Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025-01-08 apie 21.07 val. prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARBT 0177, patikros sertifikato Nr. 2197896, kuris galioja nuo 2024-10-08 iki 2025-04-07, pirmu tikrinimu 21:08 val. nustatytas 3,04 prom. neblaivumo laipsnis, o antruoju 21:41 val. nustatytas 3,58 prom. neblaivumo laipsnis), vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei minėtoje gatvėje kliudė ir apgadino gatvėje vairuojamą blaivios D. K. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai niekam nepranešęs.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025-01-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo įrašai įkelti į elektroninę IBPS sistemą (b. l. 44-45).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad N. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. N. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojų E. A., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad N. J. pirmu tikrinimu 21:08 val. nustatytas 3,04 prom. neblaivumo laipsnis, o antruoju 21:41 val. nustatytas 3,58 prom. neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. N. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir siekė vairuoti automobilį neblaivus (tiesioginė tyčia).

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri švelnina kaltinamojo padėtį, t. y. padarius nesunkų nusikaltimą, nelieka reikalavimo dėl veikos padarymo pirmą kartą. Teismas kaltinamajam taiko BK 40 str. 2 d. pagal 2024 m. balandžio 25 d. redakciją Nr. XIV-2573, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu R. J. pateikė prašymą atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydama, kad ji yra kaltinamojo žmona, su kaltinamuoju bendrauja kiekvieną dieną, neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, dirba mokytoja, todėl mano, kad savo autoritetu tikrai sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas, duomenų apie tai, kad anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Žalą D. K. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlygino (b. l. 178). Baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs, nedirbantis. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje N. J., laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad yra verto teismo pasitikėjimo asmens – R. J. prašymas perduoti N. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl N. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas R. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, kadangi, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (neteistas, jo atžvilgiu iki nagrinėjamo įvykio jokių ikiteisminių tyrimų vykdyta nebuvo, nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino, savo elgesį vertina itin kritiškai), kitas aptartas aplinkybes (iš jų – kad nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), tokios trukmės laidavimo terminas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir N. J. būtų pakankamas atitinkamoms išvadoms padaryti dėl netinkamo savo elgesio.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. J. nėra teistas, jo atžvilgiu iki nagrinėjamo įvykio nebuvo vykdyta jokių ikiteisminių tyrimų, kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, nors ir buvo penkerių metų laikotarpyje du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, tačiau už vairavimą esant neblaiviam administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo. Tuo pačiu pastebėtina, kad N. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Teismo vertinimu, įvertinus aptartas aplinkybes, iš jų – N. J. asmenybę, jam nustatytą girtumą, jo pavojingus veiksmus kelyje, kilusius padarinius, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-01-09.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis N. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Taigi, automobilio konfiskavimas yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nusikalstamos veikos padarymo metu N. J. kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Todėl N. J. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėto automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra juridinis asmuo UAB „S. L.“, valdytojas fizinis asmuo N. J. (b. l. 29).

Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB „S. L.“, o ne kaltinamasis N. J., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės įgalioti asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Be to, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę ir socialinę padėtį, automobilio likutinės vertės konfiskavimas būtų neproporcingas ir sukeltų sunkių finansinių padarinių šeimai.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini) “, 2023 metų gamybos, kaina su PVM yra 25 550 Eur (b. l. 30). Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini) “ pirkimo ir likutinę vertę įrodančius duomenys, kuriose nurodyta, kad naujo automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vertė buvo 23015 eurų, o jo likutinė vertė yra 16379 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog yra galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kuria vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką) vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau tokiu atveju turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Šiuo atveju vertintina tai, kad kaltinamasis N. J. yra nedirbantis, turintis kreditorinį įsipareigojimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi nusikaltęs. Vertintina ir tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudoto automobilio vertė yra pakankamai didelė. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, kaltinamajam skirtinas dalinis aukščiau nurodyto automobilio vertės konfiskavimas, nustatant 8000 Eur konfiskuotinos automobilio vertės sumą. Teismo manymu ši suma būtų proporcinga nubaudimo priemonė šioje byloje padarytam nusikalstamam įvykiui ir visoms aplinkybėms.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, nustatydamas konfiskuotinos automobilio vertės dalį, atsižvelgia, kad padarytas pavojingas nusikaltimas, galėjęs sukelti itin skaudžių padarinių. Kita vertus, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad toks poelgis pirmas jo gyvenime. Kaltinamasis gydosi priklausomybės ligas. Sutuoktinė dirba pedagoge, gyvena bute, išlaiko nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš N. J. konfiskuotina 8000 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

N. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. redakcija Nr. XIV-2573, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir baudžiamąją bylą N. J. atžvilgiu nutraukti.

N. J. perduoti R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, N. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-01-09;

- turto konfiskavimą, išieškant iš N. J. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 8000 Eur.

N. J. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo, dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio registracijos liudijimu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti N. J.; N. J. vairuotojo pažymėjimą – perduoti AB „Regitra“; kompaktines laikmenas (2 vnt.) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.