- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- A2-38-284/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pareiškėjas
- N. M., K. M.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjai N. M. , jos atstovei advokatei V. S. , pareiškėjui K. M. , jo atstovui advokatui A. P. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. prašymą ir patikslintą prašymą pareiškėjui K. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 pagal pareiškėjų N. M. ir K. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. pateiktu teismui prašymu ir patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 santuokinio turto padalijimo dalyje, padalinti bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą – K. M. gautas 73239,59 Lt dydžio kompensacines išmokas nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m., priteisiant jai iš K. M. 36619,80 Lt, padalinti bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą – K. M. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautus 51762,96 Lt atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2006 metais vykdytą gamybą ir apskaičiuojamų pagal 2006 metais deklaruotus ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų teikimo reikalavimus atitikusius pasėlių plotus, priteisiant jai iš K. M. 25881,48 Lt, bei priteisti iš K. M. bylinėjimosi išlaidas. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 santuokinio turto padalijimo dalyje prašė Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėja N. M. teismo posėdyje prašymą palaikė ir paaiškino, kad su K. M. išsituokė (duomenys neskelbtini) bendru sutarimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje pasirašė dėl turto, apie kurį tuo metu žinojo, kuris buvo bendrai užgyventas. Apie naujai iškilusį faktą sužinojo, bendraudama su vaikais, kadangi po skyrybų itin artimai bendraudavo su vaikais. Praeitų metų pavasarį vaikams iškilo klausimas, kadangi jie deklaruoja labai nedidelius plotus - po 2-3 ha – ir gavo daug didesnę išmokų sumą, kuri yra paskaičiuota dėl tiesioginių išmokų. Jiems kilo klausimas, kodėl yra išmokėti šie pinigai, jie susirūpino, ar nereikės jų grąžinti. Kreipėsi į advokatą, bandydama sužinoti, kokios išmokos buvo gautos, bet Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakė, kad negali suteikti tokių žinių. Tada kreipėsi į teismą ir šis žinias išreikalavo būtent teismas, tai yra pažymą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pasirodė, kad K. M. 2007 metais dar papildomai šalia tiesioginių išmokų, apie kurias jai buvo žinoma ir ji tą tvarkė, kadangi žemėtvarkos specialistė vienu metu netgi braižydavo žemėlapius šių sklypų, skaičiuodavo plotus, ir ji tai žinojo. Kadangi tiesioginės išmokos yra sistemingai mokamos kiekvienais metais pagal deklaruotą pasėlių plotą, jai dėl to nekilo jokių klausimų ir ginčų. O kad atsirado dar papildomos išmokos - 2007 metais - nukentėjusiems nuo sausros, kurios buvo vienkartinės išmokos, taip pat buvo patvirtinta 2007-2013 metų kaimo plėtros programa, pagal kurią kaip atskaitos laikotarpis buvo paimti 2006 metai, kada su K. M. turėjo bendrą ūkį (tai yra įrodyta dokumentais byloje) ir pagal šiais metais deklaruotus pasėlių plotus buvo mokamos papildomos atsietosios išmokos - 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymas, pagal kurį pripažinta, kad atskaitos laikotarpis buvo 2006 metai, ir pagal šiuos metus penkis metus bus mokama, nežinojo. Pirmoji atsietųjų išmokų suma pagal 2006 metus buvo išmokėta skyrybų dieną - 11 400 Lt, ir mokama iki šiol. Su K. M. dėl tam tikrų priežasčių nelabai noriai bendrauja, gal per daug visko negero buvo, tai sūnus praeitais metais bandė šnekėtis su tėvu, kad pusė šių išmokų priklausytų ir jai, kadangi tai išmokos iš bendro ūkio. K. M. balandžio ar kovo pabaigoje pareiškė, kad jis nieko negavo, nors pagal gautą pažymą matyti, kad praeitais metais jis gavo 22 000 Lt - po 60 Lt nuo deklaruoto 2006 metais hektaro. Neliko kito kelio, tik kreiptis į teismą. Žemės, kurios buvo valdytos bendra jungtine nuosavybe, buvo parduotos 2007 m. gegužės 11 d. Sandėliai parduoti 2007 m. balandžio 6 d., o technika, kadangi ji registre nebuvo registruota, bet tai vėlgi buvo bendra jungtinė nuosavybė, nes viskas buvo pirkta pagal SAPARD programą iš bendro ūkio lėšų, buvo parduota 2007 m. spalio mėnesį. Visas turtas buvo parduotas 2007 metais. Turtas, kuris liko neparduotas, galutinai buvo pasidalintas notarine sutartimi 2007 m. lapkričio 30 d., prieš pat skyrybas. Iki to laiko visas ūkis buvo bendras ir ji buvo to ūkio narė, ką rodo ir valdų registro pažyma. Ir jos turtas buvo šiame ūkyje. Ji į tiesiogines išmokas nepretenduoja, nerašė niekur dėl tiesioginių išmokų, bet pretenduoja į tai, kas buvo nuslėpta nuo jos ir kas buvo papildomai gauta. Tuometinės Žemės ūkio ministrės K. P. 2006 metai buvo pripažinti stichine nelaime ir buvo numatyta kažkada mokėti kažkokią paramą nukentėjusiems nuo sausros, nes kažkokia dalis derliaus yra netekta sausros atveju. Tvarkydama seifą, rado pažymą, pagal kurią preliminariai buvo paskaičiuota 73 000 Lt su kažkiek. Ši išmoka buvo sumokėta vieną kartą, 2007 metais – per du kartus (gegužės ir liepos mėnesiais). Ji apie tai nežinojo, kadangi kartu negyveno, o K. M. visomis žiniomis dalinosi su kita šeima, o ne su ja. Pažymą rado, kai iš vaikų sužinojo visą šį reikalą, pradėjo tvarkytis, ieškoti kokių nors dokumentų ir rado. Iš vaikų apie išmokas sužinojo 2011 m. balandžio pradžioje. Sužinojo iš vyriausiojo sūnaus M. Vaikams kilo klausimas, kodėl tokios didelės išmokos. Tais pačiais metais buvo mokamos ir tiesioginės išmokos už tais metais deklaruotą pasėlių plotą, ir atsietosios – už 2006 metais deklaruotą pasėlių plotą. Tada pradėjo aiškintis. 2007 m. K. M. gavo atsietąsias išmokas. Apie jas sužinoti neturėjo jokių galimybių, kadangi visos šios išmokos buvo jo sąskaitoje, o jis gyveno visai kitoje šeimoje. Kad yra Žemės ūkio ministro įsakymas, žinojo, bet nežinojo, kada jis bus įgyvendintas, - ar išmokos bus mokamos ir kokio dydžio bus mokamos. Kai priimamas įstatymas, nėra žinoma, kada jis bus įgyvendintas. Kas liečia tiesiogines išmokas, viskas yra aišku, - jas remia ir LR biudžetas, ir Europos sąjungos biudžetas, jos mokamos pastoviai. Ūkininkas garantuotai kiekvienais metais jas gauna pagal deklaruotą plotą, pagal kultūrų rūšį. Vien pripažinimas stichine nelaime nenurodo, kad bus kažkas išmokėta. Ūkį dalijosi notarinėmis sutartimis, ūkį parduodami. 2007 m. balandžio 6 d. pardavė sandėlį su visomis džiovyklomis, 2007 m. gegužės 11 d. pardavė žemes, kurios buvo bendroji jungtinė nuosavybė (jeigu procesas bus atnaujintas, pateiks visas pažymas, kad tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė), 2007 m. spalio mėnesį vieno K. M. vardu buvo parduota visa žemės ūkio technika Lygumų žemės ūkio bendrovei. Pinigus dalijosi pas notarą. Buvo skolų už žemę. Santaupų nedalijo visiškai, dalijosi pinigus už parduotą turtą. Už sandėlį banke buvo pervesta po lygiai, už žemę buvo palikta 114 000 Lt K. M. sąskaitoje daugiau. Tai įrodoma, galėtų pateikti sąskaitos išrašą, kur matosi pavedimas už žemę, galima palyginti, kokia suma yra pardavimo sutartyse. K. M. sąskaitoje buvo visos tiesioginės išmokos - 180 000 Lt, kurios gautos 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Be to, buvo deklaruota 380 hektarų pasėlių, už kuriuos gautas ir pelnas pardavus. Santuokos nutraukimo dieną jos sąskaitoje buvo 117 000 Lt, o K. M. sąskaitoje buvo, atrodo, 520 000 Lt. Šių lėšų nesidalijo. Tikėjo, kad viskas yra sąžininga, geruoju, pasirašė sutartį, dėl to pinigų sąskaitose neprašė dalinti. Prašymą dėl skyrybų teikė K. M. , jis viską organizavo per advokatę Balčiūnienę, o ji gal stokojo teisinių žinių, buvo išvarginta šitokio gyvenimo ir be to, turėjo didelę problemą, kadangi artimas žmogus gulėjo komos būsenos, - nelabai pagalvojo apie tai. Dabar darytų viską kitaip, nes įgijo patirties. Apie pinigines lėšas kalbos niekur nebuvo. Tikėjo, kad viskas yra sąžininga, geruoju, kad viskas pasidalinta po lygiai. Nežinojo apie atsietąsias išmokas, išmokas už sausrą. Buvo ir ūkio skolos, todėl tikėjo, kad lėšos naudojamos skoloms padengti, bet jis gyveno iš viso šito ūkio, nes 2006 metais ji negavo nei vieno cento, nors žemė ir technika buvo bendra, bet ji nekėlė jokių didelių reikalavimų. Tikėjo K. M. sąžiningumu. Nei darbo pobūdis, nei išsilavinimas, nesuteikia galimybės sužinoti pinigų kito asmens sąskaitoje. Kad išmokos bus mokamos, negalėjo sužinoti, nes 2007 metais ūkinės veiklos nebevykdė. Negalėjo žinoti, kad dar kažkada už kažką bus mokama, neįmanoma viskuo domėtis. Dirbo žemėtvarkininke, yra tvarkiusi K. M. pasėlių deklaracijas, kadangi buvo šeima. Ji braižydavo plotus, pildydavo deklaracijas, kadangi žinojo visus plotus, ribas, nes buvo nurodymas iš Žemės ūkio ministerijos įbraižyti deklaruojamų plotų ribas į žemėlapius. Tai darė visiems, tuo labiau ir savo šeimai – vyrui ir sūnums. Visus plotus žinojo, bet šios deklaracijos ir šitie plotai buvo pateikiami dėl tiesioginių išmokų už konkrečius metus. Yra deklaracijas pateikusi už vyrą ir sūnus. Gyvenant santuokoje, nėra gavę jokių netiesioginių išmokų. Piniginių santaupų sutartimi nesidalijo dėl to, kad nežinojo apie gautas papildomas išmokas nukentėjusiesiems nuo sausros ir apie atsietąsias papildomas išmokas. Manė, kad jai yra žinoma, kas yra K. M. sąskaitose ir jie su tokiu lėšų buvimu kiekvienas sutiko. Dabar prašo padalinti tik išmokas nukentėjusiesiems nuo sausros, kadangi apie šias išmokas nebuvo žinoma. Daugiau sąskaitų nei yra pateikta teismui, neturėjo ir neturi. Šiandien prie bylos pridėta AB DNB banko pažyma apie likutį jos sąskaitoje ištuokos dieną, o byloje buvo dar ir sąskaitos išrašas iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos, ten buvo nedidelė suma – apie 700 Lt. Tai visos sąskaitos. Patikslintame prašyme nurodytą sumą – 73 239 Lt, pervestą į K. M. sąskaitą 2007-05-11 ir 2007-07-26, prašo dalinti per pusę ir jų neįtraukė į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių todėl, kad jai apie šiuos pinigus nebuvo žinoma, nors jie ir buvo gauti iki santuokos nutraukimo dienos. Jeigu būtų gyvenusi šeimoje, būtų kitaip, – prieš pervedant bet kokią išmoką, Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiųsdavo pranešimą, o nuo 2006 metų pradžios su K. M. gyveno skyrium. Jis tada išėjo pas kitą moterį ir ji neturėjo galimybės šitų dokumentų pamatyti. Apie tai, kad 2006 metai buvo pripažinti stichine nelaime, sužinojo pasidomėjusi internete. Šie metai stichine nelaime buvo pripažinti 2006 metais, iš karto po sausros. Tai buvo iki santuokos nutraukimo. Tai buvo tik faktas, kad tie metai pripažinti stichine nelaime, bet ar mokės, ar nemokės ir po kiek mokės, nebuvo parašyta. Turtas buvo dalijamas ne lygiomis dalimis, 2005 m. birželio 2 d. pasidalijo namus. Jau tada K. M. turėjo naują meilužę, jam labai reikėjo atskiro ploto, ir namai jo pasiūlymu buvo padalinti be jokių išlygų. Paskutinėje notarinėje sutartyje K. M. turto palikta už 10 000 Lt daugiau. Jam ir santaupų palikta daugiau. Ji suprato, kad yra dalinamasi nelygiomis dalimis, bet ji suprato, kad turi teisę prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi, būdamas santuokoje, K. M. susilaukė nesantuokinio vaiko. Ji to nedarė, kadangi laikė, kad reikia žmogiškumo, nes jos namo vertė buvo šiek tiek didesnė negu K. M. . Be to, 2006 metais pas K. M. iš ūkio pinigų buvo padaryta remontų, pristatyta pastatų ir viso kito, jis tvarkėsi sodybą iš bendro ūkio. Kai nutraukė santuoką 2007 m. gruodžio 18 d., žinojo apie K. M. neištikimybę, apie namą ir apie ūkio tvarkymą,- visus reikalus, išskyrus papildomas išmokas. 2006-2007 metais dirbo žemėtvarkininke. Jos išsilavinimas yra aukštasis, baigusi biochemijos specialybę. Kol gyveno šeimoje, ūkyje dirbo bendrai – ir laukuose dirbo, ir gyvulius laikė, ir gamino maistą, ir visa kitą. Pradžioje ir buhalteriją tvarkė. Jai su buhalterija, kuri buvo vedama Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, neleido susipažinti R. K. - buhalterė, kuri tvarkė jų buhalteriją. Buvo nuėjusi į konsultavimo tarnybą 2006 metais, norėjo pažiūrėti, kaip vyksta ūkio balansai, ji pasakė, kad čia yra K. M. individualus reikalas. Matyt, K. M. jai buvo pasakyta neleisti, nors santuoka nebuvo nutraukta. 2007-12-18 sprendime teisingai nurodyta, kad nuo 2006-01-04 gyveno atskirai. Ūkis liko bendras.
Pareiškėjas K. M. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti, nes N. M. visaks buvo žinoma. Paaiškino, kad ūkis nebuvo jų abiejų – dirbo ir sūnūs. Visi dirbo bendrą ūkį. Čia dalinama į dvi dalis, dirbant buvo dalinama ne į dvi dalis. Reikėjo sūnums ūkių skolas dengti, paskolas, kiek buvo lėšų, buvo skirstoma visiems, kad visi nebankrutuotų, nes nuo vieno priklausė visas ūkis. N. M. tai puikiai žinojo, deklaracijas pildė savo ranka. Ne pirmi metai buvo deklaruojama. Nebuvo sunku paskaičiuoti, - hektarą padauginti iš sumos (100 Lt ar 120 Lt) ir sužinoti, kiek tais metais bus gauta lėšų. Dėl sausros, - šį dokumentą rašė S. K. , jis pranešė N. M. , kad iškviestų jį ir sūnus pasirašyti, nes tvarkomi dokumentai dėl sausros. Jam N. M. apie tai pranešė, jam būnant dirbtuvėse ir grįždama iš darbo. Tai buvo 2006 metais. Ji pirma sužinojo apie būsimas išmokas. Buhalterija buvo vedama Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. N. M. galėjo atvykti su ūkio vadovu ir visi dokumentai būtų buvę pateikti. Vienam atvažiavusiam asmeniui dokumentai niekam nebuvo pateikiami. Į mokesčių inspekciją dokumentus nešdavo ne buhalterė, bet turėdavo nunešti ūkio vadovas. Buvo tokia tvarka. Buhalterė jam sakė, kad N. M. skambino, tačiau telefonu juo labiau jokių žinių neperduodavo. Buvo ūkio skolos. Skyrybų dieną niekas ūkio skolų nepanaikino – 2008 metais buvo 250 00 Lt skolų ir dar PVM sumokėtas. Parsivežęs pinigus, juos dalindavo į penkias lygias dalis. Paraišką dėl hidrometeorologinių reiškinių - 2006 metų sausros padarinių pildė S. K. 2006 metais, gal spalio, gal lapkričio mėnesį. Jis kvietė jį per buvusią žmoną (jie dirbo viename pastate) atvykti pasirašyti. Jeigu žmona nenorėjo žinoti, ji ir nežinojo. Jeigu būtų norėjusi, galėjo atvykti ir būtų buvusi visa buhalterija pateikta, tik reikėjo kartu su juo atvykti. Nuvyko ir jis, ir vaikai, pasirašyti. Ir jis, ir vaikai, žinojo, kad tokie dokumentai surašyti, bet ar bus tokie pinigai 2011 metais, niekas nežinojo. Atsietosios išmokos buvo mokamos už deklaruotus pasėlius. Paskutiniais metais pasėlius jis deklaravo pats, bet yra teismo įrodyta, kad buvusi žmona deklaravo sūnaus pasėlius, todėl ji irgi žinojo. Koks skirtumas, ji K. M. deklaravo, ar sūnaus Mariaus? Nuo tų pačių plotų apskaičiuotos tiesioginės išmokos, ir dėl tų pačių plotų paskaičiuota ir už sausrą. Pirmiausia turėjo pateikti duomenis apie deklaruotus plotus, nuo tų plotų buvo skaičiuojama, kiek priklauso išmokų. Kiekvienais metais tos išmokos šiek tiek kito. Savo žemės plotus deklaravo pats, bet deklaracijos nebeišliko. Būdavo, kad deklaruodavo ir N. M. , vesdavo buhalteriją. Tada jai apie išmokas viskas būdavo žinoma, tik šiandien ji nebežino. Išmokomis su N. M. nepasidalino, nes tai ūkio nuostoliai. Ūkis yra 700 ha, todėl jam kiekvieną dieną reikalinga kažkokia pinigų suma ūkiui išlaikyti. Nesupranta, jog tik gavę pinigus, juos iš karto dalintųsi. Sūnus Mindaugas kartu važiuodavo tvarkyti reikalų, - pavedimų, finansų, jis buvo įpareigotas informuoti apie situaciją. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių piniginių lėšų sąskaitose nesidalino, kadangi pinigai buvo padalinti grynais, už stalo, tik to negali įrodyti. Buvo prieita bendro sutikimo, o šiandien imta teigti kitaip. Buvusiai žmonai turto buvo palikta už 30 000 Lt, jeigu 72 000 Lt padalinus iš dviejų, gaunama 36 000 Lt. Jis laukė lėšų penkis metus, o ji tuos penkis metus tomis lėšomis naudojosi. Išmokas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pervedė N. M. , tą parodo lentelė: už 2007 metus 38 000 Lt gavo, paskui 190 000 Lt, nors teismui ji teigia, kad jokių pinigų ji iš jo nėra gavusi. Pinigams, kurie buvo gauti santuokos nutraukimo dieną ir po santuokos nutraukimo, gauti deklaracijos papildomai nebuvo pildomos, jos buvo pildomos tik 2006 metais. 2007 metais žemės nebedirbo.
Liudytojas S. K. parodė, kad 2006 m. – 2009 m. dirbo Pakruojo rajono L. seniūnijoje žemės ūkio specialistu ir priiminėdavo pareiškimus pasėlių deklaravimui dėl išmokų gavimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Nuo 2006 m. ar 2007 m. K. M. pasėlių pas juos nebedeklaravo. Tiksliau, 2006 m. dar deklaravo, 2007 m. nebedeklaravo. Paraiškas paduodavo pats arba N. M. . N. M. dirbo toje pačioje seniūnijoje žemėtvarkos skyriuje. Jai apie pasėlių deklaravimą buvo žinoma. Tais metais buvo pirmi metai, kai priiminėjo deklaravimą ir reikėjo žemėlapiuose subraižyti laukus. Dauguma deklaruojančių eidavo pas ją, kad ji įbrėžtų tuos laukus į žemėlapius, neišskiriant ir K. M. . Dėl 2006 m. sausros pasekmių buvo gautas prašymas apskaičiuoti sausros nuostolius pagal nustatytus reikalavimus. Paraišką dėl to jam pateikė K. Ką jie buvo sutarę deklaruojant, nežino. Jis su K. M. nuo 2006 m. kaip ir nebendrauja. Bendravo, kol dirbo konsultavimo biure, o kai išėjo, praktiškai nebendravo. Konsultavimo biure dirbo agronomu, iš ten išėjo 2006 m. vasario mėnesį. 2006 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti L. Pradžioje K. M. su žmona gyveno kartu. Jam žinoma, kad kažkuriais metais jie pradėjo nesutarti, bet tai ne jo reikalas. Nežino, ar kartu gyveno. Būdavo, kad paraiška sūnaus vardu, o parašas ant jos – N. M. . Ne vien N. M. parašai būdavo, turėdavo teisę pasirašyti bet kuris šeimos narys. Dar gali pasakyti, kad, apskaičiavus sausros padarytus nuostolius, jis N. M. paprašė, kad pakviestų K. pasirašyti ant deklaracijos. Pasakė, kad jį reikia pakviesti dėl paskaičiuotų nuostolių už sausrą. Suma buvo žinoma – jeigu gerai atsimena, apie 80 000 Lt. Jis N. M. apie tai pasakė, tiksliai negali pasakyti, ar per kavos pertraukėlę, ar nunešė į kabinetą. Tai buvo tais pačiais 2006 m., kada buvo paskaičiuota, liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Sausra jau buvo pasibaigusi. Vėliau ant tos deklaracijos pasirašė K. M. . N. M. žinojo, kad yra teikiama deklaracija dėl sausros padarytų nuostolių, sumą ji žinojo. Niekas netikėjo, kad tie pinigai dėl nuostolių kada nors bus gauti, bet kalba ėjo apie 4-5 metus, kad per tiek laiko jie bus išmokėti iš Europos Sąjungos lėšų.
Iš ištuokos liudijimo (t. 1, b.l. 6) matyti, kad N. M. ir K. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
Iš santuokinio turto dalybų sutarties, patvirtintos Pakruojo rajono notarų biuro notarės 2005 m. birželio 2 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8) matyti, kad N. M. ir K. M. pasidalino santuokoje įgytą turtą: žemės sklypus su gyvenamaisiais namais ir pagalbinio ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. K. M. atiteko 0,2700 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais, bendros 11749,00 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini); N. M. atiteko 0,4000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais, bendros 49900,00 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini).
Iš santuokinio turto dalybų sutarties, patvirtintos Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2007 m. lapkričio 30 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9-12) matyti, kad N. M. ir K. M. pasidalino santuokoje įgytą turtą: žemės sklypus ir transporto priemones, t.y. K. M. atiteko 0,6600 ha žemės sklypas bei 3,9600 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovininė autocisterna (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 42453,00 Lt vertės; N. M. atiteko 0,5300 ha žemės sklypas bei 0,3000 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ir lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 34890,00 Lt vertės.
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM raštų (t. 1, b.l. 21, 23, 31) matyti, kad K. M. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM už 2006 m. išmokėjo 2007 m. gegužės 11 d. 40688,66 Lt bei 2007 m. liepos 26 d. 32550,93 Lt kompensacinių išmokų nukentėjusiems nuo hidrometereologinių reiškinių. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM K. M. taip pat išmokėjo: 2007 m. gruodžio 18 d. 11418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d. 4947,93 Lt bei 2011 m. vasario 2 d. 22836,60 Lt atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų galutines išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo (t. 1, b.l. 39-40) matyti, kad N. M. ir K. M. santuoka nutraukta jų bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria jie pareiškė, jog visą santuokoje įgytą turtą pasidalino notariškai patvirtintomis 2005-06-02 ir 2007-11-30 santuokinio turto dalybų sutartimis, jokio kito dalintono santuokoje įgyto turto nėra įgijusios, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buities reikmenis bei asmeninius daiktus pasidalinę geruoju.
Iš pažymos apie asmens įdarbinimus (t. 1, b.l. 97) matyti, kad N. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).
Iš pažymos apie pareigybių aprašyme nustatytas žemėtvarkininko funkcijas (t. 1, b.l. 130-131) matyti N. M. dirbant (duomenys neskelbtini), pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos.
Iš perdavimo-priėmimo aktų (t. 2, b.l. 19, 20) bei PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad K. M. laikotarpiu nuo 2007 m. (rugpjūčio 31 d., rugsėjo 7 d., spalio 3 d.) pardavė L. žemės ūkio bendrovei verslo planą, naudotą žemės ūkio techniką: transporto priemones ir kitus įrengimus.
Iš pranešimo apie žemės ūkio ir kaimo valdos įregistravimą valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą (t. 2, b.l. 24) bri VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašto (t. 2, b.l. 46-48) matyti, kad K. M. žemės ūkio ir kaimo valda įregistruota 2004-02-29, adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Valdytojo šeimos narė N. M. valdoje buvo registruota nuo 2005-09-12 iki 2010-06-10. K. M. vardu yra registruota žemės ūkio technika bei valdoje registruoti žemės sklypai.
Iš AB DNB banko (AB DnB NORD banko) sąskaitos išrašo (t. 2, b.l. 27-31) matyti, kad į K. M. AB DNB banko atsiskaitomąją sąskaitą pervesta iš Nacionalinės mokjimo agentūros prie ŽŪM viso 73239,59 Lt išmokų, kurių paskirtis - nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių, t.y. 2007 m. gegužės 14 d. pervesta 40688,66 Lt bei 2007 m. liepos 26 d. - 32550,93 Lt išmokų; be to, 2007 m. gruodžio 21 d. pervesta 11418,30 Lt išmokų, kurių paskirtis – atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Iš šios K. M. DNB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. N. M. pervesta 38000,00 Lt.
Iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos rašto (t. 2, b.l. 107) matyti, kokie K. M. Pakruojo ūkininkų kredito unijoje esančiose sąskaitose 2007 m. gruodžio 18 dienai buvo likučiai (duomenys neskelbtini).
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM rašto (t. 2, b.l. 108) matyti, kad K. M. pagal 2012 m. vasario 6 d. yra išmokėta visa jam priklausanti atsietųjų nuo gamybos papildomų tiesioginių išmokų suma – 12560,13 Lt.
Iš AB DNB banko rašto bei sąskaitų išrašų (t. 2, b.l. 112-123) matyti, kokie K. M. AB DNB banke esančiose sąskaitose 2007 m. gruodžio 18 dienai buvo likučiai.
Iš AB DNB banko rašto (t. 2, b.l. 144) matyti, koks N. M. AB DNB banke esančios sąskaitos likutis buvo 2007 m. lapkričio 29 d. Nuo 2007-11-29 iki 2012-03-06 K. M. nepervedė lėšų N. M. .
Iš paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti (t. 2, b.l. 149-151) matyti, kad paraiška pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM 2006 m. balandžio 28 d. M. M. vardu, asmens valdos Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos N. M. prašymas ir patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Pareiškėja N. M. savo prašymą ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 santuokinio turto padalijimo dalyje iš esmės grindžia tuo, kad 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje iš savo vaikų sužinojo, jog iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM jos buvęs sutuoktinis K. M. iki santuokos nutraukimo gavo išmokas nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių bei jam santuokos nutraukimo dieną išmokėta ir po santuokos nutraukimo yra mokamos atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jos nutraukiant santuoką Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu nebuvo padalintos. Kadangi pareiškėjai nebuvo apie jas žinoma, todėl prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 bei padalinti šias išmokas.
Tiek Lietuvos teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje, proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Šio instituto taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Atsižvelgiant į ypatingą proceso atnaujinimo pobūdį, šiam institutui taikyti keliamos tam tikros sąlygos. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatytos bei ne kartą teismų praktikoje akcentuotos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Be to, kasacinio teismo taip pat nurodyta, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, o pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).
Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja N. M. prašo procesą atnaujinti būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, - naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualųs klausimai, Teismų praktika Nr. 26, p. 285-286, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas aukščiau nurodytas šioje normoje įtvirtintas sąlygas, o teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kartu pažymėtina, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Tačiau CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip nurodo kasacinis teismas, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tačiau tie įrodymai turi atitikti reikalavimams, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. O siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualųs klausimai, Teismų praktika Nr. 26, p. 286-287, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 įsiteisėjusiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjų N. M. ir K. M. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie pareiškė, jog visą santuokoje įgytą turtą pasidalino notariškai patvirtintomis 2005-06-02 ir 2007-11-30 santuokinio turto dalybų sutartimis, jokio kito dalintino santuokoje įgyto turto nėra įgijusios, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buities reikmenis bei asmeninius daiktus pasidalinę geruoju. Savo teisių pažeidimą šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kaip matyti iš pareiškėjos N. M. nurodomų argumentų, grindžia tuo, jog 2011 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad visas santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, t.y. teismo sprendimu buvo padalintas tik tas turtas, apie kurį ji tuo metu žinojo. Pareiškėja N. M. naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo santuokos nutraukimo metu nepadalintas, nuo jos K. M. nuslėpas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM K. M. išmokėtas išmokas, kurios priskirtinos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
Kaip minėta, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti, kuriuo pareiškėja ir grindžia savo prašymą bei patikslintą prašymą, yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Įvertinus byloje nustatytus duomenis, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos lėšos yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007, kaip nepagrįstus. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjams N. M. ir K. M. gyvenant santuokoje, 2004-02-29 K. M. vardu buvo įregistruota žemė ūkio valda, nuo 2005-09-12 iki 2010-06-10 valdytojo šeimos nare buvo registruota N. M. (t. 2, b.l. 24, 46-48). Taigi, šios ginčo išmokos yra susijusios būtent su ūkio veikla. Pareiškėja N. M. ne kartą akcentavo, jog šios išmokos buvo išmokėtos pagal 2006 metais ūkio deklaruotus žemės sklypus ir pasėlius. Ji, kaip nustatyta, būdama ūkio nare, dalyvavo šeimos ūkio veikloje, turėdama kompetencijos ir žinių, nes dirbo žemėtvarkos specialiste (t. 1, b.l. 97, 130-131), kaip nurodė ir teismo posėdyje, pati deklaruodavo ūkio valdomus žemės sklypus bei pasėlius ir pateikdavo deklaracijas, padėdavo deklaruoti, braižydavo žemės skypų žemėlapius, tiek buvusiam sutuoktiniui, tiek ir kartu ūkininkaujančiam sūnui (t. 2, b.l. 149-151), kurių pagrindu buvo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokamos išmokos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtintą pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiktina su pareiškėjos nurodomais argumentais, jog santuokoje įgytos piniginės lėšos, šeimos ūkis ir su juo susijusios išmokos būtent teismo sprendimu nebuvo padalintos pareiškėjams K. M. ir N. M. nutraukiant santuoką. Tačiau teismo posėdžio metu pati pareiškėja pripažino, jog ūkis buvo pasidalytas jį išparduodant ir tokiu būdu pasidalijant už parduotą ūkio turtą gautas lėšas. Šiame kontekste teismas daro išvadą, jog pareiškėjos argumentai, kad su ūkio veikla susijusios Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos kitokios, nei tiesioginės, išmokos negalėjo būti pareiškėjai žinomos, visiškai nepagrįsti, nes kaip tik tuo metu, tiek pačios pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, tiek bylos duomenimis nustatyta, - 2007 metų balandžio, gegužės, spalio ir kt. mėnesiais išparduodant ūkio turtą ir dalijantis ūkį ir jo turtą geruoju, 2007 m. gegužės 11 d. ir liepos 26 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM išmokėjo dvi kompensacines išmokas nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių, kurių bendra suma 73239,59 Lt. Šiuos duomenis pripažindamas, pareiškėjos buvęs sutuoktinis K. M. nurodė, jog į jo sąskaitą AB DNB banke (AB DnB NORD banke) Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestas išmokas padalino sūnui ir N. M. , iš šios DNB banko sąskaitos 2007 m. rugpjūčio 1 d. pervesdamas N. M. 38000,00 Lt, ką patvirtina byloje K. M. pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos išrašas (t. 2, b.l. 27-31). Šių K. M. nurodytų aplinkybių pareiškėja N. M. nepaneigė. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, jog būtent 2007 m. gegužės 11 d. ir liepos 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM išmokėtos dvi kompensacinės išmokos nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių, kurių bendra suma 73239,59 Lt, iki nutraukiant santuoką, tarp pareiškėjų nebuvo pasidalytos. Be to, teismas šiuo atveju remiasi ir liudytojo S. K. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, o jų nepaneigė ir pareiškėja N. M. . Iš šio liudytojo parodymų nustatyta, jog jis dirbo kartu su pareiškėja N. M. toje pačioje seniūnijoje žemėtvarkos skyriuje, jis priiminėjo pasėlių deklaravimo pareiškimus dėl išmokų gavimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, N. M. buvo žinoma apie pasėlių deklaravimą, dar daugiau, ji pati arba K. M. paduodavo paraiškas dėl išmokų gavimo. Nors, liudytojo parodymais, 2006 metais paraišką sausros nuostoliams apskaičiuoti padavė pats K. M. , tačiau liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent N. M. paprašė, kad pakviestų K. M. dėl šios paraiškos sausros padarytiems nuostoliams atlyginti. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo parodymais, jog, jo tvirtinimu, N. M. dar 2006 metais, kai K. M. deklaravo žemės sklypus ir pasėlius, žinojo visus duomenis apie K. M. pateiktą paraišką dėl nuostolių kompensavimo, tame tarpe ir apie paskaičiuotos kompensuojamosios išmokos sumą. Beje, šie liudytojo parodymai taip pat paneigia pareiškėjos N. M. nurodomą aplinkybę, jog K. M. nuslėpė nuo pareiškėjos N. M. ginčo išmokas, kad jau po santuokos nutraukimo kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM dėl išmokų nukentėjusiems nuo hidrometereologinių reiškinių ir atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos gavimo ir pan., bei tokiu būdu tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Pareiškėjos N. M. naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios, jos nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007, grindžiamas ir tuo, jog K. M. išmokėtos atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis LR Žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2007 m. mokėjimo“, įsigaliojusiu nuo 2007-11-16, bei LR Žemės ūkio ministro 2008-03-20 d. įsakymo Nr. 3D-160, keitusiu minėtą 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 3D-498, įsigaliojusiu 2008-03-30, pagrindu. Šiuo atveju pažymėtina, jog pastarieji teisės aktai, kaip teisingai nurodė pareiškėjas K. M. ir jo atstovas advokatas, buvo paskelbti viešai oficialiame leidinyje – „Valstybės žinios“ (2007, Nr. 117-4812, pakeitimas 2008, Nr. 36-1304). Todėl pareiškėja turėjo objektyvią galimybę sužinoti dar iki santuokos nutraukimo apie ūkininkams, tame tarpe ir K. M. , išmokėtinas būtent atsietąsias papildomas nacionalinės tiesioginės išmokas. Be to, kad pareiškėja, kaip minėta, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie išmokėtinas išmokas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja, kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu, apie minėtą LR Žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 3D-498, kurio pagrindu K. M. ir buvo išmokėtos ginčo išmokos, ji žinojo. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog nepaisant to, kad apie minėtą teisės aktą pareiškėja žinojo, tačiau nežinojo, kada jis bus įgyvendintas, t.y. ar išmokos bus mokamos ir kokio dydžio, vertintinos kritiškai ir visiškai nepagrįstos, nes iš paminėto LR Žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-498 turinio akivaizdu, jog jame aiškiai nurodyti šio įsakymo pagrindu išmokėtinų išmokų mokėjimo laikotarpiai, nurodytos konkrečios pinigų sumos, skaičiuotinos už šiame įsakyme išvardintus pasėlių plotus, t.y. konkreti pinigų suma už vieną hektarą.
Kaip minėta, siekiant atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, būtina įrodyti betarpiškai tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes, jog paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir kada apie jas prašymą pateikiantis asmuo sužinojo. Taigi, CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu prašant atnaujinti procesą byloje, būtinas paaiškėjusios aplinkybės naujumas, t.y. ji pareiškėjui iki to turėjo būti nežinoma. Kartu tai reiškia, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos aplinkybės, kurios buvo ar galėjo būti žinomos pareiškėjui. Pareigą įrodyti šios aplinkybės naujumą, jos buvimą bylos nagrinėjimo metu, tačiau šios aplinkybės nežinojimą ir negalėjimą žinoti nagrinėjant bylą, turi būtent pareiškėjas, padavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, siekiant nustatyti, ar šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės negalėjo būti jam žinomos, pareiškėjas privalo įrodyti, jog ir paties pareiškėjo vėlesnio sužinojimo apie reikšmingą aplinkybę faktas nebuvo sąlygotas nepakankamo nerūpestingumo, ar jis ėmėsi visų galimų priemonių šias aplinkybes sužinoti bylos nagrinėjimo metu. Taigi, įvertinus įstatymo normų reikalavimus, keliamus siekiant atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, bei aukščiau nurodytus nagrinėjamoje byloje nustatytus duomenis, t.y. liudytojo S. K. parodymus teismo posėdžio metu apie tai, kad pareiškėjai N. M. buvo žinomos aplinkybės, kad K. M. siekė gauti atlygintinų 2006 metų sausros nuostolių kompensavimą, pareiškėjos nepaneigta aplinkybė, jog K. M. , po to, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2007 m. gegužės 11 d. ir liepos 26 d. buvo išmokėtos dvi kompensacinės išmokos nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių, iš savo DNB banko sąskaitos 2007 m. rugpjūčio 1 d. jis pervedė N. M. 38000,00 Lt ginčo išmokų (t. 2, b.l. 27-31), būtent aplinkybė, kad ginčo išmokos ūkininkams bus išmokamos LR Žemės ūkio ministro įsakymo pagrindu, o šis teisės aktas buvo paskelbtas viešai ir oficialiai, apie kurį, beje, pati pareiškėja nurodė žinojusi ir t.t., akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos N. M. nurodomos aplinkybės, kurias laiko pagrindu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, jai buvo žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ir priimant teismo 2007 m., gruodžio 18 d. sprendimą. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje visuma nustatytų aplinkybių nesuteikia pagrindo kvescionuoti minėtu teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų laisva valia sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašytos nuostatos, jog kitas, išskyrus notarinėmis sutartimis pasidalintas nekilnojamasis turtas, yra pasidalytas pareiškėjų geruoju. Be to, šie byloje nustatyti duomenys paneigia pareiškėjos nurodytą tokį ilgą laiką trukusį subjektyvųjį pareiškėjos sužinojimo apie K. M. gautas ginčo išmokas faktą, t.y. kad ji apie Nacionalinės mokėjimo agrentūros K. M. išmokėtas ginčo išmokas sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį. Be to, kaip nustatyta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje dėl pareiškėjų N. M. ir K. M. santuokos nutraukimo, sutuoktiniai nuo 2006 m. sausio mėnesio nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio. Tačiau nežiūrint to, kaip matyti iš bylos duomenų, - pareiškėjai šis faktas nesutrukdė pasidalyti pardavinėjamo šeimos ūkio (žemių, technikos ir pan.) lėšas ir neišparduotą turtą pasidalyti notarine sutartimi (kaip pati pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu). Tuo tarpu pareiškėjos N. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog apie ginčo lėšas iki santuokos nutraukimo nežinojo, nes ginčo išmokų sumų, ūkio vedamos buhalterijos, po to, kai nebegyveno su K. M. , negalėjo sužinoti, nes jai 2006 metais nuėjus į Žemės ūkio konsultavimo tarnybą tokių duomenų neteikė K. M. nurodymu, nors santuoka buvo nenutraukta, nepagrįstas visiškai jokiais įrodymais bei vertintinas kritiškai, nes ji buvo šio ūkio narė, K. M. patvirtino, jog į jį N. M. dėl ūkio buhalterinių duomenų sužinojimo nesikreipė. Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, jog pareiškėjai apie ginčo išmokas ne tik, kad galėjo būti žinoma, tačiau ir buvo žinoma, o nutraukiant santuoką pareiškėja N. M. savo turtinių teisių atžvilgiu elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Beje, kad tam tikros pareiškėjų piniginės lėšos nebuvo padalintos teismo sprendimu nutraukinat santuoką, pareiškėja pripažino, tačiau šį supratimą, jog ne visas turtas yra padalinamas bei jis pasidalytas nelygiomis dalimis, grindė tuo, kad žinojo apie ūkio skolas, kad ūkio turtas, lėšos ir pan. yra dalijamos ne tik tarp pareiškėjų, bet ir sūnums, todėl manė, kad ūkio lėšos bus naudojamos skoloms padengti, be to, buvo išvarginta netinkamo santuokinio gyvenimo, turėjo kitų problemų, todėl nelabai apie tai ir galvojo. Tokiu būdu teismas pripažįsta pagrįstu pačios pareiškėjos atstovės advokatės patvirtinimą, jog piniginių lėšų nepasidalijimas nutraukiant santuoką, apie kurias pareiškėja žinojo ir ginčo dėl jų nėra, suponuoja išvadą, jog dalis turto nutraukiant santuoką buvo nuslėpta ir tai pasireiškia, kaip nurodė atstovė, kaip pareiškėjų nesažiningumas. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui pareiškėjos elgesį nutraukiant santuoką vertinti kaip sąlygotą akivaizdaus aplaidumo ir nerūpestingumo savo turtinių teisių atžvilgiu, o nepakankamas domėjimasis ūkio turtine padėtimi, kai buvo sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neleidžia teigti, kad daugiau kaip po trijų metų paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje. Taigi, teismui nekilus jokių abejonių, jog pareiškėjos N. M. nurodytos aplinkybės, kaip naujai paaiškėjusios, galėjo būti žinomos ir iš esmės buvo žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, jos neturi esminės reikšmės bylai, t.y. nenustatytas žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurių pagrindu turėtų keistis įsiteisėjęs 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas, konstatuotina, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų.
Pareiškėja N. M. kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, akcentuoja ir tą aspektą, jog ginčo lėšos pradėtos mokėti dar pareiškėjams būnant santuokoje ir jos yra mokėtos iki pat 2012 metų ir todėl apie jas pareiškėja nežinojo. Teismo išreikalautais į bylą duomenimis nustatyta, jog be to, kad iki pareiškėjų N. M. ir K. M. santuokos nutraukimo teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu, K. M. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM išmokėjo dvi kompensacines išmokas nukentėjusiesiems nuo hidrometereologinių reiškinių, dėl kurių jau pasisakyta ir jos įvertintos. Nutraukus santuoką, K. M. išmokėtos atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų galutinės išmokos: 2007 m. gruodžio 18 d. – 11418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d. – 4947,93 Lt, 2011 m. vasario 2 d. - 22836,60 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 12560,13 Lt (t. 1, b.l. 21, 23, 31, t. 2 b.l. 108). Dėl pastarųjų išmokų pažymėtina, jog šie įrodymai neatitinka reikalavimų, keliamų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kadangi, kaip minėta, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. O siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Įvertinus tiek jau aptartus nagrinėjamoje byloje nustatytus duomenis, tiek K. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu bei pačios pareiškėjos N. M. argumentus, susijusius su šiomis ginčo išmokomis, pažymėtina, jog teismo sprendimo priėmimo dieną ir vėliau K. M. Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestos ginčo lėšos buvo išmokėtos remiantis tuo pačiu pagrindu, viešai oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais LR Žemės ūkio ministro įsakymis, nes K. M. patvirtino, jog lėšoms, kurios buvo gautos santuokos nutraukimo dieną ir po santuokos nutraukimo, gauti buvo vadovautasi jo 2006 metų teiktos deklaracijos duomenimis. Įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, byloje nėra, t.y. jų nepaneigė ir pareiškėja N. M. , jokių įrodymų, kad iki pat 2012 metų ginčo išmokos mokėtos kitais pagrindais, kurie, kaip žinia, šiuo atveju turi atitikti įstatymo reikalavimus, keliamus esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, į bylą nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, jog prašymą grindžiant tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos pareiškėjai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, byloje esantys įrodymai apie K. M. gautas konkrečias išmokų sumas būtent dėl pareiškėjai žinomų šių išmokų išmokėjimo pagrindų, nesant jokių kitų naujų paaiškėjusių aplinkybių, pastarosios aplinkybės taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Be to, pažymėtina, kad atidžiai, protingai ir rūpestingai besielgiantis asmuo, siekiantis tinkamos savo teisių ir interesų apsaugos bei gynybos, suvokiantis sudaromos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jos patvirtinimo teismo sprendimu atsirandančius teisinius padarinius (CK 3.100 str. 4 p.), o sprendimui įsiteisėjus jam įgyjant res iudicata galią ir tampant neginčytinu ir privalomu (CPK 18 str.), turi pareigą pasidomėti ir dėti visas pastangas, tikslu susirenkant duomenis apie savo bei šeimos turtinę padėtį, išsiaiškinant visas aplinkybes, reikšmingas bylos baigčiai ir t.t. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju negali būti pateisintas pareiškėjos nežinojimas apie konkrečias į K. M. sąskaitas pervedamas ginčo išmokų sumas, ar ta aplinkybė, kad nuo 2006 m. sausio mėnesio sutuoktiniai nebegyveno kartu, nes pareiškėjos sutuoktinis K. M. gyveno kitoje šeimoje, susilaukė vaiko, jai nebuvo pranešta apie išmokėtinas lėšas, negalėjo patikrinti K. M. sąskaitų, kokios ir už ką įplaukia lėšos, ir pan. Aplinkybė apie sutuoktinių gyvenimą skyrium apie du metus laiko kaip tik suponuoja išvadą, jog apdairus ir rūpestingas asmuo būtų įdėjęs pakankamai dideles pastangas, siekdamas prieš nutraukiant santuoką išsiaiškinti šeimos turtinę padėtį, o tuo pačiu ir užsitikrindamas tinkamą viso santuokoje įgyto turto pasidalijimą. Be to, pareiškėja dėl nesuprantamų ir byloje neatskleistų priežasčių į teismą dėl ginčo išmokų kreipėsi po santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei trims metams. Jos nurodoma subjektyvi apie ginčo išmokas sužinojimo iš sūnaus data - 2011 metų balandžio mėnuo, kai, pasak jos, šios naujos ir esminės aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimui, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjos nurodomų aplinkybių ir faktų tikslumu, nes, kaip minėta, bylos duomenimis nustatytos būtent priešingos pareiškėjos nurodomoms aplinkybės, t.y. jog pareiškėjai aplinkybės apie ginčo išmokas ir šių išmokų išmokėjimo pagrindą negalėjo būti nežinomos. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir ši pareiškėjos nurodoma sužinojimo apie ginčo išmokas aplinkybių data - tik 2011 m. balandžio mėnuo, nepagrįstos byloje visiškai jokiais įrodymais, o tik jos deklaratyviais teiginiais. Todėl, įvertinus ginčo lėšų išmokėjimo pagrindo – LR Žemės ūkio ministro 2007-11-10 įsakymo ir jo pakeitimų viešą pobūdį, darytina išvada, jog jos nurodomi nauji įrodymai, t.y. Nacionalinės mokėjimo agentūros K. M. pervedinėjamos išmokos tiek santuokos nutraukimo dieną, tiek ir po to, kurių pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą, būdama rūpestinga, apdairi ir aktyviai ginanti savo teises ir interesus, galėjo būti pateikti anksčiau ir 2007 m. gruodžio 18 d. teismo priimtas sprendimas peržiūrimas pasinaudojant kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais (apeliacija, kasacija).
Įvertinant pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kaip pagrindą procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti, esminės reikšmės bylai turėjimo aspektu, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t.y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos; bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Taigi, sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011, 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006 ir kt.). Minėta, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalfikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei sprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų N. M. ir K. M. santuoka nutraukta būtent supaprastinto proceso tvarka, teismas nenustatinėjo pareiškėjų turto balanso, nedalijo santuokoje įgyto turto. Prievolė nurodyti visą santuokoje įgytą turtą, t.y. jo aktyvą ir pasyvą, bei jį, tokiu būdu nutraukiant santuoką, pasidalyti, įstatymo leidėjo įtvirtinta būtent pareiškėjams, o ne teismui (CK 3.51-3.53 str., CPK 539 str.). Todėl aukščiau aptartų byloje nustatytų duomenų pagrindu teismas ir šiuo aspektu konstatuoja, jog pareiškėjos N. M. nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos N. M. prašymas ir patikslintas prašymas netenkintini ir procesas civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 neatnaujintinas (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 98 str., iš pareiškėjos N. M. į valstybės pajamas yra priteistinos 133,48 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 2000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos pareiškėjui K. M. (b.l. 25, 91).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 2 d., Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011m. liepos 18 d. ir 2011 m. spalio 5 d. nutartimis (turto arešto akto Nr. 0411004714) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - K. M. priklausančių piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas paliktinos galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo (b.l. 41-46, 49-52, 98-100).
Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 12 p. bei CPK 83 str. 2 d., sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus dėl proceso atnaujinimo bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Tačiau pareiškėja N. M. šioje byloje 2011-05-09 mokėjimo nurodymu Nr. 619946 bei 2012-05-16 mokėjimo nurodymu Nr. 683885 yra sumokėjusi žyminį mokestį bendroje 2117,04 Lt sumoje (t. 1 b.l. 3, t. 2, b.l. 140). Todėl vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 12 p., 2 d., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., netenkinus jos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas N. M. jos sumokėtas 2117,04 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
Pareiškėjos N. M. prašymo ir patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 netenkinti.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. ir 2011 m. spalio 5 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - K. M. priklausančių piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.
Priteisti iš pareiškėjos N. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Dvariškių kaime, Lygumų seniūnijoje, Pakruojo rajone, 133,48 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus ir 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660.
Priteisti iš pareiškėjos N. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Dvariškių kaime, Lygumų seniūnijoje, Pakruojo rajone, 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų pareiškėjui K. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Dargužių kaime, Lygumų seniūnijoje, Pakruojo rajone.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti N. M. 2117,04 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniolika litų ir 4 centus) žyminį mokestį, sumokėtą 2011-05-09 mokėjimo nurodymu Nr. 619946 bei 2012-05-16 mokėjimo nurodymu Nr. 683885 AB DNB banke į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), įmokos kodas 5660.
Nutarties vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.