. Padidintas mokesčio tarifas yra nustatytas, jo taikymas savaime negali būti laikomas neteisingu. Pareiškėjas iš viso nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formos KIT709 už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų. Deklaracija nebuvo operatyviai pateikta (tai padaryta jau tik po atlikto patikrinimo). Aplinkybė, dėl to, kad tuometinis vadovas T. N., nežinojo apie teisės aktų pakeitimus, nustatančius juridiniams asmenims pareigą tokias deklaracijas teikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą. Mano, kad yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas padaryti išimtį ir pakeisti sprendimą. Pareiškėjas nurodo subjektyvius samprotavimus, kodėl jam paskirta suma yra per didelė. Pareiškėjui nepagrindus, kodėl paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu turėtų būti mažinamas, pareiškėjo argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Dėl prašymo sumažinti paskirtą ekonominę sankciją nurodė spręsti teismo nuožiūra. Papildomai akcentavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas T. N. parodė, jog 2018 m. buvo nuvykęs į mokesčių inspekciją užpildyti popierinės deklaracijos. Mokesčių inspekcijos darbuotoja jam paaiškino, kad popierinių deklaracijų nepriima, taip pat pasiūlė pateikti elektroninę deklaraciją pasinaudojus salėje esančiais kompiuteriais. Nurodė, kad jam nepavyko tinkamai užpildyti deklaracijos (įvedė skaičius, pažiūrėjo, kad neatitinka jo ruošinio). Teigė, kad iki 2020 m. nežinojo, kad kažką netinkamai padarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. AS-92 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė „Patikrinimo aktą“ Nr. PA75-20, atlikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2017, 2018 ir 2019 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą (planinis patikrinimas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad medžiotojų klubas „Ąžuolas“ klaidingai deklaravo Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2018 metus I kategoriją, t. y. mokesčio mokėtojas turėjo deklaruoti 1174 ha, o deklaravo 1173,7 ha, o 2019 metais II kategorija turėjo būti 403,7 ha deklaruota 404 ha, IV kategorija turėjo būti 819,3 ha, deklaruota 404 ha, ir VI kategorija turėjo būti 5632,6 ha, deklaruota 5633 ha. Taip pat 2018 ir 2019 metais teikdamas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaraciją, privalėjo pateikti medžioklės plotų dydį hektarais pagal kiekvieną medžioklės plotų kategoriją, esančią atitinkamoje savivaldybėje, kurios teritorijoje yra medžioklės plotai, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ nenurodė Širvintų savivaldybėje esančių plotų, o juos pridėjo prie Vilniaus rajono savivaldybės, tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo 6, 7, 16, 27 ir 30 punkto reikalavimus. Taip pat nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formos KIT709 už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai iki teisės aktuose nustatytų terminų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2017 metus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 19 650 Eur.
Be to, Patikrinimo akte konstatuota medžiotojų klubas „Ąžuolas“ konstatavo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. D1-614/VA-99 „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ 6, 7, 16, 27 ir 30 punkto reikalavimus, kas vadovaujantis minėto įsakymo Nr. D1-614/VA-99 12.3 punktu, užtraukia Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą administracinę atsakomybę.
Nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prezidentas L. Š. pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pildant deklaracijas įvyko aritmetinės klaidos susumuojant Širvintų rajono savivaldybėje ir Vilniaus rajono savivaldybės plotus ir dėl neatidumo nurašė neteisingus skaičius. Bendroje sumoje plotus padidino, o ne sumažino. Patikino, kad ateityje įrašys tikslius skaičius. 2018 ir 2019 metais teikdami Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formas nenurodė Širvintų rajono savivaldybėje esančių plotų, o juos pridėjo prie Vilniaus rajono savivaldybės, todėl manė, kad klubui pakanka pateikti vieną bendrą deklaraciją. Ateityje teikiant deklaracijas įrašys plotus pagal atskirus rajonus. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formą KIT709 už 2017 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ne elektroniniu būdu, o pildė ir pristatė popierinį variantą, tačiau vėliau neįsitikino ar deklaracija buvo priimta. Šiuo metu deklaraciją pavėluotai, tačiau pateikė elektroniniu būdu ir Valstybinė mokesčių inspekciją priėmė. Mokesčius už valstybinius gamtos išteklius sumokėjo laiku.
Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. AS-92, kuriuo nusprendė patvirtinti 2020 m. liepos 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-20. Šiuo sprendimu patvirtinta 19 650 Eur suma, kurią pareiškėjas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos kit709 formos ir jos papildomo lapo kit709p formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi, be leidimo išgautas gamtos išteklių kiekis arba už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su VMI (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir juo susijusias sumas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, Aplinkos ministerijos ir jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Pagal Taisyklių 5 punktą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, naudojantys medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kuriems privaloma tvarka išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT709 formą ir jos papildomo lapo KIT709P formą (jei reikia) pagal Taisykles. Užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus. Mokesčio mokėtojai – juridiniai asmenys – privalo deklaruoti savo padalinio (-ių), filialo (-ų) ir atstovybės (-ių) duomenis. Mokesčių mokėtojai mokesčių administratoriui KIT709 formą turi teikti Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135, nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys nuo 2016 m. spalio 1 d. Deklaraciją turi pateikti elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.lt), vadovaujantis Dokumentų elektroniniu būdu teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo (Taisyklių 7 punktas).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formą KIT709 už 2017 metus nepateikė. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad pareiškėjas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos formą KIT709 už 2017 metus pateikė popierinį variantą, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. N. parodė, kad nei popierinės deklaracijos, nei elektroninės deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė. Be to, jam buvo išaiškinta, kad jis turi pateikti ne popierinį deklaracijos variantą, o elektroninį. Taip pat liudytojas parodė, kad mokesčių inspekcijos specialistė, jam pasiūlė pateikti elektroninę deklaraciją pasinaudojus salėje esančiu kompiuteriu. Ką jis ir bandė padaryti, tačiau kaip pats nurodė nepavyko.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, kad būtų tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 1-3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktais Įstatymų ir poįstatyminiais teisės aktais jai nustatytos tvarkos ir terminų laiku pateikti deklaracijas Inspekcijai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento sprendimą kaip neteisėtą netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).
LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiškia, kad atitinkama mokesčio suma turi būti didinama būtent šio mokesčio dydžiu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, tai, kad pareiškėjas 2017 metais nedeklaravo išgautų gamtos išteklių, kad įmonė pripažįsta pažeidimą ir gailisi, mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius sumokėtas, skundas jo ribose tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas, laikant, kad 10 kartų didesnio tarifo nagrinėjamu atveju palikimas neatitiktų ekonominės sankcijos individualizavimo, o būtent teisingumo ir protingumo principų reikalavimo. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikytinas 100 proc. (1 kartą) padidintas tarifas, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2017 m. mažintina iki 1 965,02 Eur.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo Departamento jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. AS-92 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. apskaičiuotą 19 650, 00 Eur mokestį sumažinti iki 1 965,02 Eur.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.