Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. D. skundą-prašymą nutraukti vykdymo veiksmus suinteresuotam asmeniui antstolei Audronei Muzikevičienei bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Audronė Muzikevičienė informavo pareiškėją, kad jos kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/15/00797 dėl daiktų konfiskavimo. Konfiskuotinas automobilis yra pareiškėjos L. D. žinioje, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pranešimu antstolė pateikė turto arešto aktą Nr. SD-I-9438, kuriame nurodyta, kad areštuojama skolininko A. T. transporto priemonė automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Antstolė Audronė Muzikevičienė 2015-08-04 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

Antstolė A. Muzikevičienė nurodė kad pareiškėjos L. D. skundu nurodoma, jog prieš L. D. buvusiai transporto priemonės savininkei V. Š. nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai apginti savo interesus, kas prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N444-4028/2008, N575-1742/2008), o dabartinė transporto priemonės savininkė nėra susijusi su A. T. pažeidimais, todėl negali už juos atsakyti savo turtu. Pastaroji pareiškėjos pozicija grindžiama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimis N444-4028/2008, N575-1742/2008 ir N575-3213/2010.

Antstolė nesutinka su šia pozicija ir nurodo, kad antstolis, kaip valstybės įgaliotas teismų sprendimams vykdyti asmuo, nekvestionuoja teismų sprendimų, o juos vykdo pagal jam suteiktas teises ir įgalinimus. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-540/2015 priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Duomenų, jog jis būtų nuginčytas, nėra, todėl, remiantis aukščiau išdėstytais pareiškėjos motyvais teigti, kad minėtas nutarimas neturi būti vykdytinas, nėra jokio pagrindo.

Tuo pačiu antstolė pasisakė, kad skunde pateikta aplinkybių interpretacija nėra tiksli, o Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimis N444-4028/2008, N575-1742/2008 ir N575-3213/2010 šiuo konkrečiu atveju remiamasi be reikalo.

Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarčių N444-4028/2008, N575-1742/2008 ir N575-3213/2010, matyti, kad jomis spręstinų situacijų aplinkybės buvo skirtingos nuo konkrečiu atveju nagrinėjamos situacijos aplinkybių. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų bylų atveju transporto priemonės būdavo naudojamos be pažeidimų padarymo metu transporto priemonių savininkais esamų asmenų valios arba pažeidimų padarymo metu buvusiems ir bylų nagrinėjimo metu esamiems savininkams nebuvo sudaromos galimybės ginti savo interesų.

Tuo tarpu konkrečiuoju atveju, iš Kauno apylinkės teismo nutarimo byloje Nr. A2.6.-404-540/2015 matyti, kad pažeidimo padarymo metu konfiskuotiną transporto priemonę A. T. vairavo esant tuometinės savininkės V. Ž. valiai, o administracinės bylos nagrinėjimo metu transporto priemonės savininkei V. Š. apie vykstantį procesą buvo pranešta tinkamai, jai buvo užtikrintos visos teismų praktikoje būtinomis laikytinos teisės savo interesams ginti. Nežiūrint į tai V. Š. procese nedalyvavo. Priešingai nei teigiama skunde, transporto priemonės savininkei V. Š. teisės į gynybą nebuvo suvaržytos. V. Š. savo teisių tiesiog negynė.

Antstolė A. Muzikevičienė nurodė, kad pareiškėjos skunde taipogi nurodoma, jog ji, L. D., yra sąžininga transporto priemonės įgįjėja ir, vadovaujantis CK 4.96 str. 1 d. nuostatomis, sąžiningai įgyta transporto priemonė iš jos negali būti išreikalauta.

Antstolė patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodžiusi, kad 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi transporto priemonę L. D. pardavė asmuo, nesantis transporto priemonės savininku bei neturintis teisės transporto priemonę parduoti. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. balandžio 17 d. sandoriu transporto priemonė perleista neteisėtai, o pats sandoris automatiškai turėtų būti laikomas negaliojančiu.

Vadovaujantis operatyvumo, ekonomiškumo, teismų sprendimų vykdymo vientisumo principais, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje atskiro teismo sprendimo dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir transporto priemonės išsireikalavimo iš pareiškėjos nereikalautina, kadangi 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sandorio negaliojimą pažymi bei pareigą asmeniui, kurio žinioje transporto priemonė yra, transporto priemonę perduoti valstybei nustato pats įsiteisėjęs 2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas bei valstybės pozicija, kurios pagrindu užvesta ir tęsiama vykdomoji byla.

Antstolė nesutinka ir su skunde reiškiama pozicija, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui pažeidžiant CPK 590 str. įtvirtintas teisės normas, kadangi turėjo būti vykdomas galimai Kauno miesto teritoriją aptarnaujančių antstolių, todėl vykdomoji byla Nr. 0151/15/00797 užvesta neteisėtai bei turi būti nutrauktina.

Ji nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vykdomojo dokumento dėl turto konfiskacijos vykdymo vieta sietina su turto buvimo vieta šį turtą areštuojant. Kauno apylinkės teismo nutarimu konfiskuotinas automobilis BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra L. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Varėnoje, žinioje. Varėnos miestas yra antstolės Audronės Muzikevičienės aptarnaujamos teritorijos dalis, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas dėl transporto priemonės BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskacijos antstolės kontoroje priimtas, o vykdomoji byla Nr. 0151/15/00797 užvesta bei vykdoma teisėtai.

Antstolė nesutinka ir su skunde nurodoma pareiškėjos pozicija, kad vykdomajame dokumente numatytus veiksmus turi atlikti skolininkas. Skolininku vykdomojoje byloje įvardintas A. T.. L. D. nėra vykdomosios bylos dalyvė, todėl iš jos turtas reikalaujamas be pagrindo.

Antstolė nurodo, kad konkrečiuoju atveju vykdymo procese transporto priemonės perdavimo veiksmus turi atlikti pareiškėja, kurios žinioje perduotina transporto priemonė yra. Tai, jog pareiškėja neįvardinta vykdomojoje byloje kaip skolininkė, neatleidžia jos nuo teismo sprendimo vykdymo ir įstatymais numatytų pareigų atlikimo. Be to, aplinkybės, kad vykdymo proceso metu veiksmai gali būti nukreipti ne tik į skolininko turtą, išaiškintinos ir CPK 603 str., reglamentuojančio kitų asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad jeigu turtas areštuotas dėl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir valstybinė mokesčių inspekcija. Pastaroji nuostata tik pažymi, kad vykdymo procese konfiskavimas gali būti atliekamas ir ne tik skolininko turto atžvilgiu.

2015-10-09 pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2-1014-547/2015 bei prašė tenkinti jos skundą.

Nurodė, kad nesutinka su antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkyme, atsisakyti tenkinti jos, pareiškėjos skundą, nurodytais argumentais ir patvirtino, kad ji ir toliau laikosi pozicijos, jog yra sąžininga transporto priemonės įgijėja, todėl turtas, kurį ji sąžiningai įgijo, nežinodama apie jam taikomus apribojimus, negali būti iš jos išreikalautas (CK 4.96 str.).

Pažymėjo, jog šiuo atveju įžvelgtinos galiojančio teisinio reguliavimo spragos. Vertinant susiklosčiusią situaciją šiame kontekste, akivaizdu, jog valstybės pareigūnų nepakankamai apdairūs ir savalaikiai veiksmai, sudarė galimybes konfiskuotą turtą nesant valstybės turtą administruojančios institucijos (VMI) žinios perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos kaltės dėl šių veiksmų nėra, laikytina, jog valstybė tokiu atveju neužtikrindama konfiskuotos transporto priemonės išsaugojimo, prisiėmė riziką, jog vėliau konfiskuoti šią transporto priemonę gali būti objektyviai neįmanoma. Tokių nesavalaikiais ir neprotingais valstybės pareigūnų veiksmais (pavėluotu nutarimo pateikimu vykdyti, turto arešto taikymu) sukeltų pasekmių likvidavimas aptariamu atveju praėjus daugiau kaip pusei metų nuo teismo sprendimo, kuriuo turtas konfiskuotas valstybės labui, priėmimo ir įsiteisėjimo, būtų nepateisinamas pareiškėjos turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių pažeidimas. Šiuo atveju, 2015-02-24 Kauno apylinkės teismui priėmus nutarimą konfiskuoti transporto priemonę BMW , V/N(duomenys neskelbtini), tokia transporto priemonė turėjo būti sulaikyta ir negalėjo būti perduota asmens, kuriam ji priklauso nuosavybėn. Tik imantis aktyvių veiksmų tokios, valstybės nuosavybėn kovo 17 d. (įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 20015-02-24 nutarimui) perėjusios nuosavybės atžvilgiu būtų užtikrintas tokios nuosavybės išsaugojimas, o tuo pačiu apsaugoti pareiškėjos interesai - ji nebūtų įgijusi transporto priemonės, į kurią šiandien dienai yra reiškiamos pretenzijos. Tuo tarpu tokių veiksmų nesiėmus, neigiamos pasekmės yra pačios valstybės kaltė.

Administracinio teisės pažeidimo kodeksui tokių atvejų nereglamentuojant, mano, jog aptariamu atveju pagrįstai galėtų būti taikoma analogija ir konfiskuoto turto, automobilio BMW , V/N (duomenys neskelbtini) vertė, galėtų būti išieškota iš tikrojo skolininko valstybei - A. T..

Nagrinėjamu atveju, vykdytiną dokumentą pateikus vykdyti pasirinktam Kauno miesto antstoliui, laikantis teritorialumo principo, toks antstolis gavęs dokumentą ir jo pagrindu areštavęs turtą, tačiau tokio pas skolininką ar asmenį, kuriam toks turtas pažeidimo padarymo metu priklauso, neradęs (nustačius, jog tokios turto pas šį asmenį objektyviai nėra), laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 631 str. 1 d. 4 p.), vykdomuosius dokumentus turėjo grąžinti išieškotojui. Tokiu atveju išieškotojui išlieka galimybė prašyti teismo pakeisti aprašytą areštuotiną turtą ir išieškoti iš skolininko jam priklausantį ir jo naudai priteistą turtą kita forma.

Asmens nuosavybę gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (23 str.), numatydama, jog nuosavybė iš asmens gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir tik už ją tinkamai atlyginus. Tokiu atveju, pareiškėjai esant sąžiningai valstybės nuosavybėn perėjusio turto įgijėjai, negalima laikyti, jog iš pareiškėjos turto reikalaujama pagrįstai. Kyla abejonių, jog iki kol įsigalios naujasis administracinių nusižengimų kodeksas, galiojantis teisinis reguliavimas, pateisinantis tokiu valstybės reikalavimus prieš sąžiningus įgijėjus, apskritai prieštarauja LR Konstitucijai, tai yra, jog ATPK 26 ir 269. str., nenumatydami kokiu būdu turi būti užtikrintas valstybės naudai konfiskuotino turto išsaugojimas, neapsaugo sąžiningų asmenų interesų ir pažeidžia jų teisę į nuosavybę, kurią garantuoja Konstitucijos 23 str.

Šiuo atveju, pareiškėja neslepia fakto, jog nuosavybę, kurią iš jos bandoma paimti, ji įsigijo už kur kas didesnę nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą, t. y. ne už 300 Eur, bet už 7000 Eur. Tokiu atveju, šią nuosavybę iš jos paėmus, nepaisant fakto, jog siekdama išieškoti savo patirtus nuostolius ji patirtų papildomus suvaržymus (teisminis procesas), bylinėjimosi išlaidas, akivaizdu, jog jos galimybės atgauti tikrąją sandorio vertę būtų ribotos. Jos interesai tokiu atveju būtų pažeisti dėl valstybės neveikimo, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo.

Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia teigti, jog pareiškėja tapo netinkamo valstybės teisinio reguliavimo auka, todėl pati valstybė šiuo atveju ir turi ją apginti.

Pareiškėjos veiksmų sąžiningumas nepaneigtas, 2015-04-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, taigi galiojanti, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą jos skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/00797 esančių dokumentų matyti, kad pagal Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-540/2015, antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/15/00797 dėl transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Kauno apylinkės teismo nutarimas priimtas nagrinėjant A. T. administracinius teisės pažeidimus. Konfiskuotina transporto priemonė šiuo metu priklauso L. D., gyv. (duomenys neskelbtini) .

2015 m. gegužės 25 d., vykdant konfiskavimo procedūrą, vykdomojoje byloje surašytas transporto priemonės turto arešto aktas Nr. SD-I-9438 bei tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjai L. D. susipažinimui.

2015 m. liepos 30 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjos atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. gegužės 25 d. turto arešto aktą bei vykdomąją bylą Nr. 0151/15/00797, užvestą dėl transporto priemonės konfiskavimo, nutraukti.

Iš vykdomojoje byloje, esančio Kauno apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-540/2015 matyti, kad pažeidimo padarymo metu konfiskuotiną transporto priemonę A. T. vairavo esant tuometinės savininkės V. Ž. valiai, o būtent V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdžio metu nurodžiusi, kad pažeidimo padarymo dieną automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu, tačiau juo naudojosi jos anūkas M. Ž., kuris šiuo metu gyvena Anglijoje. A. T. ji nepažįsta, bet žinojo, kad anūkas duodavo automobilį pasivažinėti savo draugams. 2015-01-19 automobilį pardavė kitai moteriai, taigi administracinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015-02-24, transporto priemonės savininkė buvo V. Š.. Iš Kauno apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-540/2015 taipogi matyti, kad apie vykstantį procesą V. Š. buvo pranešta tinkamai, taigi jai buvo užtikrintos visos teismų praktikoje būtinomis laikytinos teisės savo interesams ginti. Nežiūrint į tai V. Š. procese nedalyvavo. Priešingai nei teigiama skunde, transporto priemonės savininkei V. Š. teisės į gynybą nebuvo suvaržytos. V. Š. savo teisių tiesiog negynė.

Tas faktas, jog V. Š., žinojusi ar turėjusi žinoti apie Kauno apylinkės teismo nutarimą, kuriuo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę, šią priemonę 2015 m. balandžio 17 d. pardavė trečiajam asmeniui, nekeičia teismo sprendimo ir nestabdo jo vykdymo. Tokie V. Š. veiksmai, jei jie atlikti tyčia, nuslepiant pardavimo sandoriui įtakos galėjusią turėti svarbią informaciją ir nepateikiant tokios informacijos dėl nerūpestingumo, nepanaikina teismo priimto galutinio dokumento, o tik užtraukia V. Š. įstatymais numatytą atsakomybę.

Teismo sprendimo nekeičia ir faktas, jog pareiškėja L. D. nėra susijusi su pažeidimais ar pažeidimus padariusiu A. T.. Įstatymai nenumato, jog konfiskuotinas gali būti tik pažeidėjo arba su pažeidimais susijusio asmens turtas. Įstatymai numato, jog konfiskuotinas gali būti pažeidimo padarymo įrankis, o priėmus sprendimą konfiskuoti daiktą, yra visiškai nesvarbu kas šio daikto savininkas. Pastaruoju atveju asmuo, kurio daiktas konfiskuotas, turi teisę įstatymais nustatyta tvarka ginti savo interesus ir reikalauti iš asmens, dėl kurio kaltės daiktas konfiskuotas, žalos atlyginimo.

Konfiskavimas yra specialusis nuosavybės teisės įgijimo (kartu ir nuosavybės teisės pasibaigimo) pagrindas, kuomet asmuo praranda nuosavybės teisę į konfiskuojamą turtą, o valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą (CK 4.47 str. 10 p., 4.67 str.). Taigi, vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismų praktika, konfiskavimo atveju nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas sprendimo konfiskuoti daiktą įsiteisėjimo momentas. Kauno apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. A2.6.-404-540/2015 priimtas 2015 m. vasario 24 d. Sprendimas įsiteisėjo pasibaigus jo apskundimo terminui, t. y. 2015 m. kovo 17 d. Nuo šios dienos nuosavybės teisės į konfiskuotiną transporto priemonę perėjo valstybei, o V. Š. nuosavybės teisės į transporto priemonę pasibaigė. Nuo 2015 m. kovo 17 d. transporto priemonės savininke tapo valstybė, o V. Š. prarado bet kokią teisę transporto priemone disponuoti. Tai, jog transporto priemonė nebuvo areštuota ar perrašyta valstybės nuosavybėn iš karto po nutarimo priėmimo, nesuponuoja fakto, kad valstybė neturėjo ar prarado teises į transporto priemonę.

Pagal LR CPK 692 str., teismo konfiskuotą turtą antstolis perduoda realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai t. y. antstolis turi perduoti turtą savininkui – valstybei, kurios funkcijos apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant, pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą turtą yra reglamentuotos poįstatyminiu aktu - Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis. Šiuo atveju įstatymai nenumato kitokių antstolio veiksmų, negu tie, kurie įtvirtinti CPK 692 str. Todėl antstolės atlikti veiksmai šioje vykdomojoje byloje yra teisėti ir pagrįsti.

Antstolė, vykdydama šią vykdomąją bylą, 2015-05-25 raštu Nr. SD-I-9427 informavo VMI prie FM dėl konfiskuoto automobilio BMW 530D, v/n (duomenys neskelbtini) perėjimo valstybės nuosavybėn. VMI prie FM atstovai vadovaudamiesi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis buvo nuvykę įvertinti/apžiūrėti transporto priemonės, esančios pareiškėjos L. D. žinioje. Transporto prie BMW, v/n(duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės identifikuoti pagal kėbulo Nr. (VIN kodą), kadangi nebuvo pateikti transporto priemonės rakteliai bei su pareiškėja VMI atstovams nepavyko susisiekti, todėl ji nebuvo perimta į apskaitą. Apie tai antstolės kontora buvo informuota 2015-07-24 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-26270.

LR CK 4.96 str. 4 d. numato, jog CK 4.96 str. 1-3 dalyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Nors transporto priemonė BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu formaliai dokumentaliai nėra įregistruota kaip valstybės nuosavybė, tačiau yra priimtas, įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas, kurio pagrindu turtas jau laikytinas perėjusiu valstybės nuosavybėn. Todėl šiuo atveju ginant pareiškėjos teises CK 4.96 str. 1-3 d. įtvirtintos nuostatos netaikytinos ir jomis nesiremtina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teisės ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio asmens jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Todėl vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo nutarimo, kuriuo paskirta papildoma administracinė nuobauda - turto konfiskavimas ir nutraukti vykdomąją bylą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Teismas mano, kad Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-404-540/2015 yra įsiteisėjęs, nutarimas aukštesnės instancijos teismui nebuvo apskųstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas LR CPK 18 str. Pagal šį straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Todėl nutraukti vykdomąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra juridinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos pasisakymo, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui pažeidžiant LR CPK 590 str. įtvirtintas nuostatas konstatuotina, kad remantis ATPK 321 str., nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą valstybės nuosavybėn. CPK 590 str. 3 d. numato, jog antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos, CPK 583 str. 2 d. pagrindu privalomos visiems antstoliams ir nustatančios CPK įtvirtintų vykdymo procesą reglamentuojančių normų vykdymo tvarką, 28 punktu nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, vykdomojo dokumento dėl turto konfiskacijos vykdymo vieta sietina su turto buvimo vieta šį turtą areštuojant. Kauno apylinkės teismo nutarimu kofiskuotinas automobilis BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra L. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), žinioje. Varėnos miestas yra antstolės Audronės Muzikevičienės aptarnaujamos teritorijos dalis. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas dėl transporto priemonės BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskacijos antstolės kontoroje priimtas, o vykdomoji byla Nr. 0151/15/00797 užvesta bei vykdoma teisėtai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tad teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šių reikalavimų įstatymo numatytais leistinais įrodymais nepagrindė, todėl jie atmestini.

Todėl teismas laiko, kad pareiškėja nepateikė jokių reikšmingų faktų, kurie leistų nuginčyti antstolės surašytus procesinius dokumentus, todėl pareiškėjos L. D. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 510, 512 str., 643-644 str. teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-13 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę vykdymo veiksmų sustabdymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.